- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 2-1081-910/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas, Agnė Streckė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovui G. B., jo atstovei advokato padėjėjai Agnei Streckei, atsakovo atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui R. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas 2016-06-02 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3651 Eur turtinei ir 8000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl sveikatos sužalojimo, atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad 2015-03-23 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), atsakovas, užėjęs į patalpas, nieko nesakydamas priėjo prie ieškovo, ėmė jį smaugti, du kartus smogė į veidą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvadoje Nr. G111/15(01) nurodyta, kad ieškovui buvo padaryta muštinė žaizda lūpos gleivinėje su viršutinio žandikaulio 12 ir 21 dantų lūžiais, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, paveikus kietu buku daiktu, galbūt įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-03-25). Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas atskirai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. UAB „Odontėja“ ieškovui 2015-04-02 nustatyta veido trauma, lūžusios 12, 21 dantų šaknys, 32, 31, 41, 42 dantų sumušimas. Pasak ieškovo, atsakovo smurtiniai veiksmai atsakovo atžvilgiu neginčytinai nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, jų faktą patvirtino ir atsakovo sutuoktinė V. P., kurią su ieškovu siejo romantiški santykiai ir kuri buvo vienintelė ginčo įvykio liudininkė, tačiau, kadangi ji ir atsakovas nusprendė toliau gyventi šeimoje, jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo tendencingi. Ieškinyje pažymėta, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-02 nuosprendžiu atsakovas išteisintas, tačiau tai nepanaikina atsakovo veiksmų neteisėtumo ir pagrindo taukyti jam civilinę atsakomybę, nes tam yra visos būtinos sąlygos. Ieškinyje nurodyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sužalojus ieškovo sveikatą, ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, ir atsakovas privalo ją atlyginti. Dėl patirtų dantų lūžių ir sumušimo ieškovas kreipėsi į UAB „Odontėja“, kurioje jam pasiūlytas gydymas dantų implantavimo būdu, sudaryta gydymo sąmata, kurioje nurodyta, kad dantų gydymas kainuos 3590 Eur. Už pirminę konsultaciją ieškovas gydytojui sumokėjo 35 Eur, taip pat patyrė 20 Eur išlaidų už panoraminę nuotrauką, 6 Eur – už UAB „Odontėja“ odontologo paslaugas. Ieškovo teigimu, jis neturi finansinių galimybių gydymą finansuoti savo lėšomis, todėl gydymo procesas šiuo metu yra sustabdytas, dėl to ieškovas taip pat patiria išgyvenimus ir nepatogumus. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3651 Eur turtinei žalai, tarp jos – ir būsimoms gydymo išlaidoms, atlyginti. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų lūžusių 12, 21 dantų šaknų, 31, 32, 41, 42 dantų sumušimo jis patyrė fizinį skausmą, be to, išliko ilgalaikės pasekmės: ieškovas iki šiol jaučia dantų jautrumą, skausmą, dėl trauminio poveikio į galvos sritį jam svaigsta galva, ją dažnai skauda; dėl estetinio vaizdo, netekus dantų, ieškovas ilgą laiką negalėjo dirbti, bendrauti su žmonėmis, užsiimti įprasta veikla, jautė diskomfortą. Be to, ieškovo laukia ilgas ir skausmingas dantų gydymo procesas. Pasak ieškovo, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovo smurtinių veiksmų auka ieškovas tapo visiškai be jokios priežasties, nesant jo kaltės dėl tokių atsakovo veiksmų. Patirtus ir vis dar patiriamus neigiamus pojūčius ir išgyvenimus ieškovas vertina 8000 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, ieškovas visiškai neteisingai nurodė ginčo įvykio aplinkybes. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad ieškovas mėgino išskirti atsakovo šeimą, tačiau atsakovo žmona, pasikalbėjusi su atsakovu, nusprendė negriauti šeimos ir nutraukė bet kokius santykius su ieškovu. Tuomet ieškovas, norėdamas sukelti konfliktinę situaciją tarp atsakovo ir jo žmonos, 2015-03-25 apie 18.30 val. atvyko į atsakovo žmonos darbovietę (duomenys neskelbtini). Atsakovo žmona paprašė, kad ieškovas paliktų jos darbovietę, pranešdama ieškovui, jog netrukus jos pasiimti turi atvykti vyras, t. y. atsakovas. Ieškovas neišėjo, liko laukti atsakovo, ir vis įkalbinėjo atsakovo žmoną tęsti santykius, apkabindavo ją. Atsakovas, įėjęs pro duris ir pamatęs šią sceną, pasakė ieškovui palikti jo šeimą ramybėje. Tačiau ieškovas, priėjęs prie atsakovo, griebė jį už atlapų, o atsakovas, siekdamas išsilaisvinti, iš apačios savo rankomis numušė ieškovo rankas nuo savo drabužių, ir, tai darydamas, netyčia ranka užkabino ieškovo veidą (greičiausiai nosį), ieškovui ėmė bėgti kraujas. Tuomet ieškovas pakėlė nuo grindų nukritusią skrybėlę ir pasakęs, kad atsakovas dar pasigailės dėl šio įvykio, ramiai išėjo. Atsakovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje teismas, pasisakydamas dėl jo kaltės, aiškiai konstatavo, jog atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti ieškovo sveikatą. Teismas nurodė, kad atsakovas savo veiksmais sureagavo į ieškovo veiksmus, sugriebiant atsakovą už striukės atlapų, ir dėl to atsakovas automatiškai išmušė ieškovo rankas, kurios buvo prie atsakovo kaklo, bei viena ranka kliudė ieškovo veidą, taip siekdamas nustumti nuo savęs ieškovą, bet ne sužaloti jį. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovas sudavė jam kumščiu į veidą, o vėliau – alkūne į smakrą, byloje neįrodytos. Teismas taip pat pripažino neįrodyta ieškovo privataus kaltinimo skunde nurodytą faktinę aplinkybę apie 31, 32, 41, 42 dantų sumušimą, pažymėjo, kad teismo medicinos specialistui ieškovas pristatė trijų dantų tiltą, kurio vidurinis dantis – dirbtinis, ieškovas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog iškritę dantys buvo apvilkti karūnėle, įstatant per vidurį dirbtinį dantį. Teismas priėjo prie išvados, kad dėl tokios ieškovo dantų būklės jiems išmušti nebuvo reikalingas labai stiprus smūgis. Atsiliepime teigiama, kad akivaizdu, jog smurtą naudojo ne atsakovas prieš ieškovą, bet ieškovas prieš atsakovą, sugriebdamas jį už striukės atlapų. Pasak atsakovo, jis veikė būtinosios ginties sąlygomis – iš apačios numušė ieškovo rankas, taip siekdamas išsilaisvinti ir apsiginti. Atsiliepime pažymėta, kad baudžiamojoje byloje buvo išanalizuoti visi byloje surinkti įrodymai, ypač atkreiptas dėmesys į ieškovo parodymų nenuoseklumą. Ieškovas po 2015-03-25 (trečiadienis) įvykio į policiją kreipėsi tik 2015-03-30 (pirmadienį), t. y. praėjus penkioms dienoms, iš kurių dvi – poilsio, nežinia, kur ieškovas savaitgalį buvo ir ką veikė, ar per tą laiką negalėjo susižaloti dantų kitur. Pareiškime policijai ieškovas nurodė, kad atsakovas jam du kartus smogė į lūpą, smūgiai buvo tokie stiprūs, kad iškrito dantys. Tačiau ši ieškovo versija nepasitvirtino teisme – nei atsakovas, nei liudytoja V. P. nematė, kad įvykio vietoje ieškovui būtų iškritę dantys. Pirmosios instancijos teisme ieškovas primygtinai aiškino, kad neva po atsakovo tiesaus smūgio į veidą dantys lūžo ir iškrito į priekį apie vieno metro atstumu, jis pasilenkė ir pakėlė juos nuo grindų. Atsakovo teigimu, tokia situacija neįmanoma pagal fizikos dėsnius, tai teisme patvirtino apklaustas kaip liudytojas odontologas G. G., kuris parodė, kad nuo tiesaus smūgio dantys, jeigu lūžta, lieka burnos ertmėje, kol nukentėjusysis pats jų neišspjauna; apie tai, kad ieškovas būtų išspjovęs dantis, jis teisme neparodė. Patikslintos apklausos policijoje metu ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo paėmęs jį už kaklo ir smaugė, po to vieną kartą kumščiu trenkė į lūpą, o alkūne – į smakrą. Teismo medicinos ekspertui ieškovas nurodė, kad nuo smūgio buvo nukritęs, bet sąmonės neprarado. Tačiau šių aplinkybių ieškovas nenurodė nei policijoje, nei pirmosios instancijos teisme. Teisme ieškovas teigė, kad vizito pas teismo ekspertą metu ant jo kaklo, rankų neva buvo mėlynės nuo atsakovo veiksmų, ir apie tai jis pranešė ekspertui. Tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad jokių kraujosruvų ant nukentėjusiojo kūno nebuvo. Pirmosios instancijos teisme liudytojos V. P. buvo paklausta, ar po įvykio ieškovas bandė su ja susitikti, jeigu taip – tai kokiais klausimais. Liudytoja nurodė, kad ji buvo susitikusi su ieškovu po įvykio, ir šis jai sakė, jog jeigu ji negyvens su ieškovu, jis paduos atsakovą į teismą. Po tokių liudytojos parodymų ieškovas, paklaustas ką jis galėtų pasakyti, teismui patvirtino, kad iš tiesų buvo susitikęs su liudytoja iki privataus kaltinimo bylos iškėlimo, tačiau kitais klausimais (kokiais – nepaaiškino). Atsiliepime teigiama, kad ieškovo paaiškinimų nenuoseklumas liudija, jog jis visais būdais bandė klaidinti policiją, teismo medicinos ekspertą, teismą, siekdamas, jog atsakovas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir tai darė dėl asmeninių motyvų – turėjo vilties išardyti atsakovo šeimą ir apsigyventi su jo žmona. Pasak atsakovo, jo veiksmuose, išsilaisvinant iš ieškovo rankų, nėra atsakovo kaltės nei baudžiamosios, nei civilinės teisės požiūriu. Atsakovo teigimu, pagal baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes jis veikė atsižvelgdamas į ieškovo neteisėtus veiksmus ir jo ketinimus. Tai, kad, siekdamas išsilaisvinti iš ieškovo, galbūt užkabino jo veidą, kaltas pats ieškovas, nes būtent jis išprovokavo konfliktą, pirmas puolė atsakovą, todėl, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 3 dalimi, atsakovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės. Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovas visiškai neįrodė 3651 Eur turtinės žalos (CPK 178 straipsnis). Pasak atsakovo, ieškovas iki tol, kol neaiškiomis aplinkybėmis jam lūžo 12 ir 21 dantys, dantų problemą buvo išsprendęs ne implantais, t. y. itin brangiu būdu, bet paprastu tilteliu, kurį galima pastatyti ir už 300 Eur. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovui nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes pats ieškovas neteisėtais veiksmais sukėlė konfliktą, griebė atsakovą už drabužių, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas.
Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį, remdamasis tuo, kad konfliktą išprovokavo atsakovas, kuris, radęs ieškovą pas žmoną darbe, ėmė jį smaugti, po to du kartus smogė į veidą. Ieškovas paaiškino, kad vienintelis dantų gydymo būdas – implantavimas, nes, išmušus dantis, kurie laikė tiltą, sutvarkyti dantis dedant naują tiltą – neįmanoma. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl patirto sužalojimo negali šypsotis, normaliai valgyti, bendrauti su klientais, teko nutraukti dainavimo pamokas.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad baudžiamojoje byloje konstatuota, jog atsakovas ieškovą sužalojo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nustatyta ieškovo kaltė neatsargumo forma. Civilinė atsakomybė kyla ne tik dėl tyčiniais veiksmais padarytos žalos. Pasak ieškovo atstovės, net jeigu atsakovas ir gynėsi, tai negali pateisinti ieškovo sveikatos sužalojimo. Atstovės teigimu, yra nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Atstovė pažymėjo, kad ieškovas įrodė turtinės žalos dydį, nes kitomis priemonėmis dantų sužalojimo padariniai negali būti pašalinti. Be to, ieškovas, sužalotas ieškovo smurtiniais veiksmais, neprivalo ieškoti atsakovui palankiausio sveikatos sužalojimo padarinių pašalinimo būdo.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas savaip interpretuoja įvykį, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog būtent ieškovas griebė atsakovą už atlapų. Ieškovo teiginiai dėl atsakovo smūgių jam į veidą prieštarauja baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Atsakovo advokato teigimu, dėl žalos atsiradimo kaltas pats ieškovas, todėl atsakovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį. Advokatas pažymėjo, kad per dvejus metus ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dantims tvarkyti. Be to, ieškovo dantys iki ginčo įvykio buvo prastos būklės. Pasak atsakovo atstovo, ieškovo teiginiai, kad dantų neįmanoma sutvarkyti dedant naują plokštelę, grįsti tik jo subjektyvia nuomone, todėl negali būti laikomi įrodytais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-03-25 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įvyko ieškovo ir atsakovo konfliktas, kurio metu ieškovas patyrė veido traumą.
2015-03-30 ieškovas kreipėsi į policiją su pareiškimu, nurodydamas, kad, jam būnant (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą V. P., apie 18.30 val. užėjo jos vyras R. P., kuris nieko nesakęs priėjo prie ieškovo ir du kartus sudavė į lūpą; smūgiai buvo tokie stiprūs, kad iškrito trys dantys (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18262-15 b. l. 1).
2015-03-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G1111/15(01) nurodyta, kad, apžiūrėjus G. B. sužalojimus, nustatyta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje su viršutinio žandikaulio 12 ir 21 dantų lūžiais, poodinė kraujosruva dešiniajame žaste, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galbūt įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-03-25); nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais; tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18262-15 b. l. 12).
2015-04-22 apklausiamas įtariamuoju R. P. parodė, kad jis stovėjo prie įėjimo durų; stalas, prie kurio buvo G. B., buvo už kokių trijų žingsnių; jis G. B. nurodė eiti lauk, palikti jo šeimą ramybėje; G. B., priėjęs prie R. P., abiem rankomis stvėrė jį už striukės atlapų; R. P. savo dviem rankomis automatiškai nustūmė G. B. rankas nuo savęs (pakeldamas jo rankas į viršų); dėl to taip išėjo, kad trenkė G. B. per lūpą, bet tikrai ne kumščiu; R. P. tvirtino, kad G. B. specialiai netrenkė, jam taip išėjo, nes G. B. pirmasis jį griebė (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18262-15 b. l. 19).
2015-04-24 apklausiama kaip liudytoja V. P. parodė, kad jos vyras R. P., pamatęs jos darbo patalpose G. B., pasakė šiam eiti lauk; G., priėjęs prie R., stovinčio prie išėjimo durų, dviem rankomis griebė jį ž striukės atlapų; R. reakcija buvo staigi – jis dviem rankomis (iš apačios į viršų keldamas savo rankas) nustūmė G. rankas, bet tikrai netrenkė kumščiu (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18262-15 b. l. 14).
2015-04-27 apklausiamas kaip liudytojas G. B. parodė, kad, užėjęs į (duomenys neskelbtini) patalpas V. P. vyras R. P., stovėdamas prie durų, ieškovui iš karto pasakė „eik lauk“, ir, kai ieškovas priėjo prie išėjimo durų, dviem rankomis stvėrė jį už kaklo bei ėmė smaugti, šaukdamas, jog pasmaugs; G. B. laikė R. P. rankas, kad nepasmaugtų, priešinosi, pastūmė jį į šoną; tuomet šis paleido G. B. kaklą ir kumščiu vieną kartą trenkė į lūpą, o alkūne – į smakrą; ėmė bėgti kraujas, iškrito du priekiniai dantys, kurie buvo apvilkti karūnėle, o per vidurį buvo įstatytas dirbtinis dantis; G. B. pakėlė nuo žemės du dantis, įsidėjo į kišenę, pasiėmė portfelį ir norėjo išeiti, bet įsiutęs R. P. laikė jį, kol žmonai ėmus šaukti, kad paleistų, pagaliau paleido (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18262-15 b. l. 9).
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-05-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nutrauktas, konstatavus, kad nėra nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymių; nukentėjusiajam G. B. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo BK 140 straipsnio 1 dalis (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18262-15 b. l. 24-25).
Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015-06-02 nutarimu G. B. skundas dėl prokuroro 2015-05-04 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmestas (Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-18262-15 b. l. 34-36).
2015-06-19 ieškovas padavė privataus kaltinimo skundą, prašydamas taikyti atsakovui baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už nežymų sveikatos sutrikdymą) bei priteisti 3625 Eur turtinei ir 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (baudžiamoji byla Nr. PK – 2105-960/2015, b. l. 1-4).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-02 nuosprendžiu išteisino R. P., konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, – nenustatyta kaltinamojo tyčios dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo; nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas (baudžiamoji byla Nr. PK – 2105-960/2015, b. l. 65-68).
Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 nutartimi nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) G. B. apeliacinis skundas dėl išteisinamojo nuosprendžio atmestas (baudžiamoji byla Nr. PK – 2105-960/2015, b. l. 121-123).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-12-20 nutartimi atmetė nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) G. B. kasacinį skundą (baudžiamoji byla Nr. PK – 2105-960/2015, b. l. 152-155).
Ieškovas, remdamasis tuo, kad išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje nėra kliūtis reikalauti atsakovo civilinės atsakomybės už šio neteisėtais veiksmais sužalotą ieškovo sveikatą, 2016-06-02 ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3651 Eur turtinei ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl civilinės atsakomybės už asmens sveikatos sužalojimą
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Civilinė atsakomybė taikoma, kai nustatomos visos būtinosios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti tris pirmąsias civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovui. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga paneigti kaltės prezumpciją tenka atsakovui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo. Nenustačius bent vienos iš nurodytų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma.
Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ieškovo sužalojimo aplinkybės buvo nuodugniai tiriamos ir nustatinėjamos baudžiamojoje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės yra prejudiciniai faktai ir iš naujo civilinėje byloje neįrodinėjamos.
Ieškovas teigia, kad atsakovo smurtinių veiksmų naudojimo prieš ieškovą faktas, ieškovo sveikatai padaryta žala ir atsakovo kaltė dėl ieškovo sveikatos sužalojimo nustatyti baudžiamojoje byloje, todėl šios aplinkybės nereikalauja papildomo įrodinėjimo.
Tokia pozicija pripažintina tik iš dalies pagrįsta. Baudžiamojoje byloje, remiantis 2015-03-31 Specialisto išvada, iš tiesų yra nustatytas ieškovo sveikatos sužalojimo faktas, taip pat sužalojimo pobūdis, mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas), kurie neįrodinėtini iš naujo šioje civilinėje byloje. Tačiau nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad baudžiamojoje byloje nustatyti ir neteisėti atsakovo veiksmai bei kaltė, kurių nereikia įrodinėti civilinėje byloje.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje teisiamo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001; kt.).
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje atsakovo veiksmai nepripažinti nusikalstamais, atsakovas išteisintas. Atsakovo kaltė analizuota pagal baudžiamosios atsakomybės kriterijus. Dėl to nagrinėjamoje civilinėje byloje įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovo sveikata, faktinės aplinkybės, reikšmingos atsakovo veiksmų neteisėtumui ir jo kaltei dėl ieškovo sveikatos sužalojimo konstatuoti, vertintinos civilinės atsakomybės požiūriu.
Įrodinėdamas atsakovo veiksmų neteisėtumą, ieškovas remiasi tuo, kad, jam siekiant išeiti iš siuvyklos patalpų, atsakovas, stovėjęs prie išėjimo durų, griebė jį abiem rankomis už kaklo ir ėmė smaugti, o po to du kartus smogė į veidą. Tokias ginčo įvykio aplinkybes ieškovas nurodė ir duodamas paaiškinimus 2017-03-03 teismo posėdyje (00:05:41-00:19:55).
Pažymėtina, kad ieškovo faktiniu ieškinio pagrindu nurodomos ginčo įvykio aplinkybės prieštarauja toms, kurios nustatytos išanalizavus ir įvertinus baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų visumą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-04-29 nutartyje nurodyta, kad, nors nukentėjusysis aiškino, jog kaltinamasis, pamatęs jį su žmona, užstojo jam kelią, jį smaugė, dešine ranka smūgiavo į viršutinį žandikaulį, po to iš karto alkūne sudavė į smakrą, tokį nukentėjusiojo aiškinimą paneigia objektyvūs faktiniai bylos duomenys. Specialisto išvadoje smaugimui būdingų požymių ir išorinių sužalojimų smakro srityje G. B. nenustatyta. Be to, nustatyti sužalojimai burnos srityje yra vienoje projekcijoje, todėl neatmestina, kad jie galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nuosekliai aiškino, kad jis G. B. tyčia nemušė, o pastarajam griebus jį už atlapų, suveikus reakcijai, staiga išmušė jo rankas, taip atstumdamas nuo savo atlapų. Tokį išteisintojo aiškinimą patvirtina nuoseklūs liudytojos V. P. parodymai. Staiga pakėlus rankas, galėjo būti kontaktas su nukentėjusiojo žandikaulio sritimi, burna. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodyti faktiniai duomenys neprieštarauja specialisto išvadai apie sužalojimų lokalizaciją ir jų padarymo mechanizmą.
Pabrėžtina, kad būtent tokią ginčo konflikto eigą pripažino esant įrodyta ne tik baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, bet ir kasacinis teismas. Kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad teismai vertino tiek paties nukentėjusiojo G. B. ir liudytojos V. P. parodymus, tiek išteisintojo ir nukentėjusiojo veiksmus, jų pobūdį, padarytų sužalojimų lokalizaciją ir jų padarymo mechanizmą, konflikto priežastis ir kontekstą. Teismai nustatė, kad, nukentėjusiajam G. B. pirmajam sugriebus R. P. už atlapų, išteisintasis, stengdamasis išsilaisvinti, ranka kliudė nukentėjusiojo žandikaulį ir burną, dėl to nukentėjusiajam sulūžo 12 ir 21 dantys. Įvertinus specialisto išvadą, prieita prie išvados, kad dėl nukentėjusiojo dantų būklės, jų išmušimui nebuvo reikalingas labai stiprus poveikis. Nukentėjusiojo pateiktą įvykių versiją, kad išteisintasis R. P., pamatęs G. B. su V. P., užstojo kelią, smaugė nukentėjusįjį ir tyčia ranka jam smogė į žandikaulį, o alkūne – į smakrą, teismai atmetė kaip prieštaraujančią faktiniams bylos duomenims. Teismų padarytos išvados dėl faktinių kilusio konflikto aplinkybių ir kaltės formos pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-12-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407-788/2016).
Taigi baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad ne atsakovas, o ieškovas pirmasis ėmėsi fizinių veiksmų prieš atsakovą – būtent ieškovas, priėjęs prie atsakovo, griebė šį už striukės atlapų. Teismai taip pat nustatė, kad atsakovas, reaguodamas į ieškovo veiksmus, siekdamas išsilaisvinti iš jo rankų, savo rankomis staigiu judesiu iš apačios numušė ieškovo rankas, ir taip pataikė į ieškovo dešinį žastą, o kita ranka – į ieškovo veido sritį.
Nagrinėjamos bylos aspektu, sprendžiant dėl pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, akcentuotina tai, kad nei baudžiamojoje byloje, nei nagrinėjant civilinę bylą nenustatyta, jog atsakovas, numušęs ieškovo rankas, laikiusias jį už atlapų, ėmėsi prieš ieškovą papildomų fizinių veiksmų. Teismo nuomone, ši aplinkybė itin reikšminga vertinant atsakovo veiksmų, padariusių neigiamą poveikį ieškovo sveikatai, teisėtumą ir jo kaltę civilinės atsakomybės požiūriu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso metu atsakovas, aiškindamas įvykio aplinkybes, be kita ko, nurodė, jog staigią jo reakciją į ieškovo veiksmus, paėmus už atlapų, lėmė ir ankstesnė neigiama patirtis – automatiškai suveikė reakcija, nes prieš 20 metų jį buvo užpuolę chuliganai ir sulaužę nosį. Pasak atsakovo, kai jį griebia, jam atrodo, kad žmogus gali smogti į galvą, todėl taip išmušė ieškovo rankas, jį atstūmė (2015-09-15 teisiamojo posėdžio protokolas) (baudžiamoji byla Nr. PK – 2105-960/2015, b. l. 42).
Byloje nustatytų faktinių ginčo aplinkybių analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo veiksmus, kuriais buvo sužalota ieškovo sveikata, lėmė paties ieškovo veiksmai, griebiant atsakovą už atlapų. Atsakovo reakcija į jo fizinės neliečiamybės pažeidimą šiuo konkrečiu atveju nevertintina kaip neadekvati ir neproporcinga ieškovo veiksmų pobūdžiui ir pavojingumui – atsakovas, staigiu judesiu iš apačios numušęs nuo savęs ieškovo rankas, daugiau jokių veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, sąmoningai jo nežalojo. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju atsakovo veiksmai, išsilaisvinant iš ieškovo fizinio kontakto, dėl kurių buvo sužalota ieškovo sveikata, nevertintini kaip neteisėti civilinės atsakomybės už atsiradusią žalą taikymo požiūriu. Atsakovo elgesys iš esmės atitiko būtinosios ginties požymius: 1) atsakovas gynėsi nuo neteisėtų ieškovo veiksmų, sugriebus jį už atlapų; 2) ieškovo veiksmai reiškė realų kėsinimąsi į atsakovo fizinę neliečiamybę, sveikatą; 3) aktyvi gynyba buvo galimybė išvengti žalos; 4) atsakovo panaudotas gynybos būdas, tik nustumiant nuo savęs ieškovo rankas ir nesiimant jokių kitų fizinių veiksmų prieš ieškovą, buvo adekvatus, proporcingas (CK 6.246 straipsnis, 6.253 straipsnio 5, 7 dalys; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatytų aplinkybių visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo sveikata sužalota ne dėl atsakovo tyčios. Baudžiamojoje byloje padaryta išvada dėl atsakovo neatsargios kaltės nusikalstamo nerūpestingumo forma šiuo atveju nėra prejudicinė nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes, minėta, asmens kaltė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės požiūriu nustatoma pagal skirtingus kriterijus.
Jau nurodyta, kad civilinėje teisėje žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, neigdamas savo kaltę dėl ieškovo sveikatos sužalojimo, rėmėsi tuo, kad jis nepuolė atsakovo ir neturėjo ketinimų jį sužaloti, tik automatiškai sureagavo į ieškovo veiksmus, kai šis griebė jį už atlapų. Sprendžiant dėl atsakovo kaltės, sužalojant ieškovą, šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, imdamasis fizinių veiksmų prieš atsakovą, galėjo ir turėjo numatyti galimą negatyvią šio, užtikusio ieškovą, siekiantį žmonos dėmesio, reakciją į bet kokius ieškovo veiksmus, juolab fizinius atsakovo asmens atžvilgiu. Nepaisant šios aplinkybės, ieškovas pirmasis ėmėsi fizinių veiksmų prieš atsakovą. Tai iš esmės patvirtina paties ieškovo kaltę dėl žalos jo sveikatai atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).
Ieškovo atstovė teisingai pažymėjo, kad ieškovo veiksmai, paimant atsakovą už atlapų, nesuteikė šiam teisės sužaloti ieškovo sveikatą. Tačiau šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ir kaltės, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas nesiėmė fizinių veiksmų ieškovo atžvilgiu; ieškovas sužalotas atsakovui staigiu judesiu siekiant išsilaisvinti iš ieškovo fizinės prievartos; vienu judesiu numušęs ieškovo rankas, atsakovas daugiau jokių veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, jo sveikatos nežalojo.
Šioje konkrečioje byloje išanalizuotų faktinių duomenų analizė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, teikia pagrindą daryti išvadą, kad nėra dviejų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei už ieškovo sveikatos sužalojimą kilti – atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Be to, net ir nustačius visas būtinąsias sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei už ieškovo sveikatos sužalojimą, būtų pagrindas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes dėl žalos atsiradimo kaltas ir pats ieškovas, jo veiksmai lėmė žalos atsiradimą.
Priėjus prie išvados, kad atsakovui civilinė atsakomybė už ieškovo sveikatos sužalojimą netaikytina, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašytos priteisti turtinės žalos dydį ieškovas grindžia odontologo G. G. 2015-04-02 konsultacijos metu atliktais preliminariais skaičiavimais, kiek galėtų kainuoti ginčo įvykio metu išlaužtų dantų sutvarkymas implantavimo būdu (3590 Eur) (Ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 13). Pažymėtina tai, kad, apklausiamas 2015-10-19 teismo posėdyje, nurodytas odontologas dėl ieškovo dantų gydymo būdų ir kainų nurodė, jog pigesnis variantas – dėti plastmasinę trijų dantų plokštelę, kuri kainuotų apie 300 Eur, o gydymas implantavimo būdu apytiksliai galėtų kainuoti apie 2000 Eur (Baudžiamoji byla Nr. PK-2105-960/2015, b. l. 57). Taigi odontologas, praėjus pusei metų nuo pirmosios konsultacijos, gydymo kainą nurodė 1590 Eur mažesnę. Iki šio teismo sprendimo priėmimo (2017-03-27), t. y. beveik dvejus metus, ieškovas nieko neatliko, kad pradėtų tvarkyti dantis. Ieškovas, prašydamas priteisti būsimas gydymo išlaidas, privalo kiek galima tiksliau jas pagrįsti. Šiuo atveju ieškovas per dvejus metus nesikreipė į gydytojus, kad galėtų pašalinti byloje esančius būsimo gydymo galimos kainos esmingus prieštaravimus (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškinį, atsakovas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal pateiktus į bylą įrodymus, atsakovas turėjo 450 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teisme. Šios išlaidos, vertinant jas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintus kriterijus, Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovo inicijuoto teismo proceso valstybė turėjo 4,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmestus ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 4,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 270, 301 straipsniais, teismas
nutarė:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,88 Eur (keturis eurus 88 ct) procesinių išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.