Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl proceso šalies – skolininko – pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys K. V., V. V., VšĮ Šakių vaikų globos namai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Bitė Lietuva“, išvadą teikianti institucija – Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. gruodžio 21 d. išvadoje nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-66-829/2010, neterminuotai apribota tėvų valdžia M. V. ir P. R. V.; vaikams nustatyta globa, jų globėju paskirti VĮ Šakių vaikų globos namai. Skyrius sutinka, kad VĮ Šakių vaikų globos namai nepilnamečių vaikų vardu priimtų palikimą po P. R. V. mirties pagal turto apyrašą.

2017 m. kovo 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2VP-1849-877/2017 iki bus galutinai išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-472-630/2017, atsižvelgiant į tai, kad priėmus sprendimą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-472-630/2017 bus galima nustatyta, kokiems įpėdiniams perėjo pareigos ir teisės po P. R. V. mirties, teismas sprendžia, kad ši civilinė byla stabdytina iki Šakių rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-472-630/2017 ir joje įsiteisės teismo sprendimas (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2017 m. spalio 26 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismas atnaujino V. V. ir K. V. praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo P. R. V. mirties – 2015 m. kovo 29 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pareiškėja pareiškimu prašo pakeisti skolininką P. R. V. į jo palikimą priėmusią Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad P. R. V. mirė 2015 m. kovo 29 d. Šis faktas antstolei paaiškėjo 2015 m. balandžio 4 d. (vykdomosios b. l. 8). 2016 m. spalio 21 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis, palikėjo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (vykdomosios b. l. 20), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nebuvo išduotas, kadangi nustatyta, jog P. R. V. turi įpėdinius – nepilnamečius vaikus V. V. ir K. V.. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi išdavė VšĮ Šakių vaikų globos namams leidimą nepilnamečių vaikų V. V. ir K. V. vardu priimti palikimą po P. R. V. mirties pagal turto apyrašą; 2017 m. spalio 26 d. Šakių rajono apylinkės teismas nutartimi nutarė atnaujinti V. V. ir K. V. praleistą įstatymo terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo P. R. V., mirties priimti.

Civilinio kodekso 5.52 straipsnyje nurodyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog P. R. V. įpėdiniai V. V. ir K. V. siekia priimti mirusiojo palikimą – t. y. kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimą.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio prasme. Paveldėjimo atveju dėl skolininko pakeitimo pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnį būtina nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas Civilinio proceso kodekso VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriaus reikalavimo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Civilinėje ir vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininko turtui būtų buvęs taikytas areštas ir tuo pačiu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu dėl skolos būtų išviešintas viešajame turto registre, taip pat nėra duomenų, jog kreditorius yra pateikęs notarui pretenzijas. Kreditorė taip pat nėra pateikusi prašymo pratęsti terminą pareikšti kreditoriniams reikalavimas, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas ir šiuo aspektu (CPK 5.63 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 593 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės A. A. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.