Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje teistas 14 kartų, paskutinį kartą 2015 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutine 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 19 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje;

G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2019 m. kovo 12 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2017 m. gruodžio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios galutinės bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A., veikdamas kartu su G. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Marijampolė, Sporto g. 7, bendrais tyčiniais veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų, apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 24 d. 9 val. 39 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui patalpinus internetinėje svetainėje www.autogidas.lt skelbimą su tyčia klaidinančia informacija apie tariamai parduodamą automobilį „Toyota Corola Verso“ 2008 m. už 4300,00 eurų ir iš anksto žinodamas, kad jokio automobilio nėra, remiantis pateikta klaidinančia informacija, 2016 m. rugsėjo 26 d. 9 val. 04 min. skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam P. P. susisiekus su M. A. ir susitarus dėl skelbime nurodyto automobilio pirkimo sąlygų, M. A. nurodė už tariamai parduodamą automobilį pervesti 200,00 eurų avansą į nurodytą banko „Swedbank“, AB sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią E. Š., kurią M. A. įgijo veikdamas kartu su G. Š., kuris pateikė E. Š. tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo sąskaitos panaudojimo. 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 19 val. 45 min., P. P. pervedus 200,00 eurų, M. A. paskambino G. Š. ir nurodė pastarajam vykti su E. Š. išgryninti iš sąskaitos apgaule įgytus pinigus, po ko 2016 m. rugsėjo 26 d. 20 val. 01 min. E. Š. iš bankui „Swedbank“, AB priklausančio bankomato H313/HB, adresu N. A., Respublikos g. 30, išgrynino apgaule išviliotus 200,00 eurų ir juos perdavė G. Š.. Tokiu būdu M. A., G. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatas asmuo savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam P. P. priklausančius 200,00 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam P. P. 200,00 eurų turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais M. A. ir G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

M. A. ir G. Š. kaltė, padarius BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, be jų pačių prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamieji M. A. ir G. Š. veikdami kartu iš anksto susitarus, 2016 m. rugsėjo 24 d. 9 val. 39 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, patalpinus internetinėje svetainėje www.autogidas.lt skelbimą su tyčia klaidinančia informacija apie tariamai parduodamą automobilį „Toyota Corola Verso“ ir iš anksto žinodami, kad jokio automobilio nėra, remiantis pateikta klaidinančia informacija, 2016 m. rugsėjo 26 d. 9 val. 04 min. skelbime nurodytu telefonu su jais susisiekus nukentėjusiajam P. P. ir susitarus dėl skelbime nurodyto automobilio pirkimo sąlygų, nurodė už tariamai parduodamą automobilį pervesti 200,00 eurų avansą į nurodytą banko sąskaitą priklausančią E. Š., kurią įgijo pateikdami E. Š. tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo sąskaitos panaudojimo, ir 2016 m. rugsėjo 26 d. apie 19 val. 45 min., nukentėjusiajam P. P. pervedus 200,00 eurų, šiuos apgaule išviliotus pinigus išgrynino, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustato asmens naudai, įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydami nukentėjusiajam P. P. 200,00 eurų turtinę žalą. Taigi teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų M. A. ir G. Š. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. A. ir G. Š. apgaule savo bei kito nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamiesiems pasiūlyti procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji M. A. ir G. Š. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (III t, b. l. 103–105, 108–110). Kaltinamasis G. Š. nukentėjusiajam P. P. 150,00 Eur žalą atlygino, o dėl likusios 150,00 Eur sumos su nukentėjusiuoju 2020 m. sausio 31 d. pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo 150,00 Eur žalą atlyginti per tris mėnesius (3 tomas, b. l. 101).

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam M. A.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal baudžiamąjį įstatymą, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, svarbios yra kaltininko atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės. Kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus aspektus, kurie leidžia daryti išvadas apie mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir yra vienos iš aplinkybių, pagrindžiančių švelnesnį jo nubaudimą. Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nepripažįstamas tais atvejais, kai kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti nepakanka vien to, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, būtina nustatyti ir jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-677/2016). Šiame kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai kaltininkas pareiškia, jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką, būtina atsižvelgti, ar toks gailėjimasis nėra formalus, ar jis išplaukia iš kritiško savo nusikalstamo elgesio vertinimo ir tikrai parodo mažesnį jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Taigi, darant išvadą apie atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nepakanka formalaus ar tik deklaratyvaus kaltininko prisipažinimo ar pareiškimo, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Nors prokuroras siūlo pripažinti kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis gailisi dėl savo poelgio, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad M. A. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o vėliau prisipažinęs kaltę, jokių nusikalstamos veikos aplinkybių papildomai nepaaiškino, nukentėjusiojo neatsiprašė, o padarytos turtinės žalos net nesistengė atlyginti, atsižvelgiant į minėtas bylos aplinkybes ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nes kaltinamojo prisipažinimas yra formalus.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltinamojo M. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kas nusikalstamą veiką daro dar pavojingesne.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į kaltinamojo M. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), kaltinamojo asmenybę – M. A. baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas keturiolika kartų teistas, keturis kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (II t., b. l. 73–111); daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (II t., b. l. 112–135); nedirba, užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (II t., b. l. 136–137); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. A. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus prokuroro siūlomą šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą maksimalų šios bausmės rūšies terminą, numatytą už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. A. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam M. A. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 17 d. (trisdešimt dienų) (III t., b. l. 42–43, 56–58), vieną sulaikyme bei suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2020 m. sausio 17 d. nutarimu M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (III t., b. l. 76–77).

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų - pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. A. po šios nusikalstamos veikos padarymo išvyko į užsienį ir 2016 m. buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir paskirtas kardomasis kaltinimas. Nuo 2016 m. spalio 15 d. buvo patalpintas į Vokietijos Giessen miesto kalėjimą, kuriame atlikinėjo bausmę iki jo parvežimo į Lietuvą (3 tomas, b. l. 17). Įtarimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajam buvo pareikštas tik 2018 m. rugsėjo 27 d., t. y. po jo išvykimo į užsienį, ir duomenų, kad Vokietijoje jam būtų buvęs įteiktas pranešimas apie įtarimą nėra (3 tomas, b. l.). Kaltinamasis apklaustas tik 2019 m. gruodžio 18 d. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis iš Lietuvos išvyko iškart po šios nusikalstamos veikos padarymo, duomenų, kad jam apie pradėtą ikiteisminį tyrimą būtų žinoma, nėra, taip pat jam nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas jis, išvykdamas į užsienį, būtų pažeidęs, o nuo 2016 m. spalio 15 d. iki jo parvežimo į Lietuvą, Vokietijoje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Taigi ta aplinkybė, kad policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti jį, kaip kaltinamąjį į Lietuvą, neduoda pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties M. A. veiksmai. Todėl ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo, nes jos atsirado ne dėl kaltinamojo sąmoningų veiksmų. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo ekstradicija į Lietuvos Respubliką yra viena iš Policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam G. Š.

G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to G. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino pusę visos nusikaltimu padarytos žalos, o dėl kitos dalies atlyginimo su nukentėjusiuoju susitarė pasirašydamas susitarimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltinamojo G. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kas nusikalstamą veiką daro dar pavojingesne.

Į bylą pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d. nukentėjusiojo P. P. civilis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame nukentėjusysis nurodo, jog nusikaltimu jam padaryta 200,00 Eur turinė žala bei 100,00 Eur neturtinė žala (I t., b. l. 73). Bylos duomenys liudija, kad 2020 m. sausio 29 d. kaltinamasis G. Š. atlygino pusę visos nusikaltimu padarytos žalos – 150,00 Eur, o dėl likusios dalies žalos atlyginimo 2020 m. sausio 31 d. su nukentėjusiuoju P. P. pasirašė susitarimą, kuriuo G. Š. įsipareigojo nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į P. P. banko „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius pervesti 150,00 Eur (po 50,00 Eur kas mėnesį), atliekant pavedimus iki mėnesio 25 dienos (III t., b. l. 89–90, 101). Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendžia, kad klausimas dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išspręstas, o civilinio ieškovo ir kaltinamojo rašytinis susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo atitinka BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą teismo baudžiamajam įsakymui priimti. G. Š. ir P. P. 2020 m. sausio 31 d. susitarimas dėl 150,00 Eur žalos atlyginimo, pagal kurį G. Š. įsipareigojo žalą P. P. atlyginti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tvirtintinas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į kaltinamojo G. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), kaltinamojo asmenybę – G. Š. baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas penkis kartus teistas, paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (I t., b. l. 155–166); baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (II t., b. l. 25–36); dirba Jungtinėje Karalystėje automobilių įmonėje „Norhhamton“; į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kartu teismas įvertina ir kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17 metų amžiaus.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. Š. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus prokuroro siūlomą šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis (17 metų), baudos dydis skirtinas artimas minimaliai baudai, reglamentuojamai BK 90 straipsnio 3 dalyje, baudos mokėjimą nustatant dviems mėnesiams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis G. Š. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (II t., b. l. 53–55).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompiuterinė laikmena su telekomunikacijų paslaugų tiekėjų pateikta informacija (CD diskas prisegtas prie bylos I tomo viršelio), paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

– kompiuterinė laikmena su pokalbio garso įrašu (2016 m. rugsėjo 29 d. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo priedas, CD diskas prisegtas prie bylos I tomo viršelio), paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime M. A. išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 17 d. (trisdešimt dienų) ir laikyti, kad M. A. yra atlikęs 30 (trisdešimt) arešto parų, t. y. atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam M. A..

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 15 MGL dydžio – 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Š. paskirti galutinę 10 MGL dydžio – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti G. Š., kad bauda (10 MGL – 500,00 Eur) turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų raštinei (Vytauto g. 1b, Naujoji Akmenė). Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2020 m. sausio 31 d. G. Š. ir P. P. susitarimą dėl 150,00 Eur žalos atlyginimo šiomis sąlygomis:

„Šiuo susitarimu pažymima, kad nukentėjusysis P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir įtariamasis G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-46161-16, kurioje įtariamasis G. Š. ir M. A. įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje 3 dalyje t.y. G. Š. veikdamas kartu su M. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Marijampolė, Sporto g. 7, bendrais tyčiniais veiksmais, dėl savanaudiškų paskatų, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 24 d. 9 val. 39 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui patalpinus internetinėje svetainėje www.autogidas.lt skelbimą su tyčia klaidinančia informacija apie tariamai parduodamą automobilį „Toyota Corola Verso“ 2008 m. už 4300,00 eurų ir iš anksto žinodamas, kad jokio automobilio nėra, remiantis pateikta klaidinančia informacija, 2016 m. rugsėjo 26 d. 9 val. 04 min. skelbime nurodytu telefonu Nr. 8 609 55 790 su juo susisiekus nukentėjusiajam P. P. ir susitarus dėl skelbime nurodyto automobilio pirkimo sąlygų, nurodė už tariamai parduodamą automobilį pervesti 200,00 eurų avansą į nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) priklausančią E. Š., kurią jis įgijo veikdamas kartu su M. A., kuris pateikė E. Š. tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo sąskaitos panaudojimo, ir 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 19 val. 45 min., P. P. pervedus 200,00 eurų, M. A. paskambino jam ir nurodė vykti su E. Š. išimti iš sąskaitos apgaule įgytus pinigus, po ko 2016 m. rugsėjo 26 d. 20 val. 01 min. E. Š. iš AB „Swedbank“ bankui priklausančio bankomato H313/HB, adresu Akmenės rajone, Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 30, išgryninus apgaule išviliotus 200,00 eurų ir juos perdavus pastarajam, tokiu būdu jis apgaule savo, M. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustato asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam P. P. priklausančius 200,00 eurų, tuo padalydamas nukentėjusiajam P. P. 200,00 eurų turtinę žalą, 100,00 eurų moralinę žalą, susitarė dėl likusios žalos 150,00 eurų atlyginimo.

1. Šalys susitaria, kad įtariamasis G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), atlygins nukentėjusiajam P. P., nusikalstama veika padalytą 150,00 eurų turtinę ir moralinę žalą tokiu būdu:

1.1. Įtariamasis G. Š. įsipareigoja į nukentėjusiojo P. P. nurodytą sąskaitą Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per 3 mėnesius, iki kiekvieno mėnesio 25 d. pervesti po 50,00 eurų.

1.2. Esant galimybei įtariamasis G. Š. gali sumokėti visą numatytą sumą ar mokėti didesnes įmokas.

2. Sutartis surašyta trims egzemplioriais, kiekvieną šaliai po vieną egzempliorių, vienas egzempliorius pateikiamas prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-46161-16.“

Išaiškinti, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.).

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam G. Š..

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną su telekomunikacijų paslaugų tiekėjų pateikta informacija bei kompiuterinę laikmeną su pokalbio garso įrašu (CD diskai (2 vnt) prisegti prie bylos I tomo viršelio), palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Informuoti M. A. ir G. Š., kad nesutinkant su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamieji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.