- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- I-1825-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00464-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- D. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. E. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. buvo laikomas kamerose Nr. 206, 220, 363, kuriose nebuvo įrengtos ventiliacijos, patalpose buvo drėgna, nuo lubų krito tinkas, gultai buvo surūdiję, todėl nuo rūdžių susidariusios metalo atplaišos sugadindavo pareiškėjo patalynę. Pareiškėjas teigia, kad kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų, t. y. jose būdavo pilna tarakonų, parazitų ir kitų kenkėjų, nevalomi langai, o dėl esamų grotų jų išsivalyti patys negalėjo. Kamerose nebuvo įrengtas iškvietimo skambutis, o minėtos aliarmo sistemos nebuvimas jam kėlė nepatogumus, kadangi norėdamas pakviesti pareigūną stovėdavo prie durų ir 10–15 minučių turėdavo belsti į jas su valgomuoju šaukštu. Minėtose patalpose būdavo labai tamsu, todėl pareiškėjas negalėdavo skaityti, nes jam greitai pradėdavo skaudėti akis, jos ašarodavo. Pažymi, jog Lukiškių TI-K maistas yra nekokybiškas, o jo kiekis būdavo nepakankamas, kadangi patiekalų svoris būdavo mažesnis negu turėtų būti. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog dėl kalinimo sąlygų nuolat kreipdavosi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau minėtos sąlygos gerinamos nebuvo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam sutriko miegas, jis turėjo vartoti raminamuosius vaistus, buvo diskriminuojamas, kadangi buvo kalinamas blogesnėmis sąlygomis lyginant su kitais nuteistaisiais. Mano, kad Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais jam darė psichologinį spaudimą. Teigia, jog apie tai daug kartų kalbėjosi su psichologe.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, papildomų įrodymų nepateikė, prašė skundą tenkinti.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 29–36) nurodo, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo nurodo, jog nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių, tokiu būdu bandydami permesti raštelius iš gyvenamosios kameros kitiems asmenims, o tokių grotų įrengimas nepažeidžia galiojančių teisės aktų ir kamerose laikomų asmenų teisių. Dėl patalpų vėdinimo pažymi, kad patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos normos reikalavimus, ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsių ir drėgmės neturi. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Teigia, kad Lukiškių TI-K iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Lukiškių TI-K pažymi, kad siekdamas palaikyti švarą kamerose, su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarė sutartis, kurių pagrindu minėtos įmonės atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Maistas skirtas suimtiesiems ir nuteistiesiems Lukiškių TI-K yra subalansuotas, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, o patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, jis yra sveriamas bei porcijos yra tikrinamos. Patiekalų svorių paklaidos galimos iki 5 proc. patiekalo svorio. Lukiškių TI-K mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia tik savo pateiktais paaiškinimais, kurie nepatvirtinti įrodymais. Teigia, kad nėra būtinos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteistų veiksmų, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.
Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančią, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).
Dėl ventiliacijos
Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo įrengta ventiliacija, todėl tai neatitiko higienos normų reikalavimų.
Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma). Higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 37–38) nurodyta, kad Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Atkreipė dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamąsias patalpas, išvengiama pelėsių, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo. Aplinkybę, jog pareiškėjo kameroje Nr. 363 užtikrintas vėdinimas per langus, taip pat patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 75). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nusiskundimai dėl ventiliacijos neįrengimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kamerose esančių grotų
Pareiškėjo teigimu, kamerų langai yra nevalomi, o patiems išsivalyti nėra galimybės dėl juose esančių grotų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 ,,Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinto Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 14.1 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi teisės aktai nustato, kad lango angoje būtų įstatytos metalinės grotos. Šiuo atveju Lukiškių TI-K laikėsi šios teisės normos reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad patikrinimo akte nustatyta (b. l. 75), kad pareiškėjo kamera Nr. 363 buvo vizualiai švari (įskaitant jos langus), Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Duomenų apie kitų pareiškėjo kamerų lango stiklų būklę nepateikta. Nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais (skundais) pagerinti laikymo sąlygas nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi 4 kartus, tačiau prašymuose neišreiškė šio nusiskundimo (b. l. 41–50). Taigi, pareiškėjui nesiskundus dėl atitinkamų laikymo sąlygų, Lukiškių TI-K ir negali pateikti patikrinimo aktų ar kt. įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Dėl kitų higienos sąlygų (drėgmės, byrančio tinko, apšvietimo, buitinių parazitų)
Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad kamerose buvo labai drėgna, nuo lubų krito tinkas, gultai buvo surūdiję, nuo rūdžių susidariusios metalo atplaišos sugadindavo pareiškėjo patalynę.
HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymi, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsių ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nors Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie pareiškėjo kamerose buvusią santykinę oro drėgmę, tačiau pareiškėjui dėl šių sąlygų nesiskundus, Lukiškių TI-K tokių įrodymų ir negali pateikti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad kamerose buvo labai drėgna, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad nuo lubų krito tinkas, pažymėtina, kad iš esmės analogiškas aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs 2017 m. balandžio 19 d. bei 2017 m. gegužės 8 d. prašymuose (b. l. 46, 49). Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. prašymą, 2017 m. gegužės 23 d. rašte (b. l. 48) nurodė, kad vietomis atsilupę dažai nėra HN 134:2015 pažeidimas. Taigi, Lukiškių TI-K iš esmės neneigė, kad pareiškėjo kamerose nuo lubų krito tinkas, tačiau nurodė, kad tai nėra Higienos normos pažeidimas. Visgi teismas su tokia Lukiškių TI-K pozicija neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad HN 134:2015 12 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Taigi Lukiškių TI-K kameros turi būti techniškai tvarkingos, įrengtos ir prižiūrimos taip, kad nekeltų grėsmės jose esantiems asmenims. Byloje duomenų, kad pareiškėjo kamerose jo buvimo jose metu buvo atliktas paprastasis remontas, nėra. Atitinkamai, Lukiškių TI-K neneigiant, kad pareiškėjo kameros galimai buvo techniškai netvarkingos, t. y. nepaneigus skundo argumentų, konstatuotinas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 363 buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. (17 parų), o kameroje Nr. 220 – nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 7 d. (2 paras).
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose yra įrengtos lovos, kurių matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m. Pareiškėjo teigimu, gultai kamerose buvo surūdiję. Iš esmės analogiškas aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs ir savo 2017 m. balandžio 19 d. prašyme (b. l. 46). Lukiškių TI-K, atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą, 2017 m. gegužės 22 d. rašte (b. l. 45) nurodė, kad gultai (kameroje Nr. 363) yra tvarkingi. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti Lukiškių TI-K rašte nurodytais teiginiais. Be to, pareiškėjo kameroje Nr. 363 operatyviosios valstybinės sveikatos saugos kontrolės patikrinimo metu HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 75–77). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, kad gultai buvo surūdiję, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, kamerose būdavo labai tamsu, todėl jis negalėdavo skaityti, jam greitai pradėdavo skaudėti akis, jos ašarodavo. HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis teisės aktų nuostatas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 37–38) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėjo kameroje Nr. 363 dirbtinis apšvietimas atitiko Higienos normos reikalavimus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (b. l. 49), pareiškėjas skundėsi, kad jo kameroje Nr. 220 taip pat buvo netinkamas apšvietimas. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. prašymą, nurodė (b. l. 48), kad kameroje įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas yra tvarkingas. Patikrinimo aktų, kad kitose pareiškėjo kamerose (206 ir 220) buvo tinkamas apšvietimas, nepateikta, tačiau pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl nurodytų aplinkybių teisė skundus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, prašydamas ištirti, ar kamerose įrengtas apšvietimas atitinka Higienos normos reikalavimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 134:2015 14 ir 15 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose būdavo pilna tarakonų, parazitų ir kitų kenkėjų.
HN 134:2015 20 punktas reikalauja, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jie naikinami teisės akto nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad siekdamas palaikyti švarą kamerose, buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metai buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Šias atsakovės atstovo išdėstytas aplinkybes patvirtina Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas (b. l. 37–38), kuriame nurodyta, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai naikinami; kad administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinseksiją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimo aktuose nurodyta, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi prašymus, patikrina kameras, o aptikusi nariuotakojus ir graužikus, juos naikina; konstatuota, kad tai atitinka HN 134:2015 20 punkto reikalavimus (b. l. 67). Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją prašydamas išnaikinti nariuotakojus ir graužikus, ar kad tokį prašymą buvo atsisakyta patenkinti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 134:2015 20 punkto reikalavimus.
Dėl iškvietimo mygtuko
Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo įrengtas iškvietimo skambutis, o aliarmo sistemos nebuvimas jam kėlė nepatogumus, kadangi norėdamas pakviesti pareigūną, jis buvo priverstas belsti į duris su valgomuoju šaukštu. Iš esmės analogiškas aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs ir savo 2017 m. gegužės 8 d. prašyme (b. l. 49).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti aliarminis iškvietimas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Taip pat pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. prašymą, 2017 m. gegužės 23 d. rašte pažymėjo (b. l. 48), kad atliekant kamerų, kuriose nėra iškvietimo mygtukų, esant valstybiniam finansavimui, jie bus įrengti. Taigi, Lukiškių TI-K savo rašte nepaneigė, jog pareiškėjo kameroje Nr. 363 neveikia iškvietimo mygtukas. Atsiliepime taip pat nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be to, byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjo kamerose aliarminio iškvietimo mygtukai veikė, nėra. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjo naudai.
Dėl maitinimo
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K maistas yra nekokybiškas, o jo kiekis būdavo nepakankamas, kadangi patiekalų svoris būdavo mažesnis negu turėtų būti. Iš esmės analogiškus nusiskundimus pareiškėjas nurodė ir savo 2017 m. gegužės 8 d. prašyme (b. l. 50).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu suimtieji ir nuteistieji buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešime (b. l. 37–38) nurodyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo, išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kaip jis nustatė, kad patiekalų svoris yra mažesnis, nei turėtų būti. Be to, tam tikra patiekalų svorio paklaida yra leistina. Tai pažymėjo ir Lukiškių TI-K atsiliepime, nurodydamas, kad patiekalų svorio paklaida galima iki 5 proc. patiekalo svorio. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginius, kad maisto kokybė (kiekis) neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas laiko kaip subjektyvų paties pareiškėjo vertinimą, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl neturtinės žalos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/102)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam sutriko miegas, jis buvo priverstas vartoti raminamuosius vaistus. Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais jam darė psichologinį spaudimą.
Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (neužtikrinus techniškai tvarkingos kameros būklės (19 parų); kamerose neveikiant iškvietimo sistemai), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Todėl darytina išvada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 5 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 190 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 190 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. E. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. E. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią pareiškėjo D. E. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.