Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01253-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1.; 3.2.6.5.

2022 m. spalio 19 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. L. teismo posėdžio metu patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo nutraukti ieškovės G. L. ir atsakovo A. L. santuoką dėl atsakovo A. L. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „L.“; priteisti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 4-10 (1/3 iš 12,93 kv.m.), 4-14 (1/14 iš 33,05 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), turto vertė 20 621 Eur bei priteisti iš atsakovo A. L. Lietuvos Respublikai antrinės teisinės pagalbos ieškovei G. L. išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 339; nepilnamečių vaikų neturi; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo: butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 4-10 (1/3 iš 12,93 kv.m) 4-14 (1/4 iš 33,05 kv.m), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Turto vertė 20621 Eur. Ieškovė skolų neturi, atsakovo skolos ieškovei nežinomos.

Apie devyniolika metų laiko sutuoktiniai būdami skirtingų charakterių ir pažiūrų gyvena skyrium, nebeveda bendro ūkio, nebevykdo sutuoktinių pareigų, nebėra lojalūs vienas kitam, todėl ieškovė yra įsitikinusi, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės, kurią išsaugoti nebesama galimybių. Šalių taikinimas nebereikalingas. Atsakovas būdamas neištikimas ieškovei susirado kitą moterį, 2002-2003 m. išvyko gyventi bei dirbti į užsienį palikdamas ieškovę ir nuo to laiko šeima nesirūpina Šiais veiksmai atsakovas padarė ieškovei neturtinę žalą.

Ieškovė G. L. teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad nori nutraukti santuoką dėl vyro neištikimybės. Jis susirado kitą moterį ir apie 2000 m. išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten jis gyvena ir neplanuoja grįžti. Kol gyveno kartu, prieš ją atsakovas daug kartų naudojo fizinį smurtą. Dėl to ji kreipėsi į policiją, gulėjo ligoninėje. Dėl smurto panaudojimo buvo atliekami tyrimai policijoje. Pageidauja po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „L.“. Kreditorinių įsipareigojimų, nepilnamečių vaikų neturi. Santuokoje įgijo tik butą, daugiau dalintino turto neturi. Tas butas įgytas 2009 m., kai atsakovas jau buvo išvykęs į užsienį. Dalį pinigų butui davė mama, bet kiek tiksliai, nepamena. Tuo butu atsakovas nesirūpino, nemokėjo mokesčių ir jame negyveno. Atsakovas žino, kad yra paduotas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Šiuo metu ji nedirba, gyvena iš santaupų. Sveikatos problemų, neįgalumo neturi. Santuokos išsaugoti neįmanoma.

Ieškovės atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis teismo posėdžio metu prašė patenkinti ieškinį.

Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su G. L. yra kaimynės. Santykiai kaimyniški. A. L. nėra mačiusi. G. L. jai sakė, kad A. L. ir jų sūnus gyvena užsienyje. Tame name ji gyvena 36 metus. G. L. atsikraustė prieš 13 metų. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyvena viena. Priežastys, kodėl A. L. išvyko į užsienį jai nėra žinomos.

Liudytojas G. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su G. L. yra kaimynai. Santykiai kaimyniški, piktumų neturi. A. L. niekada nėra matęs. Apie jų šeimyninį gyvenimą jam nėra žinoma. Name (duomenys neskelbtini), jis gyvena apie 10 metų. G. L., iki jam atsikraustant, tame name jau gyveno. Ji sakė, kad A. L. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), ten turi kitą šeimą. Jų sūnus taip pat yra užsienyje.

Atsakovas Ž. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. L. (ikisantuokinė pavardė – M.), gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 339. Nepilnamečių vaikų neturi.

Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 4-10 (1/3 iš 12,93 kv.m.), 4-14 (1/14 iš 33,05 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotas G. L. ir A. L. vardu.

Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad G. L. ir A. L. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo smurtą, jam buvo kviesta policija, be to, jisai susirašo kitą moterį ir išvyko gyventi į Airiją. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, priešingų argumentų nepateikė, reikalavimo dėl kaltės neginčijo. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, liudytojų D. B., G. C. parodymus, į tai, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau daugiau kaip 19 metų neveda bendro ūkio, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „L.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, atsakovas tokio reikalavimo byloje taip pat nepareiškė, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė prašo priteisti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 4-10 (1/3 iš 12,93 kv.m.), 4-14 (1/14 iš 33,05 kv.m.), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotas G. L. ir A. L. vardu. Butas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad butas įgytas santuokoje, duomenų pateiktų, kad minėtas turtas būtų buvęs įgytas vieno sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn nėra, todėl ieškovės prašymas priteisti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 4-10 (1/3 iš 12,93 kv.m.), 4-14 (1/14 iš 33,05 kv.m.), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tenkintinas visiškai.

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas šioje byloje nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-06-13 sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2022-01392 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2022-09-08 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-09047, iš kurios matyti, kad Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 315,57 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., iš atsakovo priteistina valstybei 315,57 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, nors ieškovė ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis, tai yra 100 Eur dėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo, 232 Eur dėl turto padalijimo, iš viso 332 Eur žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas byloje patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias priteisia iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą ir įregistruotą santuoką (duomenys neskelbtini), Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 339), dėl atsakovo A. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. L. palikti jos santuokinę pavardę - L.

Priteisti ieškovei G. L. ir atsakovui A. L. lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 4-10 (1/3 iš 12,93 kv.m.), 4-14 (1/14 iš 33,05 kv.m.), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. L. 332 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. L. 315,57 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 57 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.