Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajam K. B., jo gynėjai ad­vo­ka­tei Vidai Kabečienei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Prienų ra­jo­no apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 str. 1 d. – penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 135 str. 1 d. – vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., už atskiras nusikalstamas veikas šiuo nuosprendžiu pa­s­kir­tos bausmės subendrintos jas apimant ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos na­muose. Bausmės pradžios laikas skaičiuojamas nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš K. B. už M. Ž. gydymą pri­teista 5526,86 litai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d., 21 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,21 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos pada­ry­mui, tyčia iš chuliganiškų paskatų viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia smogė vieną smūgį galva R. Š. į kaktą ir ranka smogė vieną smūgį į veidą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė keptuve vieną smūgį R. Š. per galvą, galva smogė vieną smūgį jam į veidą, tuo nukentėjusiajam R. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu, odos nubrozdinimais kak­to­je dešinėje pusėje, nosies srityje.

Be to, jis 2012 m. rugpjūčio 6 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia smogė peiliu vieną smūgį M. Ž. į krūtinę, tuo nukentėjusiajam M. Ž. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtine-pjautine kiaurymine krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimu, padarytą aštraus duriamai-pjaunančio daikto (peilio) poveikyje.

K. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Prienų ra­jo­no apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį, paskirti jam švelnesnę bausmę ir taikant BK 75 str. atidėti baus­mės vyk­dy­mą. Skunde nurodo, kad teismas savo išvadas grindė tik nukentėjusiųjų ir liudytojų – jų draugų nenuosekliais parodymais. Teismo išvados nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos ap­linkybių ištyrimu ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl jis yra nuteistas neproporcingai griež­tomis laisvės atėmimo bausmėmis, o jas subendrinus apimant paskirta galutinė subendrinta bausmė prieš­ta­rauja teisingumo principui. Teismas nuosprendyje neteisingai vertino, kad nukentėjusiųjų su drau­gais (dešimties asmenų) atvykimas į D. K. namo kie­mą vėlų vakarą nebuvo provokacinio pobūdžio. Nukentėjusiesiems R. ir R. Š., o tuo labiau M. Ž. ir kitiems jo nepažinojusiems asmenims nebuvo reikalo vykti va­ka­re į nepažįstamo asmens kiemą aiškintis santykių. Netei­singai nuosprendyje teismas vertino ir tai, kad nėra pagrindo švelninti jam bausmę, nes jis nesusitaikė su nukentėjusiaisiais, o jo atsiprašymai nėra nuoširdūs. R. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nuteistasis jo atsiprašė dar vasarą, o R. Š. atsi­pra­šė teismo posėdyje. Nuosprendyje nurodyta, kad pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatų nesudaro tai, jog jo gyvenimo draugė, būsima sutuoktinė, kurios jis negalėjo vesti, nes jam taikyta kardomoji priemonė – do­ku­men­to paėmimas, pateikė nėštumo pažy­mą. (duomenys neskelbtini) gimė jų duktė G., kuri buvo įregistruota motinos pavarde, nes jis be asmens tapatybės dokumento negalėjo jos registruoti savo pavarde, nors faktiškai jie gyvena kartu, jis rūpinasi, padeda prižiūrėti ir išlaikyti duk­terį. Nuos­pren­dy­je nurodyta, kad jis neatlygino žalos nukentėjusiajam M. Ž., kuris posėdžio metu nurodė, jog bū­tų neblogai, kad K. B. atlygintų padarytą žalą, nesudaro pagrindo švel­ninti bausmę. CPK 112 str. nustato, kad civilinis ieškinys pa­reiš­kiamas paduodant ieškinį pro­ku­ro­rui ar teismui ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. R. Š. ir R. Š. civilinių ieškinių nepareiškė, todėl ši sąlyga negali būti pagrindu netaikyti jam BK 62 str. nuostatų. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį 5526,86 litų jis atlygina pagal susitarimą, moka įmokas dalimis.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 62 str. nuostatų ir neskyrė švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės. Pažymi, kad jis iš karto skambino policijai ir pasakė, kad „padūrė“ žmogų, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdų jo gailėjimąsi, be nukentėjusiųjų atsiprašymų, įrodo ir į gera pasikeitęs jo gyvenimo būdas: jis mokosi, dirba, gy­ve­na tvarkingai šeimoje. Jo būsima sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose, o negavusi jo iš­lai­ky­mo, ji būtų priversta eiti dirbti, todėl nebūtų kam prižiūrėti vaiko.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais mo­ty­vais, sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodė, kad norėtų atlyginti padarytą žalą dirb­damas, prašė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. B. ape­liacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistojo kaltė, nu­si­kals­tamų veikų pa­da­ry­mo faktas, jų kvali­fi­ka­vi­mas, civilinio ieškinio išsprendimas. Nuteistasis K. B. prašo pa­skirti jam švel­nes­nę baus­mę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas ape­liacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­lia­ciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas, tinkamai motyvavo ir teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, ir skirdamas K. B. bausmes laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, ir ski­ria­mas bausmes tinkamai motyvavo. Nors nuteis­tojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirtos baus­mės yra adekvačios jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuos­prendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nu­bausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgy­vendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Apeliantas skunde prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atė­mi­mu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems me­tams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. BK 75 str. nuostatos netaikomos asmenims, padariusiems sunkų tyčinį nusikaltimą. K. B. buvo nuteistas ir pagal BK 135 str. 1 d., tai yra už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl nurodyto BK straipsnio nuostatos jam negali būti taikomos.

K. B. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių vieną viešajai tvarkai, o dvi – žmogaus sveikatai, pagal pavojingumo laipsnį dvi priskiriamas nesunkių, o vieną – sunkių nu­si­kaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 5 d.). Jo atsakomybę lengvinanti ap­lin­ky­bė yra ta, kad pri­si­pažino padaręs nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinanti ap­linkybė – kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo al­ko­holio, kas turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui. Nu­teis­tasis nevedęs, dirba, ketina kurti šeimą, verslą. Iš bylos duomenų matyti, kad K. B. P. ra­jo­no apylinkės teismo 2011-06-09 nutartimi jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsa­ko­mybės dėl nu­sikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę (t. 1, b. l. 97-101). Prienų rajono apylinkės teis­mo 2012-06-21 bau­džiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu pagal BK 243 str., t. y. dėl to, kad nevykdė pirmesniu procesiniu teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs keistis ir taisytis. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. praeityje daug kartų baus­tas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 1 - 2 d., 183 str. (t. 1, b. l. 105-111). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryti nusi­kaltimai nėra atsitiktiniai, yra nu­lem­ti susiformavusių neigiamų nuteis­to­jo dorovinių ir vertybinių nuostatų.

Esant nustatytoms aplin­ky­bėms, kurias pri­valoma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam pagal BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. pa­grįstai skyrė laisvės atė­mimo bausmes. BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. BK 140 str. 1 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų yra numatytos ir kitos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas bei areštas. BK 284 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos visų rūšių bausmės, terminuoto laisvės atėmimo bausmės truk­mė numatyta iki dvejų metų. Kolegija sprendžia, kad tik sankcijose numatytos realios laisvės atė­mi­mo bausmės pasky­ri­mas K. B. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgy­ven­dinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam gali­my­bę da­ryti naujas nusikalstamas veikas.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių trukmę apylinkės teismas va­do­vavosi ben­drai­siais bausmių skyrimo pagrindais ir BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. normose numatytų sank­ci­jų ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nu­teis­to­jo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, po­bū­dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dy­dį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. By­lo­je nu­statyta viena K. B. atsakomybę lengvinanti ap­linkybė ir viena jo at­sa­ko­my­bę sun­ki­nanti ap­lin­ky­bė. Nustatydamas bausmių dydį K. B., pirmosios instancijos teismas at­si­žvelgė į visas bylos aplinkybes, jo asmenybę, ir skyrė ženkliai mažesnio dydžio, negu nuteistajam in­kri­mi­nuo­tų straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, bausmes, todėl jos per griežtomis tikrai nelaikytinos. Suben­drin­da­mas bausmes apėmimo būdu apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos bei nu­teis­to­jo skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti dėl BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. tai­ky­mo galimybės. Pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatą yra aiškus prieštaravimas teisingumo prin­ci­pui. Skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės ir neduoda pagrindo ma­nyti, kad BK 41 str. 2 d. numa­tyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant nuteistajam švelnesnę baus­mę. BK 62 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nu­si­kalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką pa­daręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje neteisingai vertino, kad nėra pa­grin­do švelninti jam bausmę, nes R. Š. ir R. Š. jis atsiprašė, civilinių ieškinių jie nepareiškė, todėl ši sąlyga negali būti pagrindu netaikyti BK 62 str. nuostatų. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusieji posėdyje nurodė, jog nuteistojo atsi­pra­šy­mo nuoširdžiu nelaiko, ir mano, kad dalis jo veiksmų, tokių kaip atsiprašymas, įsidarbinimas, buvo atlikti tik bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant palengvinti sau padėtį. Nors nukentėjusieji ci­vi­li­nių ieškinių byloje nepareiškė, tačiau nukentėjusysis M. Ž. posėdžio metu nurodė, jog norėtų, kad K. B. atlygintų padarytą žalą. Nuteistasis nurodo, kad nuoširdų jo gailėjimąsi, be nu­ken­tėjusiųjų atsiprašymų, įrodo tai, kad jis pats iš karto skambino policijai ir prisipažino padaręs nu­si­kaltimą, bei į gera pasikeitęs jo gyvenimo būdas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apie įvykį po­li­ci­jai pranešė nuteistasis. Iš policijos pareigūno V. B. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 2) ir po­li­cijos įstaigos informacijos apie įvykį (t. 1, b. l. 9-11) matyti, kad apie nukentėjusiojo M. Ž. su­ža­lojimą telefoninis pranešimas 2012-08-06 23.10 val. gautas iš (duomenys neskelbtini) VšĮ ligoninės priėmimo sky­riaus.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo būsima sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose, o negavusi jo išlaikymo, ji būtų priversta eiti dirbti, todėl nebūtų kam prižiūrėti (duomenys neskelbtini) gimusio jų vaiko, taip pat nesudaro pagrindo jam paskirtų bausmių švelninimui. Byloje nepateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis neįregistravęs santuokos gyvena su savo vaiko motina, rūpinasi, padeda prižiūrėti vaiką ir to, kad jam atliekant bausmę vaikas gali likti be priežiūros. Be to, byloje nėra patikimų įrodymų, kad K. B. yra A. L. vaiko tėvas.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų su drau­gais atvykimas į D. K. namo kiemą vėlų vakarą buvo provokacinio pobūdžio. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nenustatyta, kad nukentėjusieji R. Š., R. Š., M. Ž. pirmi pradėjo konfliktuoti, kad elgėsi agresyviai ar naudojo prieš nuteistąjį fi­zi­nį smurtą, ar kitaip elgėsi neteisėtai. Nukentėjusieji neturėjo su savimi jokių įrankių ar daiktų, ga­lė­jusių kelti grėsmę nuteistajam, jų veiksmai nebuvo provokacinio pobūdžio. Nukentėjusieji prie D. K. namų atvyko su merginomis. Nurodė, kad vyko visi kartu, kad apsiginti, jeigu kiltų kon­fliktas, muštis neketino. Nėra duomenų, kad jie buvo neblaivūs. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojai T. V., P. V., D. V., P. K., taip pat ir iš nuteistojo ap­lin­kos – V. Ž., E. N., L. B., D. K.. Teismas neturėjo jokio teisi­nio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, kurie buvo logiški ir nuoseklūs tiek ikiteisminio ty­ri­mo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, iš esmės atitiko liudytojų parodymus. Tokiu būdu K. B. nebuvo pagrindo gintis ir imtis smurto. Iš nu­ken­tė­jusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad būtent nuteistasis buvo neblaivus, agresyvus, pats pra­dėjo konfliktą – nešinas keptuve staiga išbėgo iš namo vidaus ir be jokios dingsties smogė galva, del­nu, keptuve, galiausiai dūrė peiliu. Nuteistojo ap­linkos liudytojai (E. N., D. K.) parodė, kad neblaivus K. B. būna labai ūmus, provokuoja konfliktus, kad įvykio va­karą V. Ž. bandė sulaikyti K. B.. Įvertinęs visas šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nu­ken­tėjusiųjų veiksmai jokio pavojaus K. B. nekėlė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmių rūšis ir jų dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje yra tinkamai įvertintos visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jos nesudaro pagrindo K. B. skirti švelnesnes, negu įsta­ty­mo numatyta, bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek švelnesnę subendrintą bausmę, ir netei­kia pagrindo daryti išvadą, kad paskirtoji bausmė neproporcingai griež­ta ir prieštarauja teisingumo principui.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas ap­kal­tinamajame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšių ir jų dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o ape­lia­ci­nis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skun­dą atmesti.