Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2014 m. spalio 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. spalio 14 d., 09.00 val., savo sugyventinio bute, esančio (duomenys neskelbtini), laikė 20 pakelių cigarečių „Fest-7“ bei du pradarytus pakelius cigarečių „Fest“, kuriuose buvo po 14 ir 16 cigarečių, tai yra iš viso 430 vnt. cigarečių, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 168,18 Lt. Tokiu būdu ji pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos taisyklių“ 3.1.2. punktą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. R. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 1 d., nutraukė dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Paimtus 20 pakelių cigarečių „Fest-7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis nutarta grąžinti R. R.. Du pradarytus pakelius cigarečių „Fest“, kuriuose buvo po 14 ir 16 cigarečių, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (2014-10-20 paėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskuoti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti R. R. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Teismas motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodė, kad R. R. paaiškino, kad abu su sugyventiniu rūko ir cigaretės buvo jų abiejų, ne jos vienos. Taip pat pirmosios instancijos teismas išvardino byloje surinktus įrodymus, kurie įrodo R. R. kaltę pagal ATPK 163² str. 1 d. Nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, yra tokio pavojingumo laipsnio, kad šį pažeidimą galima tik formaliai pripažinti atitinkančiu ATPK 163² str. 1 d. numatytą veiką.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius byloje pateiktus įrodymus, kurie nėra įvertinti, neišanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nenurodė. Nors nebuvo apklaustas R. R. sugyventinis, bet teismas pripažino, kad tai jis laikė 10 pakelių cigarečių. Teismas darydamas tokią išvadą, turėjo ją pagrįsti konkrečiais įrodymais. Teisme nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie vykdė patikrinimą dėl galimai nelegalios akcizais apmokestintų prekių prekybos, bet jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes teismas atmetė.

Be to, iš bylos medžiagos bei skundžiamo nutarimo turinio negalima nustatyti, kodėl teisme R. R. parodymai iš esmės skiriasi nuo užrašytų paaiškinime, byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-1333/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, reiškiantį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant R. R. administracinės teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, nepašalinti prieštaravimai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.