Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei A. F. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės A. F. priešieškinį ieškovui M. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. J. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi P. F. tvarką.Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra P. F. tvarką, pasiimant ją kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 17 val. iš jos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2016 m. kovo mėnesio iki birželio mėnesio lankydavo dukrą atsakovės gyvenamojoje vietoje, tačiau birželio mėnesį ieškovo bendravimas su dukra nutrūko, nes atsakovė pareiškė, jog neleis matytis su vaiku, kadangi ieškovas neteikia išlaikymo. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl bendravimo su dukra, tačiau atsakovė neleidžia su ja matytis. Dėl šių aplinkybių ieškovas 2017 m. sausio mėnesį kreipėsi į VTAS, tačiau jokio rezultato nebuvo pasiekta.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-12635-285/2017 įsiteisėjimo ir nustatė tokią laikiną nepilnamečio vaiko P. F. bendravimo su tėvu M. J. tvarką: ieškovas M. J. bendrauja su nepilnamete dukra P. F. kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas dukrą nuo 12 val. iš atsakovės A. F. gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą iki 17 val. į atsakovės gyvenamąją vietą.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo gyvenamąją vietą, nėra ištirtos ieškovo gyvenimo sąlygos – nežinoma, ar vaikui būtų užtikrintos tinkamos sąlygos ieškovo gyvenamojoje vietoje, ir tai, kad atsakovės nurodymu dukra nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, sprendė, kad tėvo ir dukros interesus labiausiai atitiktų ta bendravimo tvarka, kai dukra su tėvu bendrauja kas antrą savaitgalį nuo 12 val. iki 17 val., todėl ieškovo prašymą dalyje dėl laikinos jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, nustatant, kad ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra P. F. kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimdamas dukrą nuo 12 val. iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą iki 17 val. į atsakovės gyvenamąją vietą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir leisdamas ieškovui visą dieną vienam bendrauti su mažamečiu vaiku, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovo ir mažametės dukros tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, kadangi ieškovui ji ilgą laiką nerūpėjo ir jam nereikėjo su ja susitikti, dukra ieškovo bijo ir su juo nenori susitikti. Be to, ieškovas turi priklausomybę alkoholiui, jis dažnai būna neblaivus, dėl savo priklausomybės jis neturi jokio pastovaus darbo. Tikėtina, jog ieškovas visai dienai pasiėmęs mažametį vaiką dėl savo priklausomybės juo nepasirūpins, nesugebės prižiūrėti. Vaikas, matydamas neblaivų tėvą, būtų traumuojamas ir tai sutrikdytų jo normalų vystymąsi.Teismo nutartis yra neįgyvendinama, kadangi atsakovė ir mažametė dukra P. F. gyvena Vokietijoje. Todėl ieškovas, gyvendamas Lietuvoje, objektyviai neturės galimybių bendrauti kas antrą savaitgalį nuo 12.00 val. iki 17.00 val. su dukra, kuri gyvena Vokietijoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo M. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo gyvenamąją vietą, nėra ištirtos ieškovo gyvenimo sąlygos, atsakovės nurodymu dukra nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, sprendė, kad tėvo ir dukros interesus labiausiai atitiktų ta bendravimo tvarka, kai dukra su tėvu bendrauja kas antrą savaitgalį nuo 12 val. iki 17 val.Apeliantė (atsakovė) A. F., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į vaiko interesus, be to, teismo nutartis neįgyvendinama, kadangi ji su vaiku gyvena Vokietijoje.

Dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pagrįstumo

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Apeliantė (atsakovė) A. F. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, kadangi ieškovo ir mažametės dukros tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, dukra ieškovo bijo ir su juo nenori susitikti. Be to, ieškovas turi priklausomybę alkoholiui, jis dažnai būna neblaivus, dėl savo priklausomybės jis neturi jokio pastovaus darbo. Tikėtina, jog ieškovas visai dienai pasiėmęs mažametį vaiką dėl savo priklausomybės juo nepasirūpins, nesugebės prižiūrėti. Vaikas, matydamas neblaivų tėvą, būtų traumuojamas ir tai sutrikdytų jo normalų vystymąsi. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas M. J. 2017 m. kovo 27 d. pateikė teismui ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovo M. J. kreipimasis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovė A. F. neleidžia bendrauti su dukra, suponuoja išvadą, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Minėtą aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – atsakovė A. F. priešieškinyje nurodė, kad ieškovas turi priklausomybę alkoholiui, yra neprognozuojamas, buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, todėl jo siūloma bendravimo tvarka gali kelti rimtą pavojų dukros sveikatai, jos teisėtiems lūkesčiams bei interesams ir gali sutrikdyti nepilnametės dukros tolimesnę raida, traumuoti jos psichiką. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, yra pagrindas riboti ieškovo teisę bendrauti su nepilnamete dukra. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodyta, kad ieškovas M. J. kreipėsi į VTAS dėl tarpininkavimo, kad atsakovė leistų bendrauti su vaiku. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikinam ginčo situacijos sureguliavimui nustatė laikiną tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimali ieškovo (tėvo) ir nepilnametės dukros laikina bendravimo tvarka pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tarp ieškovo ir vaiko susiformavusį bei išlikusį stiprų emocinį ryšį, duomenų apie ieškovo gyvenamąją vietą ir gyvenimo sąlygas bei įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes, jog nepilnametis vaikas bijo tėvo ir nenori su juo bendrauti. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą tėvo valdžios naudojimą dukros atžvilgiu, nėra nustatyta, jog ieškovo bendravimas su dukra darytų jai neigiamą įtaką ar keltų pavojų jos fizinei ar psichinei sveikatai. Kauno miesto savivaldybės VTAS savo išvadoje pažymėjo, kad ieškovo M. J. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS nuomone, ieškovas pagrįstai prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra P. F. tvarką, jei atsakovė A. F. nesudaro sąlygų ieškovui bendrauti su dukra. Nepilnamečio vaiko normaliam vystymuisi reikalingas bendravimas su abiem tėvais, ir jis turi vykti taip, kad nekenktų vaiko interesams, tėvai privalo tarpusavyje bendrauti, netraumuojant vaiko. Apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl ieškovo priklausomybės alkoholiui ir negebėjimo pasirūpinti dukterimi, ją prižiūrėti laikytini deklaratyviais, kadangi nepatvirtinti jokiais byloje esančiais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikta (galimai) atsakovo fotonuotrauka šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Todėl, įvertinus byloje esančius duomenis – šalių paaiškinimus, VTAS specialistų išvadas, kitus rašytinius įrodymus – ir nenustačius, jog nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka kenkia vaiko interesams, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta bei nepažeidžianti prioritetiniais laikytinų vaiko interesų ir ieškovo teisės bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, atitinka vaiko interesą išlaikyti ryšį su abiem tėvais, o atsakovės atskirojo skundo argumentai, jog ieškovas visai dienai pasiėmęs mažametį vaiką dėl savo priklausomybės juo nepasirūpins, nesugebės prižiūrėti, laikytini deklaratyviais ir negali būti pagrindu riboti nustatytą ieškovo M. J. ir nepilnametės dukters P. F. bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi nustatyta šalių nepilnametės dukters ir tėvo laikina bendravimo tvarka nėra itin intensyvi (minimali), todėl siekiant, jog tarp dukros ir ieškovo formuotųsi emocinis ryšys, vaiko ir tėvo bendravimas turi vystytis palaipsniui, nuolat ir negali būti ribojamas nesant jokių objektyvių duomenų, jog toks bendravimas kenkia vaiko interesams.Apeliantė (atsakovė) A. F. taip pat nurodo, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neįgyvendinama, kadangi atsakovė ir mažametė dukra P. F. gyvena Vokietijoje, taigi ieškovas, gyvendamas Lietuvoje, objektyviai neturės galimybių bendrauti kas antrą savaitgalį nuo 12.00 val. iki 17.00 val. su dukra.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė A. F. nei kartu su priešieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ji kartu su dukra yra išvykusi į Vokietiją ir ten nuolat gyvena (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovė tiek priešieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodo, kad jos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra neįgyvendinama. Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš tėvų, vykdamas su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę, visada prieš tai turėtų informuoti apie tai kitą iš tėvų bei gauti jo pritarimą tokiam gyvenamosios vietos keitimui, o atsakovė A. F., pateikusi teismui duomenis, jog ji šiuo metu su dukra gyvena Vokietijoje, turi teisę prašyti teismo pakeisti nustatytą laikiną ieškovo M. J. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (CPK 148 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė ieškovo bendravimo su dukra tvarka bei jos intensyvumas.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kartu pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.