Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016-06-15 nutarimo Nr. A11-5001/16(1.1.47-T1)/2 (toliau – ir Nutarimo) panaikinimo, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 142 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad O. B. 2016-06-27 A. Ž. sumokėjo 2,20 Eur už 2016-04-10 taksi paslaugas (3,3 km kelionė) (b. l. 9).

Iš Vilniaus apskrities VPK PR vyr. patrulio S. T. 2016-04-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-04-10 gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) laukia taksi keleiviai, kurie atsisako sumokėti. Atvykus į įvykio vietą kreipėsi taksi vairuotojas A. Ž., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) paėmė 2 klientus, kaip vėliau paaiškėjo D. U. ir O. B.. Atvykus į vietą (duomenys neskelbtini) taksi skaitliukas parodė 2,87 Eur kainą susimokėti už nuvažiuotą maršrutą. D. U. paaiškino, kad turi sumokėti pagal telefono skaičiavimus 2,14 Eur. Klientai atsisakė mokėti už pagal taksi nurodytą kainą (b. l. 19).

Teismo posėdžio metu apklausiama administracinėn atsakomybėn patraukta O. B. palaikė skundo reikalavimus bei paaiškino, jog visoje situacijoje nėra jokios jos kaltės. Administracijos komisija nagrinėjo nesusimokėjimo faktą, bet nebuvo noro ir atsisakymo nesusimokėti. Taip, tas faktas yra – jie nesusimokėjo, bet nebuvo tam sudaryta sąlyga. Kai juos nuvežė į tą tašką, kur turėjo lipti, jai tik kilo įtarimas dėl sumos, bet ji neplanavo nesusimokėti. Tada vairuotojas nuvežė juos į policijos komisariatą ir paprašė išlipti. Teiravosi policijos darbuotojų, ką jai daryti su tais pinigais, jai buvo pasakyta, kad su jais susisieks ir viskas bus išaiškinta. Kaltės nėra ir noro nebuvo nesusimokėti, paprasčiausiai susidarė tokios sąlygos. Nebuvo sudaryta galimybė susimokėti ir dar iki savivaldybės nagrinėjimo, bandė susisiekti su taksi firma, išsiaiškinti to taksisto asmens duomenis, sąskaitos numerį, bet šių duomenų jai nepateikė. Po nagrinėjimo savivaldybėje, kai gavo jo duomenis, pasitarusi su teisininkais pervedė neginčijamą sumą, kaip įrodymą, kad atsisakymo susimokėti nebuvo. Yra prie bylos čekis pridėtas, tie 4 eurai susidarė nuvežus juos iki policijos komisariato. Administracijos komisija reikalavo dar susimokėti ir tą susidariusią sumą. Jaučiasi pati nesuprasta ir kaltinama nebūtais dalykais, neatsisakė susimokėti, kitas dalykas yra tai, jog jai apribojo laisvę ir nuvežė ten, kur ji nenorėjo. Ji dažnai naudojasi taksistų paslaugomis ir orientuojasi kainose, tas skirtumas nebuvo didelis, bet jai kilo įtarimas. Visur pabrėžiami kilometrai, ji neprieštarauja, kad taksometras yra oficialus rodmuo. Ji preliminariai pasiskaičiavo kainą pagal „Google maps“ programėlę, bet taksistas nesileido į kalbas, iš kur tokia suma. Ir pradėjo provokuojančiai klausti, ar ji atsisako susimokėti, nors ji sakė, kad neatsisako. Taksi automobilyje tikriausiai matė vairuotojo kortelę su nurodytais tarifais. Pagal tai ir buvo apskaičiuota suma. Kai laukė taksisto, pagal „Google maps“ programėlę apsiskaičiavo, kiek kainuos. Dar nesulaukus taksi įsijungė tą programėlę ir pasiskaičiavo, kad žinotų, kokia ta kaina gaunasi. Tą sumą, kurią rodė taksometras, ji turėjo. Nusprendė, kad per didelė, nes paskaičiavus pagal programėlę ji buvo perpus mažesnė, dėl to ir paklausė. Kai važiavo, buvo naktis, visur degė žalia šviesa, niekur nebuvo sustojimų. Ji paskaičiavo, kad reiks susimokėti 2 eurus 20 centų, o kai atvyko į vietą, taksometras rodė 2,87 Eur. Ji neteigė, kad „Google maps“ teisingiau suskaičiuoja, žinojo, kad tai preliminarus paskaičiavimas. Ji tik bandė pasakyti, kad turi teisę pasiteirauti, iš kur tokia suma. Žino, kad taksometras yra oficialus rodmuo, nesiginčija, nesakė, kad nemokėsiu, tik klausė, iš kur tokia suma. Taksi vairuotojas pasakė, kad ji atsisako mokėti. Kvitas nebuvo išrašytas ir prie policijos komisariato kvito nebuvo, kvitas buvo įsegtas į bylą. Kai stovėjo prie komisariato, atvyko pareigūnai. Viskas vyko minučių bėgyje, nebuvo laiko svarstyti, kad gal iš karto susimoka, o vėliau aiškintis. Nebuvo diskusijos, jokio pokalbio. Jai susimokėti nebuvo sudaryta sąlyga. Ji prašė taksi vairuotojo sustoti, sakė, kad jis taip daryti negali, klausė, kur ją veža, bet nesiūlė susimokėti. Šio įvykio metu buvo blaivi, buvo išgėrusi alkoholio, bet nemano, kad tam įvykiui tai galėjo turėti įtakos. Taksi vairuotojui pretenzijas pradėjo reikšti, kai jis sustojo juos nuvežęs į (duomenys neskelbtini). Jie taksi vairuotojui nenurodė kviesti policijos. Čia jokios tyčios nebuvo. Ji neatsisakė sumokėti. Tai buvo kilęs ginčas, kurį savaip buvo nusprendęs išspręsti taksi vairuotojas.

O. B. atstovas adv. padėjėjas D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo pat nagrinėjamos medžiagos pradžios taksi vairuotojas teigė, kad nuo pat kelionės pradžios buvo kalbama apie nesumokėjimą, kad buvo teikiamos pretenzijos. Kyla natūralus klausimas, dėl ko jis nesustojo, neatsisakė vežti, nesikreipė ir neinformavo į savo taksi firmą, kad yra neteisėtas taksi užėmimas. Tačiau jis keitė savo parodymus nagrinėjimo metu. Jis tvirtino, kad vežė savavališkai ir nenorėjo aiškintis situacijos, nes taip bus greičiau, o teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo jo paprašyta nuvežti į policiją ir jis nuvežė. Galima manyti, kad jis pasitikslino, kaip jam geriau elgtis ir pakeitė savo nuomonę. Natūralu, kad važiuojant gali kilti pagrįsta abejonė, ar taikomas tas tarifas, kuris yra galiojantis to vežimo metu. Taksometras rodė tik galutinę kainą. „Google maps” programėlė buvo orientacinės kainos patikrinimui, programėlėje yra galimybė pasiskaičiuoti važiavimo kainą, yra atvejų, kai taksistai įjungia ne tą tarifą, dėl to ir buvo pasiteirauta. Bet faktas, kad taksi vairuotojas turi teikti informaciją, tai yra paslaugos teikimas, klientai turi teisę pasiteirauti apie paslaugos tarifą, kaip jis taikomas.

Susidaręs ginčas dėl teikiamų taksi vežimo paslaugų buvo kilęs dėl atlygintinų paslaugų vežimo kainos, kuris pagrįstai gali kilti užsakiusiam taksi paslaugas asmeniui. Dėl kilusių paslaugų O. B. pasiteiravo, kodėl nurodoma tam tikra suma. Savo nuožiūra A. Ž. nusprendė nuvežti keleivius į kitą jų neužsakytą vietą. Kilo klausimas dėl atlygintinų paslaugų vežimo kainos. Klientas turi teisę gauti informaciją apie taikomą kainą, teikiamas paslaugas. Komisija nagrinėjo patį faktą, kad nebuvo sumokėti pinigai. Reikia nagrinėti visa faktą, kad nebuvo sudaryta galimybė atsiskaityti už paslaugas. N. O. B. kaltės dėl padaryto įvykio, nėra tiesioginės tyčios. O. B. esant pirmai galimybei sumokėjo neginčytiną sumą taksi vairuotojui. Skundžiamas nutarimas nepagrįstas, nes neišnagrinėtos visos bylos aplinkybė. Tarp keleivio ir vežėjo buvo kilęs ginčas dėl atlygintinų paslaugų teikimo, civiliniai santykiai. Keleivė turi teisę paklausti, dėl kainų. Viskas išdėstyta skunde, atsižvelgiant į tai prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują sprendimą neskirti administracinės nuobaudos, nes O. B. nepadarė pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

O. B. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Administracinio teisės pažeidimo protokolas O. B. surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 5 dalyje, padarymo. ATPK 142 straipsnio 5 dalis numato, kad atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi arba už taksi iškvietimą užtraukia baudą nuo 17 iki 28 eurų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80, patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 36 punktas reglamentuoja, kad už važiavimą taksi mieste atsiskaitoma kelionei pasibaigus. Važiuojant už miesto, orientacinę kelionės kainą keleivis turi sumokėti iš anksto, o visiškai atsiskaito nuvežus į vietą. Taksometras sustabdomas suteikus taksi paslaugą, o išjungiamas – keleiviui sumokėjus taksometro rodomą sumą.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-06-15 nutarimu O. B. pripažinta kalta pagal ATPK 142 straipsnio 5 dalį straipsnį dėl to, kad ji 2016-04-10, 03.50 val., (duomenys neskelbtini), pasinaudojus taksi paslaugomis, važiavus iš (duomenys neskelbtini) (nuo Panoramos prekybos centro autobusų stotelės) iki (duomenys neskelbtini), pasibaigus kelionei ir nesutikus su nurodyta mokėtina suma atsisakė atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Nagrinėjamu atveju, O. B. iš esmės neginčija administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytų aplinkybių, t. y. pripažįsta faktą, kad naudojosi taksi paslaugomis, už suteiktą paslaugą nesumokėjo, nes nesutiko su taksi vairuotojo suteiktos ir pasinaudotos paslaugos galutiniu mokesčio apskaičiavimu, t. y. 2,87 Eur suma. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad vairuotojas atsisakė paaiškinti, kaip susidarė 2,87 Eur suma, paaiškino, kad norėjo atsiskaityti už suteiktą važiavimo taksi paslaugą sumokant mažesnę sumą, t. y. 2,148 Eur, kuri būtų atitikusi jos paskaičiuotą sumą, naudojantis mobiliąja įranga pagal google maps programą. Iš O. B. rašytinių paaiškinimų policijai ir paaiškinimų teismo posėdžiuose darytina išvada, jog keleivė nesutiko mokėti taksometro nurodytos sumos, nes anot jos, ji buvo netinkamai apskaičiuota. Dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Teismas pažymi, kad 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklės ne tik nustato taksi paslaugomis pasinaudojusių asmenų pareigą už važiavimą taksi mieste atsiskaityti kelionei pasibaigus, bet ir draudimą vežėjams nustatyti tarifus tam tikram maršrutui (29 punktas). Keleivių vežimo taksi tarifus nustato vežėjas ir apie juos turi informuoti savivaldybės instituciją arba jos įgaliotą įstaigą. Nustatyti tarifai pradedami taikyti po 5 darbo dienų, kai savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga yra apie juos informuojama (27 punktas). Taigi, keleiviai turi būti vežami pagal keleivių vežimo taksi tarifus, kurie turi būti nurodyti taksi vairuotojo kortelėje. Vairuotojų, kurie veža keleivius lengvaisiais automobiliais nesilaikydami nustatyto tarifo, atsako įstatymų nustatyta tvarka (ATPK 1423 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija atsiliepime į O. B. skundą nurodė, kad Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai patikrino bylai reikšmingas aplinkybes, tai yra, ar vairuotojas turi teisę teikti taksi paslaugas, taikomus tarifus ir kt. Nurodė, kad taksometrams metrologinė patikra atliekama vieną kartą metuose. Net ir atliekant taksometrų patikrą pagal bendrąją patikros metodiką, patvirtintą Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2013-12-31 sakymu Nr. V-191, yra reglamentuota taksometrams leidžiama paklaida. Byloje gauta informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės, jog A. Ž. yra pateikęs ir nustatytu laiku tinkamai informavęs savivaldybės instituciją apie keleivių vežimo taksi tarifus.

Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 32 punkte nurodyta, kad vairuotojai privalo laikytis vežėjo nustatytų tarifų, o užmokestį iš keleivių už vežimą turi imti tik pagal taksometrų parodymus. Taisyklių 27 punkte nurodyta, kad keleivių vežimo taksi tarifus nustato vežėjas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, byloje nesurinkta duomenų, kad taksometro apskaičiuota 2,87 Eur suma yra nepagrįsta. Tiek taksi vairuotojas A. Ž., tiek ir pati O. B. nurodė, kad tokia suma buvo apskaičiuota pagal taksometro parodymus. Šiuo atveju nesutiktina su O. B. argumentais, kad kelionė turėjo kainuoti ne daugiau nei 2,20 Eur, nes kelionės kainos apskaičiavimas remiantis google maps programėle, kaip tai darė pareiškėja, yra tik preliminarus ir nėra patvirtintas. Be to, pati O. B. pripažino, jog ji neteigė, kad „Google maps“ teisingiau suskaičiuoja, žinojo, kad tai preliminarus paskaičiavimas, taip pat žino, kad taksometras yra oficialus rodmuo. Taigi O. B. pozicija, kad neva jai susimokėti nebuvo sudaryta sąlyga nepagrįsta, nes kelionės pabaigoje tarifo nurodytos sumos pareiškėja nesumokėjo. Nors O. B. nurodė, kad nevengė sumokėti už taksi paslaugas, kaip nustatyta byloje, jokių aktyvių veiksmų tam nesiėmė ir neginčijamą, jos žodžiais, sumą, t. y. 2,20 Eur sumokėjo pavedimu tik po Komisijos 2016-06-15 nutarimo.

Priešingai nei teigia O. B., vairuotojui nėra nustatyta pareiga pateikti detalius duomenis, kaip susidarė taksometro nurodyta suma. Taip pat pažymėtina, jog O. B. nesutinkant su taksometro apskaičiuota suma yra galimybė kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.

ATPK 37 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas - nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Skundžiamu nutarimu O. B. įpareigota atlyginti 4,18 Eur nuostolį vairuotojui A. Ž.. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokia suma susidarė keleivius pristačius į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini) Iš mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad O. B. 2016-06-27 A. Ž. atlygino dalį nuostolio, t .y. 2,20 Eur už taksi paslaugas (b. l. 9). Iš bylos medžiagos matyti, kad keleiviai užsakė taksi paslaugą nuvežti juos iš (duomenys neskelbtini), taksometras parodė 2,87 Eur, tačiau taksi vairuotojas vienašališkai nuvežė keleivius į policijos komisariatą, todėl nuo (duomenys neskelbtini) susidarė papildoma 1,31 Eur suma. Sutiktina su pažeidėjos argumentais, kad ji nėra atsakinga už susidariusį papildomą materialinį nuostolį. Vairuotojas vietoje nekvietė policijos, tačiau savavališkai keleivius vežė į policijos komisariatą, dėl ko priteistina nuostolių suma iš viso mažintina iki 0,67 Eur. Pažymėtina, kad dėl neteisėto laisvės atėmimo pareiškėja turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, jog taksi vairuotojo A. Ž. veiksmai šiuo atveju nepašalina O. B. atsakomybės pagal ATPK 142 straipsnio 5 dalį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 446 straipsnio 5 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 142 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta ATPK 142 straipsnio 5 dalyje (baudos vidurkis – 23 Eur, kai ATPK 142 straipsnio 5 dalyje numatytos baudos vidurkis – 22,50 Eur). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, nėra pagrindo O. B. padarytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 446 straipsnio 5 dalį, teisena vykdytina pagal ATPK.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad O. B. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis, todėl laikytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016-06-15 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos veiksmai kvalifikuoti teisingai, byloje nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta administracinė nuobauda yra minimali, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nutarimas keistinas dalyje dėl turtinės nuostolio priteisimo.

O. B. prašymai panaikinti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat patraukti taksi vairuotoją atsakomybėn už jo padarytus pažeidimus, neatitinka ATPK 302⁴ str. nuostatų, nelaikytini skundo reikalavimais, kurie gali būti nagrinėjami administracinių teisės pažeidimų proceso tvarka, todėl nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 5 dalimi, 286, 301 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

O. B. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016-06-15 nutarimą Nr. A11-5001/16(1.1.47-T1)/2 pakeisti:

Į. O. B. atlyginti A. Ž. turtinį nuostolį – 0,67 Eur.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.