Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-306-966/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-17
Bylos Nr.
1-306-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05837-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
A. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-306-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05837-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5; 1.1.7; 1.1.8; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.7.2.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja J. V.,sekretoriaujant L. D., S. M., L. J.,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,kaltinamajam V. K.,nukentėjusiajai A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitaręs, kad jis savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nudažys A. L. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vertės, atvarius ir palikus jo garaže šį automobilį, darbų neatliko, automobilio nukentėjusiajai negrąžino, o pridavė jį į metalo supirktuvę, taip padarymas A. L. 2000 eurų turtinę žalą.

K. V. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jam automobilį Audi A6, tvarkymui atvarė nukentėjusiosios vyras K.. Datos neatsimena. K. jam davė avansą, bet ne 1400 Lt, kiek tiksliai, neatsimena. Automobilį tvarkė savo garaže, jis supirko visas medžiagas. Sutarė, kad automobilį sutvarkys, tik dėl laiko nesitarė, o jis iš tiesų daug laiko tvarkė automobilį. Jis nespėjo jo sutvarkyti, o nukentėjusioji iškvietė policiją. Nukentėjusioji pasakė, jog jai automobilio Audi A6 nereikia, jie prie tyrėjos R. K. pasirašė vekselį, jis įsipareigojo A. L. grąžinti 2000 Eur. 2015 m. gegužės mėnesį, pradėjus ikiteisminį tyrimą jis įsipareigojo geranoriškai atlyginti žalą 2000 Eur, supranta, kad buvo ir jo kaltės, kad jis neatidavė pinigų, bet buvo pas jį namuose bloga situacija. Jį vėliau vėl kvietė į policiją, nukentėjusiajai nebetiko vekselis, ji jį kaltino turto sunaikinimu. Automobilį jis pridavė į metalo laužą, kadangi manė, jog po vekselio pasirašymo, automobilis tapo jo nuosavybe. Jis buvo susitikęs prie komisariato su A. L., kuri pabrėžė, kad jai automobilio nereikia. Kada, į kokią metalo laužo supirktuvę automobilį pridavė, neatsimena. Jis už automobilį gavo 300 Eur, kuriuos pasiliko sau, nes A. L. turėjo atiduoti 2000 Eur. Iki šiol visų pinigų jai neatidavė, nes turėjo įvairių problemų. Šiai dienai sumokėjo 150 Eur. Jis nori atlyginti žalą, ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo veika įrodyta kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad kaltinamasis turėjo nudažyti jų automobilį Audi A6, bet jo niekaip negrąžino. Dėl automobilio remonto davė kaltinamajam 1400 Lt, kad nupirktų dažų ir nudažytų automobilį, bet neatgavo nei automobilio, nei 1400 Lt. Porą metų laukė, kol jai grąžins automobilį, nesulaukė, todėl 2014 m. kovo 26 d. ji kreipėsi į policiją. Į policiją kaltinamasis atvyko geruoju ir pas tyrėją R. K. pažadėjo grąžinti pinigus ir automobilį iki 2014 m. balandžio 16 d. Jis sakė, kad automobilis yra išardytas, bet ji prašė grąžinti automobilį, kad ir išardytą ir pinigus, kuriuos sumokėjo už taisymą – 1400 Lt. Kad užtikrinti automobili grąžinimą, kaltinamasis pasirašė vekselį, t. y. kaltinamasis įsipareigojo, kad jeigu negrąžins automobilio, turės mokėti 7000 Lt. Kaltinamasis sakė, kad jau yra nusipirkęs dažus automobiliui ir automobilį tikrai grąžins, kai nudažys. Kadangi jis automobilio negrąžino iki balandžio 16 d., todėl ji vėl kreipėsi į policiją, Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nurodyta, kad ji turi kreiptis į teismą civilinio proceso tarka. Ji kreipėsi į teismą su vekseliu civilinio proceso tvarka, tačiau nebuvo nustatyta kaltinamojo gyvenamoji vieta, todėl jos ieškinys teisme nebuvo išnagrinėtas. Automobilis jai negrąžintas, nežino kur jis yra ir negali išregistruoti. Ji norėjo atgauti automobilį, buvo apdraudusi jį, tokios kalbos su kaltinamuoju, kad ji atsisako automobilio, nes jis supuvęs. Kai kreipėsi į policiją trečią kartą, važiavo su tyrėja R. K. ieškoti automobilio į tą vietą, kur paliko ir ten tikrai buvo ne (duomenys neskelbtini), ten iš viso nebuvo adreso. Nuėjo pas moterį, kuri buvo garažo savininkė ir ji pasakė, kad jis jau seniai nesinuomoja garažo. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti. Jai kaltinamasis grąžino 100 Eur, liko grąžinti 1900 Eur.

2014 m. balandžio 3 d. Paprastasis vekselis 7000 Lt, apmokėjimo data – 2014 m. balandžio 16 d., vekselio davėjas V. K. (civilinė byla Nr. L2-16431-435/2014, b. l. 6). Kaltinamasis ir nukentėjusioji, taip pat liudytoja R. K. patvirtino, kad tai tas pats vekselis, kurį pasirašė V. K. ir A. L., kaltinamasis patvirtino, kad ant vekselio jo parašas. Nukentėjusioji A. L. parodė, kad šio vekselio originalo neturi. Šis vekselis buvo surašytas pas tyrėją R. K., tuo tikslu, kad kaltinamasis pasižadėjo jai iki 2014 m. balandžio 16 d. grąžinti automobilį, jei negrąžins automobilio, sumokės 7000 Lt.

L. R. K. parodė, kad kaltinamasis jai žinomas tik iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo metu ji dirbo nuovados tyrėja. Nukentėjusi taip pat žinoma tiek, kiek buvo susiję su darbu. Prieš keletą metų A. L. su pareiškimu kreipėsi į policiją, kad V. K. negrąžino automobilio, kurį ši davė nudažyti ar perdažyti. Tada ji sprendė klausimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Išsikvietė V. K. ir A. L.. Kiek atsimena, klausė V. K., kur ta mašina, bet jis tik numykė ir nieko konkrečiai nepasakė. Pasiūlė susitarti gražiuoju, nes įžvelgė kaip ir civilinius santykius. V. K. prisižadėjo sumokėti arba grąžinti mašiną iki kažkokio laiko, V. K. ir A. L. pasirašė vekselį. Dėl to ji surašė atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Neatsimena, dėl kokios pinigų sumos jie susitarė. V. K. kažką aiškino, kad automobilio negrąžino, nes nespėjo suremontuoti ar pan. Tokios kalbos, kad A. L. nebepageidauja automobilio, nebuvo. Ji klausė, kur automobilis, nes norėjo jį apžiūrėti, tačiau V. K. nerodė, kur yra automobilis. Kai buvo pasirašytas vekselis, automobilio apžiūrėti nevažiavo, nes jis sakė, kad automobilis nesutvarkytas. Automobilį apžiūrėti važiavo po 3 metų, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko apžiūrėti įvykio vietos - (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios A. L. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad ji 2016 m. vasario 5 d. kreipėsi į policiją prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu, kadangi šis įsipareigojęs suremontuoti automobilį, nei automobilio nei pinigų negražina (b. l. 22).

A. L. 2016 m. sausio 26 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio, kurio vertė 2000 eurų, pasisavinimo ir iššvaistymo, kadangi V. K. negrąžina jai nei automobilio, nei pinigų (b. l. 23).

2016 m. vasario 4 d. tyrėjos R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, bendrauta su V. K., kuris neneigė, kad 2012 m. A. L. jam paliko automobilį nudažyti, tačiau teigė, kad šio automobilio nebeturi, pridavė į metalo laužą, pinigų grąžinti A. L. už automobilį taip pat neturi (b. l. 29).

Apžiūros protokolas, kad apžiūrėtas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis nerastas (b. l. 24-25).

Pažyma iš VĮ „Regitra“ apie automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registraciją, iš kurios matyti, kad automobilis iki šiol registruotas A. L. vardu (b. l. 119).

Kaip matyti iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, A. L. 2013 m. gruodžio 10 d. pratęsė automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį iki 2014 m. gruodžio 9 d. (b. l. 35).

Medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-At-00441-14 dėl A. L. automobilio negrąžinimo (5 lapai), iš kurios matyti, kad A. L. 2014 m. kovo 26 d. kreipėsi į policiją su prašymu padėti susigražinti automobilį Audi A6. Prašyme nurodyta, kad V. K. 2012 m. rugpjūčio mėn. paėmė nudažyti automobilį ir niekaip jo negrąžina. Už automobilio nudažymą ji jam sumokėjo 1400 Lt. Skambinant V. K. šis vis žada sugrąžinti automobilį, paskutinį kartą žadėjo grąžinti iki 2012 m. gruodžio 10 d., tačiau automobilio negražina (medžiagos l. 1). Iš 2014 m. balandžio 4 d. A. L. patikslinimo, matyti, kad 2014 m. balandžio 3 d. susitikus su V. K., šis įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 16 d. automobilį nudažyti ir grąžinti A. L., A. L. išaiškinta, kad dėl sutarties nevykdymo ji gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (medžiagos l. 2). 2014 m. balandžio 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu nenustačius BK 182 str. 1 d, numatytos veikos požymių (medžiagos l. 3).

Medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-At-01604-14 dėl A. L. pareiškimo (7 lapai), iš kurios matyti, kad ji 2014 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į policiją, prašydama padėti tai susigrąžinti pinigus iš V. K., nes jis nuo jos slapstosi, jo gyvenamoji vieta jai nežinoma, dėl to jos pareiškimas teismui dėl skolos priteisimo iš V. K. buvo paliktas nenagrinėtu (medžiagos l. 1). 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, kadangi tarp A. L. ir V. K. buvo sudaryta sutartis dėl automobilio perdažymo, tarp jų yra atsiradę civiliniai teisiniai santykiai, todėl dėl sandorių nevykdymo ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, nesant BK 182 straipsnyje bei 186 straipsnyje numatytų veikų požymių (medžiagos l. 5).

Civilinė byla Nr. L2-16431-435/2014, iš kurios matyti, kad A. L. 2014 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo priteisti iš V. K. jos naudai 7000 Lt pagal 2014 m. balandžio 3 d. paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį (civilinės b. l. 3-4). Kaip matyti iš vekselio kopijos, V. K. įsipareigojo sumokėti A. L. 7000 Lt iki 2014 m. balandžio 16 d. (civilinės b. l. 6).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

Pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Šio nusikaltimo baigtumo momentas iš dalies priklauso nuo pasisavinamo turto rūšies. Pasisavinus individualius požymius turinčius daiktus (pvz., automobilį), nusikaltimas laikomas baigtu nuo galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti svetimais daiktais kaip nuosavais atsiradimo momento arba nuo teisės, suteikiančios galimybę jiems viešpatauti, įgijimo momento.

Byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad tarp A. L. ir V. K. sudaryto žodinio susitarimo pagrindu kaltinamajam buvo patikėtas A. L. automobilis Audi A6, kurį šis turėjo nudažyti. Šią aplinkybę patvirtino savo parodymuose ir kaltinamasis ir nukentėjusioji. T. V. K. elgdamasis su jam patikėtu turtu kaip savu, automobilio nenudažė ir jo A. L. negrąžino, o, kaip pats nurodė, pridavė jį į metalo supirktuvę, taip pasisavindamas svetimą, A. L. priklausantį automobilį ir padarydamas jai 2000 Eur turtinę žalą.

V. K. teisiamojo posėdžio metu iš kaltės nepripažino, pripažino tik faktines aplinkybes, nurodė, kad iš tiesų buvo įsipareigojęs automobilį sutvarkyti, tik su A. L. nebuvo sutarę dėl laiko, paaiškino, kad jis tikrai automobilį tvarkė ilgai, automobilio sutvarkyti nespėjo, buvo iškviestas į policiją. Policijoje pasirašė A. L. pasižadėjimą atlyginti 2000 Eur. Vėliau jis iki 2015 m. gegužės mėnesio įsipareigojo atlyginti 2000 Eur žalą, sutiko geranoriškai, bet dėl susiklosčiusių asmeninių problemų žalos neatlygino. Automobilis yra metalo lauže, nes po vekselio pasirašymo jis tapo jo nuosavybe. Jis už automobilį gavo 300 Eur, kuriuos pasiliko sau, nes A. L. turėjo atiduoti 2000 Eur. Iki šiol visų pinigų jai neatidavė, nes turėjo įvairių problemų. A. L. atsisakė imti automobilį, nes jis yra supuvęs. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jais nesivadovauja, kadangi jo parodymai nesutampa su kitais įrodymais byloje. Teismas kaltinamojo parodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai.

Nukentėjusioji A. L. savo parodymuose paneigė kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad ji atsisakė automobilio, parodė, kad iš tiesų pas tyrėją R. K. buvo surašytas vekselis, tačiau tuo tikslu, kad užtikrinti automobilio grąžinimą, nes kaltinamasis pasižadėjo jai iki 2014 m. balandžio 16 d. automobilį grąžinti, o jei negrąžins automobilio, sumokės 7000 Lt. Nukentėjusioji nurodė, kad neketino atsisakyti automobilio, nes buvo jį apdraudusi, automobilio važiavo ieškoti kartu su tyrėja ir pradėjus ikiteisminį tyrimą 2016 metais, tačiau tuo pačiu adresu, kuriuo jį pridavė remontui, nerado, sužinojo, kad V. K. nurodytu adresu jau seniai garažo nebenuomoja, iš V. K. sužinojo, kad automobilis neva priduotas į metalo laužo supirktuvę. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos R. K. parodymai, kad tarp A. L. bei V. K. nebuvo tokios kalbos, kad A. L. atsisako automobilio, apžiūros protokolas, kad apžiūrėtas garažas, esantis Dienos g., Kaune, užfiksuota, kad automobilis nerastas. Jokio liudytojos R. K. suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, parodymus ji davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas netikėti jos parodymais neturi jokio pagrindo.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kylant abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

Nors kaltinamasis V. K. iškėlė versiją, kad jis pridavė automobilį į metalo laužo supirktuvę tik tada, kai buvo pasirašytas vekselis, nes jis, pasirašęs vekselį, suprato, kad automobilio nuosavybės teisė perėjo jam, tačiau kaip minėta, šią jo nurodytą versiją paneigia nukentėjusiosios parodymai, kad ji neketino ir neatsisakė teisės į automobilį. Automobilio registracijos liudijimas patvirtina, kad transporto priemonės Audi A6 savininkė iki šios dienos yra A. L.. Pažymėtina ir tai, kad vekselis nėra nuosavybės teisės perleidimą patvirtinantis dokumentas, todėl kaltinamasis neturėjo jokio teisinio pagrindo manyti, kad automobilis po vekselio pasirašymo priklauso jam ir jis gali juo disponuoti savo nuožiūra. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo versiją, kad jis automobilį pridavė į metalo laužo supirktuvę tik po to, kai buvo pasirašytas vekselis, ar kad apskritai pridavė į metalo laužo supirktuvę. Kada, į kokią metalo laužo supirktuvę, jis pridavė automobilį, kaltinamasis negalėjo nurodyti, kas iš tiesų leidžia abejoti jo parodymų patikimumu, kadangi neįtikėtina, kad asmuo šias aplinkybes galėtų tiesiog pamiršti.

Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad kaltinamasis kontakto su ja vengė, iš pradžių dar žadėjo grąžinti automobilį, vėliau į telefoninius skambučius neatsiliepė, dėl to ji buvo priversta kreiptis į policiją, tik tada V. K. atvyko ir įsipareigojo nudažyti ir grąžinti automobilį iki 2014 m. balandžio 16 d. Nors kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajai grąžinti automobilį arba pinigus (7000 Lt) iki nurodytos datos, tačiau akivaizdu, kad jis pinigų grąžinti neketino ir neturėjo galimybės, kaip jis pats nurodė, dėl savo sudėtingos turtinės padėties, o kadangi jis negrąžino ir automobilio, akivaizdu, kad jau tuomet turėjo ketinimą negrąžinti automobilio arba automobilio tuo metu jau neturėjo, kadangi atrodo nelogiška ir neįtikėtina, kad asmuo neturintis galimybės grąžinti pinigus, negrąžintų daikto, kurį vis dar turi. Vėliau kaltinamasis vėl su nukentėjusiąją nebendravo ir iki nustatyto laiko automobilio negrąžino, dėl to nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, tokiu būdu apginti savo teisių nukentėjusiajai taip pat nepavyko, kadangi nebuvo nustatyta V. K. gyvenamoji vieta - vekselyje nurodytu adresu(duomenys neskelbtini), jis rastas nebuvo. Dėl šių priežasčių, kaltinamajam toliau vengiant nukentėjusiosios, ši vėl buvo priversta kreiptis į policiją. Šias aplinkybes patvirtina ir atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagų duomenys, t. y. nukentėjusiosios pareiškimai, civilinės bylos medžiaga. Šios aplinkybės rodo, kad V. K. ne šiaip nesugebėjo per beveik du metus nudažyti automobilį, tačiau rodo jo sąmoningus veiksmus, kuriais pastarasis slėpė automobilį, t. y. neteisėtai siekė įgyti nuosavybės teisę į šį automobilį ir atimti nuosavybės teisę iš teisėto savininko – A. L.. Taip pat šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji, siekdama apginti savo teisėtus interesus, išnaudojo visas civilines teisines gynybos priemones, tačiau dėl tyčinių sąmoningų kaltinamojo veiksmų, susigrąžinti automobilio jai nepavyko, nei V. K. gyvenamoji vieta, nei automobilio buvimo vieta jai nebuvo žinoma, dėl to ji ne tik neteko savo turto ir patyrė žalą, bet ir buvo esmingai apsunkintos jos galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nukentėjusiosios galimybė atkurti pažeistas subjektines civilines teises civiliniu teisiniu būdu šiai dienai jau yra prarasta, kadangi automobilio buvimo vieta ir likimas nėra žinomas.

Byloje nustatyta, kad V. K. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog negrąžinęs automobilio, o jį pridavęs į supirktuvę, už jį gautus pinigus paverčia savo nuosavu turtu, taip siekdamas sau naudos turto savininko sąskaita ir suvokdamas, kad daro žalą turto savininkui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, jo padarytoje veikoje nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai.

Bausmės skyrimas

V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

V. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, jog jis anksčiau neteistas (b. l. 63), administracine tvarka baustas (b. l. 55-62), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas (b. l. 50, 52), dirba.

BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, nurodė, kad nors ir dirba, tačiau pinigų atlyginti žalą nukentėjusiajai neturi, nemoka finansinių administracinių nuobaudų, jam skirtina sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė (BK 46 str. 1, 2 d.), jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. V. K. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji A. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 44). Įvertinus tai, kad nukentėjusioji žalą patyrė dėl nusikalstamų V. K. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė žala (BPK 109 str.). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį sumažino iki 1900 Eur, kadangi 100 Eur kaltinamasis jai grąžino. Teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl 1900 Eur priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo, nukentėjusiosios naudai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 20 valandų.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. L. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. K. 1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. L. naudai.

Medžiagas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-At-00441-14 ir Nr. 25-At-01604-14, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovadai.

Civilinę bylą Nr. L2-16431-435/2014, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinių bylų raštinei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė