- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- eI3-988-811/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Rūta Kazlauskaitė, Šarūnas Rameikis
- Kategorijos
- 12.2.3Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą
- 12.10.3Mokestinių ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
pareiškėjų atstovams advokatui Šarūnui Rameikiui ir advokato padėjėjai Rūtai Kazlauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir G. K. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimti nagrinėti pareiškėjų G. K. ir G. K. skundai, kuriuose pareiškėjai prašo: 1)
Nurodo, kad Panevėžio AVMI įvertino pareiškėjų gautas pajamas bei patirtas išlaidas ir, pritaikiusi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio nuostatas ir pinigų banko sąskaitose metodą, konstatavo, kad pareiškėjų šeimos išlaidos 2015-2019 m. viršijo gautas pajamas ir turėtas santaupas, kiekvienas iš pareiškėjų 2015-2019 m. nedeklaravo 27 942 Eur gautų pajamų, todėl nuo jų apskaičiavo atitinkamai kiekvienam pareiškėjui po 4 190,39 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM).
Teigia, kad mokestinio patikrinimo metu buvo pažeistos procesinės nuostatos, susijusios su mokestinių patikrinimų atlikimu, ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio taikymo metodika, nesilaikyta principo, pagal kurį taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas, siekiama kuo objektyviau apskaičiuoti mokestinę prievolę.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, mokesčių administratorius, akcentavęs, kad stebėsenos metu pareiškėjai patikslino 2015-2019 m. metines pajamų deklaracijas, siekė sudaryti įspūdį, kad pareiškėjai turėjo tikslą sumažinti mokėtiną GPM. Mano, kad tuo mokesčių administratorius siekė pagrįsti MAĮ 70 straipsnio taikymą bei pavaizduoti, kad pareiškėjai elgėsi piktybiškai, siekdami išvengti kontrolės veiksmų.
Teigia, kad mokesčių administratorius kontrolės veiksmus pradėjo anksčiau, nei apie juos pranešė pareiškėjams, ir kad iki šiol pareiškėjams nėra pateikta informacija apie kontrolės procedūrų pradžią.
Nurodo, kad pareiškėjų mokestinio tyrimo procedūra buvo atliekama 2020 m., tikslios procedūros pradžios data pareiškėjams nėra žinoma, jie nebuvo supažindinti su užduotimi atlikti mokestinį tyrimą, kaip to reikalauja Inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių (toliau - Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės) 71 punkto nuostatos. Pareiškėjų mokestinis patikrinimas pradėtas išrašius 2020 m. lapkričio 26 d. pavedimus tikrinti Nr. (42.29)FR0773-2120 ir (42.29)FR0773-2121.
Teigia, kad Inspekcijos Sprendimuose nurodyta, kad užduotys atlikti pareiškėjų mokestinį tyrimą išrašytos 2020 m. rugpjūčio 19 d., pareiškėjui G. K. tą pačią dieną surašytas ir į Mano.VMI sistemą patalpintas laisvos formos raštas, pranešantis apie numatomą mokestinį tyrimą, pareiškėjai pranešimas įteiktas 2020 m. rugsėjo 9 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių nuostatas mokesčių administratorius apie atliekamą mokestinį tyrimą privalo pranešti mokesčių mokėtojui prieš 5 kalendorines dienas iki tyrimo pradžios. Šiuo atveju pareiškėjai buvo pranešta ne prieš 5 dienas, o po 20 dienų.
Skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu pareiškėjų atstovui nuvykus susipažinti su mokestinio ginčo bylos medžiaga nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjams toks raštas buvo surašytas ir įkeltas į Mano.VMI ir kad pareiškėjas jį perskaitė tą pačią dieną, o pareiškėja - 2020 m. rugsėjo 9 d. Pažymi, kad teisės aktai nenustato prievolės aktyvuoti Mano.VMI paskyrą, todėl mokesčių administratoriui yra įprasta stebėti, ar asmenys susipažino su įkeltais dokumentais, ir tuo atveju, jei jie nesusipažino - išsiųsti dokumentus kitais šaltiniais (klasikiniu ar el. paštu). Pareiškėjai tvirtina šiais šaltiniais pranešimo apie pradėtą mokestinį tyrimą negavę ir teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjams buvo surašyti ir įteikti į Mano.VMI sistemą įkelti dokumentai.
Pažymi, kad Panevėžio AVMI specialistė, atlikusi mokestinį tyrimą, 2020 m. birželio 2 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (42.59 E) 6-1242 pareiškėjai, raštu Nr. (42.59 E) 6-1241 – pareiškėjui apie atliekamus stebėsenos veiksmus ir nurodė pateikti informaciją apie 2015-2019 m. pajamų gavimo šaltinius bei deklaruoti gautas pajamas, todėl mano, kad stebėsenos - vienos iš mokestinio tyrimo rūšių pagal Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių nuostatas - veiksmai buvo pradėti prieš du mėnesius iki užduoties atlikti mokestinį tyrimą surašymo.
Mano, kad pagal MAĮ 33 straipsnio 1 dalį mokesčių administratoriui suteikta teisė gauti informaciją nereiškia, kad tokia informacija gali būti renkama be pagrindo, nepradėjus jokios kontrolės procedūros ir šį niekuo nepagrįstą informacijos rinkimą įvardinant stebėsena.
Teigia, kad MAĮ nustatytos tik 3 mokestinės kontrolės rūšys - mokestinis tyrimas, operatyvus patikrinimas ir mokestinis patikrinimas, bet pareiškėjams neteikiami duomenys apie 2020 m. birželio 2 d. atliekamą procedūrą ir kaip ji buvo įforminta.
Nurodo, jog buvo anksčiau pateikę deklaracijas, kurias patikslino pagal Panevėžio AVMI specialistės pareikalavimą, todėl mano, jog yra neteisėta ir nepagrįsta šią informaciją pateikti kaip pareiškėjų piktybinius veiksmus, nes pareiškėjai tik geranoriškai įvykdė pačios Panevėžio AVMI mokestinio tyrimo nurodymus, o ne siekė sumažinti prievolę, kaip kad teigiama Panevėžio AVMI Sprendimuose.
Pažymi, kad joks teisės aktas nedraudžia tikslinti duomenis net ir mokestinio patikrinimo metu, o mokestinio tyrimo (stebėsenos) metu tai yra įprasta praktika, nesukelianti pasekmių mokesčių mokėtojui pagal MAĮ 136 straipsnio nuostatas.
Teigia, kad pareiškėjai dar prieš prasidedant mokestiniam tyrimui metu deklaravo 2015-2019 m. gaudavę dovanų iš tėvų ir uošvių (iki 3000 Eur per metus), tačiau mokesčių administratorius šių gautų pajamų sumų nepripažino ir to nepagrindė, nors iš to, kad detaliai jas aprašė, pareiškėjai mano, jog patikrinimo metu mokesčių administratorius turėjo dovanojimą patvirtinančius įrodymus, kuriuos privalėjo pridėti į bylą.
Mano, kad nei Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte, nei Inspekcijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-114 patvirtintų Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklėse bei jų 3 priede „Dovanų, kurių nebuvo privaloma deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, sąrašas“ nėra numatyta prievolė deklaruoti iš artimųjų nedidelėmis sumomis gautų dovanų.
Nurodo, kad Panevėžio AVMI neatliko visapusiškos pajamų gavimo faktinių aplinkybių analizės, mokestinio patikrinimo metu neatliko priešpriešinių pareiškėjų tėvų patikrinimų, nevertino jų gautų pajamų ir galimybės sutaupyti vaikams dovanotas lėšas, o tik apsiribojo teiginiu, kad pareiškėjo tėvai 2006 m. iš pareiškėjų įsigijo butą su paskola, kas reiškia, kad santaupų neturėjo. Teigia, kad pareiškėjų tėvai gyvena ūkiškai ir taupiai, pareiškėjo tėvai lėšų dovanojimo metu dar nebuvo sukakę senatvės pensijos amžiaus ir dirbo, pareiškėjos tėvai buvo pardavę nekilnojamąjį turtą, todėl turėjo santaupų. Tvirtina, kad pareiškėjams 2006 m. parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo itin palankios sąlygos banko kreditui gauti, todėl paskola buvo būdas investuoti ir minimaliais kaštais bei neatsisakant „juodai dienai“ sutaupytų lėšų iš žinomų buvusių šeimininkų įsigyti gerai išlaikytą nekilnojamąjį turtą, kuris galbūt būtų pajamų šaltiniu ateityje sparčiai kylant nekilnojamojo turto rinkos kainoms ir esant labai mažai butų pasiūlai (duomenys neskelbtini) mieste.
Teigia, kad Inspekcija taip pat nepatikrino teiginių apie pareiškėjų tėvų turėtas santaupas pagrįstumo ir nepasisakė apie galimybę turėti atitinkamo dydžio santaupas, o tik perrašė Panevėžio AVMI teiginius ir pacitavo tą pačią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, nurodydama, kad pritaria Panevėžio AVMI pozicijai.
Nurodo, kad pareiškėjai 2018 m. sausio 10 d. už 2 500 Eur įsigijo keturratį CFMOTO CF625-3, tačiau jis dažnai gedo, todėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. už 2 500 Eur jį pardavė. Tuo pačiu teigia 2019 m. vasaros sezono pradžioje nusipirkę keturratį – Scrambler XT1000, tačiau jo funkcionalumai pareiškėjo netenkino, todėl 2019 m. lapkričio 17 d. už 11 800 Eur jį pardavė.
Teigia, kad keturračių (kaip žemės ūkio technikos) pardavimo dokumentai buvo registruoti teisės aktų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pirkimo-pardavimo sutartys pateiktos Panevėžio AVMI. Pirkimo-pardavimo sutartys yra tikros ir atspindinčios šalių valią, sandoriai tikri ir neapsimestiniai, atsiskaitymas įvyko grynais pinigais transporto priemonių perdavimo vietoje. Mano, kad Panevėžio AVMI reikalaujamas pinigų perdavimo aktas yra perteklinis dokumentas ir mano, kad net ir pateikus mokesčių administratoriui tokį dokumentą, jis būtų pripažintas netikru ir neįrodančiu pinigų perdavimo fakto.
Laiko nepagrįstais Panevėžio AVMI Sprendimų teiginius, kad šios pirkimo-pardavimo sutartys yra niekinės, pardavimo sandoriai neįvyko dėl neaptartos atsiskaitymo tvarkos, nes specialistai nesiėmė jokių veiksmų patikrinti keturračių pardavimo faktą, neapklausė pirkėjų, nepatikrino pirkimo pardavimo fakto įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalies, 6.314 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teigia, kad be teisinio pagrindo ir neturėdama įrodymų Panevėžio AVMI imperatyvias CK normas laiko niekinėmis ir sandorių vykimą tendencingai vertina nepalankiai pareiškėjui.
Nurodo, kad įtraukus šių transporto priemonių pardavimo sumas į pareiškėjų pajamas, pajamų-išlaidų balanso skaičiavimai ženkliai pasikoreguotų, tačiau mokesčių administratorius piktybiškai atsisako tai daryti. Mano, kad naujai paaiškėjusi informacija privalo būti vertinama, o ne atmetama formaliais motyvais, duomenų nepateikimas laiku negali būti baudžiamas nepagrįstu apmokestinimu. Teigia, kad mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikoje kalbama apie tai, kad gavus pajamas grynaisiais pinigais (nesat tiesioginio įrodymo – pavedimo), pinigų gavimas yra įrodinėtinas kitais įrodymais ir tik jų nesant, pajamos nepripažįstamos. Tai, jog dokumentai registrui pateikti vėliau, nereiškia, kad asmuo pajamų tikrinamuoju laikotarpiu negavo.
Mano, kad iš patikrinimo aktuose pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti, kokiais duomenimis ir iš kokių šaltinių, vadovavosi Panevėžio AVMI, skaičiuodama vidutines vartojimo išlaidas, nes prie patikrinimo aktų nėra pridėtas pirminis duomenų šaltinis (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) dokumentas), o tik pateikta nuoroda į institucijos svetainės pirmąjį puslapį (homepage): www.osp.stat.gov.lt. Tvirtina, kad Statistikos departamentas tam tikros informacijos, kuria remiasi Panevėžio AVMI, apskritai neteikia ir pareiškėjams nėra žinoma, kokiais duomenimis remiantis Panevėžio AVMI skaičiuoja vidutines vartojimo išlaidas, kurių Statistikos departamentas neteikia, taip pat pareiškėjams neaišku, kokiais indeksavimo rodikliais vadovavosi Panevėžio AVMI, nes pateikta nuoroda tik į iki 2016 m. indeksavimo rodiklius, tačiau tikrinamasis laikotarpis apima 2015-2019 m.
Teigia, kad Panevėžio AVMI, priskyrusi pareiškėjams ir statistines išlaidas transportui, ir faktines išlaidas transporto priemonėms įsigyti dubliuoja pareiškėjų išlaidas transportui, nes pareiškėjams akivaizdu, kad į statistinių vartojimo išlaidų skiltį „transportas“ įeina ir naujų transporto priemonių įsigijimo kaštai. Teigia, kad, prisidengdama sumų mažareikšmiškumu, Panevėžio AVMI, taiko dvigubą standartą, t. y. santykinai nedideles, faktiškai nepatirtas sumas priskaičiuoja antrą kartą, tuo tarpu faktiškai gautas pajamas atmeta, neturėdama tam jokių argumentų.
Nurodo, kad Panevėžio AVMI pasirinko skaičiuoti pareiškėjų faktines komunalines išlaidas, o ne vidutines vartojimo išlaidas (pagal Statistikos departamento duomenis), kuriomis pripažino daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Utenos vandenys“ sumokėtus komunalinius mokesčius. Teigia, kad Panevėžio AVMI nepateikė pareiškėjams UAB „Utenos vandenys“ atsakymo, Sprendimuose nurodė, kad tokios informacijos pareiškėjams teikti neprivalo, nes jie tokią informaciją gali gauti patys iš paslaugų teikėjo.
Pažymi, kad pareiškėjai už UAB „Utenos vandenys“ tėvų butui suteiktas paslaugas nėra mokėję, jas apmokėjo pareiškėjo tėvai, tačiau Panevėžio AVMI specialistai jų net neapklausė.
Nurodo iš UAB „Utenos vandenys“ gavę informaciją, kad duomenys Panevėžio AVMI buvo pateikti pagal tai, kokiam nekilnojamojo turto objektui buvo atlikti mokėjimai, o identifikuoti asmens, sumokėjusio už paslaugas, bendrovė negali. Teigia, kad Panevėžio AVMI pareiškėjo sudarytą abonento sutartį ir pagal šią sutartį atliktus jo tėvų mokėjimus priskyrė jo patirtoms išlaidoms, tačiau nesiekė nustatyti realiai pagal sudarytą sutartį mokėjusių asmenų, neprašė mokėjimus pagrindžiančių dokumentų iš paslaugas suteikusių bendrovių. Nurodo, kad už komunalines paslaugas mokėjo nekilnojamojo turto savininkai – pareiškėjo tėvai, o pareiškėjo gyvenamoji vieta jo tėvų turimo nekilnojamojo turto adresu buvo tik deklaruota, pareiškėjas su jais kartu negyveno, nes nuolatos su pareiškėja prižiūri neįgalumą turinčius tėvus.
Teigia, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie įmokas pareiškėjams taip pat nebuvo pridėti, Inspekcija iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ gavo informaciją apie tam tikru nekilnojamojo turto adresu suteiktas paslaugas, bet ne informaciją, koks asmuo atliko mokėjimus už šias paslaugas.
Pažymi, kad pareiškėjai negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo tada, kai pasistatė namą (duomenys neskelbtini), todėl nemokėjo įmokų už jame suteiktas komunalines paslaugas, tačiau Panevėžio AVMI šias sumas nepagrįstai priskyrė pareiškėjų už laikotarpius iki 2019 m. (imtinai) pajamoms, todėl mano, kad 2647 Lt, 634 Eur ir pan. sumas per metus sudarančios išlaidos laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2019 m. (už 13 metų) yra įtrauktos neteisėtai ir nepagrįstai.
Teigia, kad Panevėžio AVMI pareiškėjų išlaidas skaičiavo biudžetui palankiu būdu, jas didindama ir nepripažindama dalies pajamų tam, kad padidėtų mokestinė prievolė, ir nesvarstė pateiktų duomenų priskirtinumo mokėtojo išlaidoms bei nepateikė įrodymų, kuriais rėmėsi.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujasi Inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 80, 81 punktais, MAĮ 129 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad prie patikrinimo aktų pridėtos tik pajamų-išlaidų balanso apskaičiavimo lentelės, tačiau jos nėra laikytinos įrodymais, kadangi savo esme yra suvestiniai duomenys, o ne pirminiai duomenų šaltiniai (įrodymai). Jokių kitokių įrodymų Panevėžio AVMI mokesčių mokėtojui nepridėjo, tuo pažeisdama MAĮ nuostatas.
Teigia, kad Panevėžio AVMI skaičiavimai grindžiami prielaidomis, Inspekcija neanalizavo pareiškėjų argumentų, todėl Inspekcijos Sprendimai bei Panevėžio AVMI Sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundais nesutinkanti ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Nurodo, kad atliekant pareiškėjų mokestinius patikrinimus nustatytos šios aplinkybės: pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini); pareiškėjų dukra E. K. pilnametė; .pareiškėja laikotarpyje nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini); pareiškėjas laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. spalio 1 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytas nedraudiminis laikotarpis; pareiškėjų piniginių lėšų likutis 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 8 391 Lt /2 430 Eur, iš jų 7 557 Lt/2 189 Eur ne banke ir 834 Lt/241 Eur banke.
Pareiškėjai laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. gavo 26 508 Eur pajamų: 1 443 Eur (duomenys neskelbtini) pareiškėjai apskaičiuotas darbo užmokestis; 5 255 Eur E. P., R. P., L. H., S. B., R. Š., J. J., T. P., G. S., M. B., E. J., B. K., P. K., M. G., R. G., A. D., E. P. pareiškėjui pervestos sumos; 87 Eur PZU Lietuva išmokėta draudimo išmoka; 9 364 Eur pajamos už parduotas transporto priemones; 28 Eur Inspekcijos pareiškėjai grąžinta suma; 2 121 Eur pajamos už parduotą metalo laužą; 1 210 Eur Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjai išmokėtos išmokos; 7 000 Eur už parduotus žemės sklypus.
Pareiškėjai laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patyrė 84 603 Eur išlaidų: 54 266 Eur už nusipirktas transporto priemones; 1 500 Eur pareiškėjo sumokėta bauda; 382 Eur pareiškėjo Inspekcijai sumokėti mokesčiai; 535 Eur iš pareiškėjų pajamų išskaičiuotas GPM; 17 511 Eur faktinės ir statistinės vartojimo išlaidos; 3 255 Eur pareiškėjo A. K., E. R., A. J., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), N. K., Ledo kelias, A. S., S. K., E. N., J. Č., V. V. pervestos sumos; 7 154 Eur žemės sklypų pirkimo išlaidų.
Pareiškėjų piniginių lėšų likutis banke 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 219 Eur.
Taigi, pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu gavo 26 508 Eur pajamų ir patyrė 84 603 Eur išlaidų. Nurodo, kad, įvertinus pareiškėjų tikrinamojo laikotarpio pradžiai nustatytą likutį banko įstaigoje (241 Eur), ne banko įstaigoje (2 189 Eur) bei tikrinamojo laikotarpio pabaigai nustatytą likutį banko įstaigoje (219 Eur), konstatuota, jog pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu disponavo 55 884 Eur piniginėmis lėšomis (2015 m. – 7 778 Eur, 2016 m. – 4 110 Eur, 2017 m. – 3 363 Eur, už 2018 m. – 23 804 Eur, 2019 m. – 16 829 Eur), kurių šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos.
Teigia, kad, gavęs Panevėžio AVMI 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. (42.59 E) 6-1242 „Dėl informacijos pateikimo G. K.“, pareiškėjas 2020 m. birželio 19 d. patikslino Metines pajamų deklaracijas už 2015-2018 metus bei pateikė pirminę Metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. pakartotinai tikslino Metines pajamų deklaracijas už 2018-2019 metus, 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. sausio 11 d. pakartotinai tikslino Metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus.
Nurodo, kad pareiškėjas deklaravo 2015 metais gavęs 2 350 Eur bei 2016 metais – 2 400 Eur, nurodydamas 46 pajamų kodą (dovanos iki 2016 m. gruodžio 31 d.); 2017 metais gavęs 2 400 Eur, 2018 metais – 5 400 Eur, nurodydamas 49 pajamų kodą (dovanos iš sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių, brolių, seserų, senelių, vaikaičių nuo 2017 m. sausio 1 d.); 2019 metais gavęs 10 000 Eur, nurodydamas 49 pajamų kodą. Taigi, viso pareiškėjas deklaravo gavęs 22 550 Eur dovanų. Pažymi, kad 2020 m. lapkričio 9 d. pakartotinai tikslindamas Metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus, pareiškėjas gautos dovanos sumą padidino nuo 2 400 Eur iki 5 400 Eur, 2020 m. lapkričio 9 d. tikslindamas Metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus, gautos dovanos sumą padidino nuo 2 300 Eur iki 14 000 Eur; 2020 m. lapkričio 10 d. pakartotinai tikslindamas Metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus, gautos dovanos sumą sumažino nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur.
Teigia, jog 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad kiekvienais metais tėvai dovanojo po nedideles pinigų sumas iki 3 000 Lt, o nuo 2015 m. iki 2019 m. – po 2 350 Eur.
Nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 10 d. el. paštu Panevėžio AVMI atsiuntė rašytinius savo tėvų ir uošvių patvirtinimus, kuriuose nurodyta, kad R. K. ir A. K. savo sūnui G. K. per 2015 metus padovanojo viso 2 350 Eur, per 2016 metus – 2 000 Eur, per 2017 metus – 2 400 Eur, per 2018 metus – 5 400 Eur, per 2019 metus – 10 000 Eur, o G. K. ir A. K. savo dukrai G. K. per 2015 metus padovanojo viso 2 400 Eur, per 2016 metus – 2 150 Eur, per 2017 metus – 2 300 Eur, per 2018 metus – 7 300 Eur, per 2019 metus – 2 400 Eur.
Teigia, jog iš šios informacijos matyti, kad pareiškėjų ir jų tėvų paaiškinimai nesutampa – nurodytos skirtingos gautos/suteiktos piniginių dovanų sumos. Be to, kaip pažymėta Panevėžio AVMI Sprendimuose, pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį, sutartis, kada dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos, tačiau tokios sutartys pateiktos nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujasi Inspekcijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 patvirtinto Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų, gautų 2014 m. ir vėlesnį mokestinį laikotarpį, sąrašo 51 punktu, Inspekcijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-114 patvirtintų Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 3 priedu „Dovanų, kurių nebuvo privaloma deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, sąrašas“ ir teigia, kad pareiškėja Metinėse pajamų deklaracijose privalėjo deklaruoti 2018 m. gautas pinigines dovanas, o pareiškėjas - 2018-2019 m. gautas pinigines dovanas, kadangi jų suma viršijo 2 500 Eur, tačiau laiku to nepadarė.
Vadovaujasi LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015, 2013 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-27/2013 pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad nepaisydama to, jog pareiškėjai neturėjo pareigos deklaruoti jų nurodytų 2015-2017 metais gautų dovanų, Inspekcija vertina, jog, pasirinkę pajamas gauti grynaisiais pinigais ir prisiėmę visą riziką dėl jiems tenkančios įrodinėjimo naštos, pareiškėjai neįrodė realaus pinigų gavimo fakto, jų ir jų tėvų paaiškinimų nesutampa, pareiškėjų Metinių pajamų deklaracijų už 2018-2019 metus tikslinimas ženkliai didesnėmis gautomis piniginėmis dovanomis, aplinkybė, kad pareiškėjų deklaruotos pajamos iš tėvų už 2015-2019 metus (36 700 Eur) apie 1,4 karto viršija kitas jų gautas pajamas per šį laikotarpį (26 508 Eur), leidžia konstatuoti, kad Panevėžio AVMI pagrįstai nevertino pateiktų duomenų apie gautas pinigines dovanas iš tėvų.
Tuo pačiu teigia, kad pareiškėjai kartu su 2021 m. kovo 10 d. rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo aktų pateikė 2018 m. rugpjūčio 14 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad G. K. už 2 500 Eur pardavė keturratį CF MOTO 625, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), H. L., ir 2019 m. lapkričio 17 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad G. K. už 11 800 Eur pardavė D. G. keturratį Polaris Scrambler XT1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad Panevėžio AVMI šių pirkimo-pardavimo sutarčių nevertino ir jose nurodytų sumų į 2018 bei 2019 metais gautas pajamas neįtraukė - vadovavosi Lietuvos Respublikos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis ir nustatė, kad savaeigės mašinos CF MOTO 625, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2018 m. sausio 10 d. (Registracijos liudijimo išdavimo data) buvo G. K. Ji išregistruota tik 2021 m. vasario 28 d. (po patikrinimo aktų surašymo), nurodant, kad transporto priemonė parduodama ar kitu būdu perduodama užsienyje gyvenančiam fiziniam asmeniui arba užsienyje esančiam juridiniam asmeniui. Teigia, kad ratinis traktorius Polaris Scrambler XT1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris G. K. priklausė nuo 2019 m. liepos 29 d. (Registracijos liudijimo išdavimo data), išregistruotas 2021 m. balandžio 1 d., nurodant, kad transporto priemonė išregistruota automatiškai, vadovaujantis Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-384, 51(1) punktu. Tai reiškia, kad duomenys apie ratinio traktoriaus Polaris Scrambler XT1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko pasikeitimą buvo pateikti savivaldybės administracijai prieš 30 dienų, t. y. 2021 m. kovo 1 d. (po patikrinimo aktų surašymo).
Mano, jog nesavalaikis keturračių pirkimo-pardavimo sutarčių pateikimas mokesčių administratoriui bei faktas, kad nuosavybės teisė į juos išregistruota po patikrinimo aktų surašymo, sudaro pagrindą abejoti dėl nurodytų šių sutarčių sudarymo datų teisingumo.
Nurodo, kad pareiškėjų laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patirtos vartojimo išlaidos buvo vertintos mišriu būdu - faktinės vartojimo išlaidos nustatytos pagal pareiškėjų bankų sąskaitų išrašus bei pagal iš UAB „Tele2“, AB „Telia“, UAB „Utenos vandenys“ ir DMSB „(duomenys neskebtini)“ gautus duomenis, p statistinės sveikatos, transporto, poilsio ir švietimo išlaidos nustatytos pagal Statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis.
Pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, Panevėžio AVMI pateikė nuorodą į indeksavimo rodiklius ne tik iki 2016 m. – Panevėžio AVMI Sprendimuose nurodytu būdu atsidariusioje lentelėje per „Lentelės parinktys“ yra galimybė pasirinkti pageidaujamus rodyti laikotarpius.
Teigia, kad Panevėžio AVMI Sprendimuose įvertino pareiškėjų argumentus ir konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti patikrinimo aktais apskaičiuotų pareiškėjų vartojimo išlaidų. Pažymi, kad vienu metu šeima nuosavybės teise turi kelias transporto priemones, kurių eksploatacijai, priežiūrai, degalams, techninei apžiūrai, draudimams tenkančios išlaidos turėtų gerokai viršyti transporto išlaidoms numatytas statistines išlaidas. Be to, dažnu atveju įsigytos ne ekonominės klasės, o prabangios transporto priemonės ne tik pardavimui, bet ir asmeniniam naudojimui, taip pat įsigyti keli žemės sklypai, patirto išlaidos užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Teigia, kad mišriuoju būdu apskaičiuotos šeimos vartojimo išlaidos (faktinių ir statistinių suma) per metus nuo 2004 iki 2019 m. yra žemesnės už Statistikos departamento skelbiamą skurdo rizikos ribą. Pavyzdžiui: 2012 m. apskaičiuotos šeimos vartojimo išlaidos yra 2 746 Eur, o skurdo rizikos riba – 5 208 Eur; 2013 m. apskaičiuotos šeimos vartojimo išlaidos yra 3 000 Eur, o skurdo rizikos riba – 5 640 Eur; 2018 m. apskaičiuotos šeimos vartojimo išlaidos yra 3 596 Eur, o skurdo rizikos riba – 8 280 Eur.
Vadovaujasi GPMĮ 2 straipsnio 14 punktu, 5 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, kad 2015-2019 metų laikotarpiu pareiškėjų išlaidos viršijo pajamas ir kad jie nevykdė GPMĮ nustatytos pareigos, pareiškėjams tenkančios mokestinė prievolės dydis nustatytas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir mano, kad jis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, o pareiškėjai neįrodė, kad yra priešingai.
Trečiasis suinteresuotas Panevėžio AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovai palaikė skundus iš esmės juose nurodytais argumentais ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vieta pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjant bylą, nustatyta ir ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, kad, atlikusi pareiškėjų mokestinius tyrimus, Panevėžio AVMI nustatė, jog laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjų išlaidos viršijo pajamas.
Panevėžio AVMI 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. (42.59E)6-1242 pranešė pareiškėjui ir raštu Nr. (42.59E)6-1241 pranešė pareiškėjai apie jų (jų šeimos) atžvilgiu atliekamus stebėsenos veiksmus, t. y. analizuojamus turimus duomenis duomenų bazėse, renkamą ir vertinamą informaciją. Tuo pačiu šiame rašte nurodyta, kad pagal trečiųjų šaltinių pateiktus duomenis nėra informacijos apie pareiškėjo 2015 m., 2017 m. ir 2019 m. gautas pajamas ir pranešė, kad mokesčių administratoriaus turimais duomenimis pareiškėjo šeimos išlaidos 2015-2019 m. ženkliai viršijo gautas pajamas ir paprašė iki 2020 m. liepos 1 d. pateikti informaciją kartu su pagrindžiančiais dokumentais apie pajamų šaltinius 2015-2019 m. ir deklaruoti gautas pajamas.
Pareiškėja 2020 m. birželio 19 d. patikslino metines pajamų deklaracijas už 2015-2017 metus bei pateikė pirminę metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus. Pareiškėja deklaravo 2015 metais gavusi 2 400 Eur, 2016 metais – 2 150 Eur 46 pajamų kodu (dovanos iki 2016 m. gruodžio 31 d.); 2017 metais gavusi 2 300 Eur, 2018 – 7 300 Eur 49 pajamų kodu (dovanos iš sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių, brolių, seserų, senelių, vaikaičių nuo 2017 m. sausio 1 d.). Pareiškėja 2020 m. lapkričio 9 d. patikslinusi metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus, gautos dovanos sumą padidino nuo 2 300 Eur iki 7 300 Eur.
Pareiškėjas 2020 m. birželio 19 d. patikslino metines pajamų deklaracijas už 2015-2018 metus bei pateikė pirminę metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus, kuriose deklaravo, kad 2015 metais gavo 2 350 Eur, 2016 metais – 2 400 Eur, 46 pajamų kodu (dovanos iki 2016 m. gruodžio 31 d.); 2017 metais gavo 2 400 Eur, 2018 m. – 5 400 Eur, 2019 m. - 10 000 Eur 49 pajamų kodu (dovanos iš sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių, brolių, seserų, senelių, vaikaičių nuo 2017 m. sausio 1 d.). Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. pakartotinai tikslino metines pajamų deklaracijas už 2018-2019 metus ir metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 metus gautos dovanos sumą padidino nuo 2 400 Eur iki 5 400 Eur; metinėje pajamų deklaracijoje už 2019 metus, gautos dovanos sumą padidino nuo 2 300 Eur iki 14 000 Eur. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 10 d. pakartotinai patikslino metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus ir gautos dovanos sumą sumažino nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur.
Panevėžio AVMI 2020 m. rugpjūčio 19 d. suformavo užduotį atlikti pareiškėjos mokestinį tyrimą Nr. (42.59)FR0688-7662020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (42.59)MTP-399 pranešė apie tai pareiškėjai.
Panevėžio AVMI 2020 m. rugpjūčio 19 d. suformavo užduotį atlikti pareiškėjo mokestinį tyrimą Nr. (42.59)FR0688-765 ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (42.59)MTP-398 pranešė apie tai pareiškėjui.
Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime mokesčių administratoriui, be kita ko, nurodė, kad kiekvienais metais tėvai dovanodavo po 3 000 Lt, o nuo 2015 iki 2019 m. - po 2 400 Eur.
Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime mokesčių administratoriui, be kita ko, nurodė, kad kiekvienais metais tėvai dovanodavo po 3 000 Lt, o nuo 2015 iki 2019 m. - po 2 350 Eur.
Panevėžio AVMI 2020 m. lapkričio 23 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (42.59E)FR0687-604 pranešė pareiškėjai, o raštu Nr. (42.59E)FR0687-603 pranešė pareiškėjui apie atliktą mokestinį tyrimą, t. y. kad nustatyti GPMĮ pažeidimų požymiai, todėl inicijuojamas mokestinis patikrinimas.
Panevėžio AVMI, vykdydama 2020 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. (42.59) FR0773-2120, atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už 2015-2019 metų laikotarpį ir 2021 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktu Nr. (42.59Mr) FR0680-38 taikydama MAĮ) 70 straipsnį, apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtiną 4 190,39 Eur GPM sumą.
Panevėžio AVMI, vykdydama 2020 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. (42.59) FR0773-2120, atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už 2015-2019 metų laikotarpį ir 2021 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktu Nr. (42.59Mr) FR0680-37 taikydama MAĮ 70 straipsnį, apskaičiavo papildomai mokėtiną 4 190,39 Eur GPM sumą.
Pareiškėjai 2021 m. kovo 10 d. Panevėžio AVMI pateikė pastabas dėl patikrinimo aktų ir siūlymus pasirašyti susitarimus dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, tačiau Panevėžio AVMI nusprendė derybų nepradėti ir 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (42.59Mr) FR0682-72 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 4 190,39 Eur GPM, 542,41 Eur GPM delspinigių ir paskirtą 1 825 Eur GPM baudą. Atitinkamai Panevėžio AVMI 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (42.59Mr) FR0682-70 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 4 190,39 Eur GPM, 560,89 Eur GPM delspinigių ir paskirtą 1 825 Eur GPM baudą.
Nesutikdami su Panevėžio AVMI Sprendimais, pareiškėjai pateikė skundus ir pasiūlymus pasirašyti susitarimu dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Inspekcijai, tačiau Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 68-57 patvirtino Panevėžio AVMI 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (42.59Mr) FR0682-72, kuriuo patvirtintas Panevėžio AVMI 2021 m. vasario 12 d. patikrinimo aktas Nr.(42.59Mr) FR0680-37, taip pat 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 68-58 patvirtino Panevėžio AVMI 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (42.59Mr) FR0682-70, kuriuo patvirtintas Panevėžio AVMI 2021 m. vasario 12 d. patikrinimo aktas Nr. (42.59Mr) FR0680-38.
Ginčas byloje kilo ir Inspekcijos Sprendimų ir Panevėžio AVMI Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal MAĮ 10 straipsnį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
Pagal MAĮ 67 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (1 dalis). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (2 dalis).
Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
Dėl mokestinės kontrolės procedūrų.
Pagal Inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 7¹ punktą (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 1 d.) mokesčių administratorius, išrašęs Užduotį atlikti mokestinį tyrimą (forma FR0688, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 „Dėl Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą FR0687 formos ir Užduoties atlikti mokestinį tyrimą FR0688 formos patvirtinimo“) (toliau – užduotis), turi informuoti mokesčių mokėtoją apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki jo pradžios, išskyrus atvejus, kai mokestinis tyrimas atliekamas dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo, ir 14 punkte nurodytą atvejį. Mokesčių mokėtojo prašymu (sutikimu) mokestinis tyrimas gali būti pradedamas ir anksčiau. Mokesčių mokėtojo prašymas (sutikimas) gali būti išreikštas raštu, elektroninio ryšio priemonėmis arba apie tai pažymint užduotyje.
Nagrinėjamuoju atveju, kaip minėta, užduotys atlikti pareiškėjų mokestinį tyrimą ir pranešimai apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą pareiškėjams išsiųsti tą pačią dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Nors tokia pranešimo mokesčių mokėtojams tvarka neatitinka Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 7¹ punkto nuostatų, vien procedūrinio pobūdžio netikslumai negali būti pagrindu nagrinėjamuoju atveju pripažinti skundžiamus sprendimus neteisėtais. Pažymėtina tai, kad pareiškėjui buvo pranešta per Mano VMI, pareiškėjai – registruota pašto siunta. Taigi, tokie pranešimo būdai atitinka minėtų taisyklių reikalavimus, todėl pareiškėjų skundų argumentai, kad apie mokestinį tyrimą jiems nebuvo pranešta klasikiniu ar elektroniniu paštu atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal minėtų taisyklių 1 punktą Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – mokesčių administratorius) pareigūnų (toliau – pareigūnų) atliekamos mokesčių mokėtojų (toliau – mokėtojas) veiklos stebėsenos, kuri apima mokesčių administratoriui pateiktų mokesčių deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokėtojus turimos informacijos analizę, mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, atlikimo, rezultatų įforminimo tvarką. Taigi, stebėsena yra mokestinio tyrimo dalimi. Tačiau, kaip teisingai skunduose nurodo pareiškėjai, apie stebėseną pareiškėjams pranešta 2020 m. birželio 2 d. raštais, o užduotys atlikti mokestinį turimą suformuluotos 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. nesilaikant Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 7¹ punkto nuostatų. Tačiau, teismo vertinimu, tai vien tai negali būti pagrindu pripažinti skundžiamus sprendimus neteisėtais.
Dėl pareiškėjų tėvų dovanotų lėšų.
Pareiškėjai nurodo, kad dar prieš prasidedant mokestiniam tyrimui, jų šeima deklaravo 2015-2019 m. gavę iki 3 000 Eur per metus dovanų iš tėvų ir uošvių, tačiau mokesčių administratorius šių pajamų nepagrįstai nepripažino, nors jokių priešpriešinių pareiškėjų tėvų ir uošvių patikrinimų neatliko, netyrė jų pajamų šaltinių ir galimybės dovanoti lėšas pareiškėjams.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio 1 dalį pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Pagal CK 4.468 straipsnio 1 dalį apdovanotasis turi teisę bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovaną. Taigi, dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą.
Pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos.
Nagrinėjamuoju atveju rašytinės dovanojimo sutartys, kuriomis pareiškėjų tėvai, kaip tvirtina pareiškėjai, dovanojo pareiškėjams kasmet iki 3 000 Eur nebuvo sudarytos. Kaip minėta, pareiškėjai iki 2020 m. birželio 19 d. deklaracijose tėvų dovanotų sumų nedeklaravo.
Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime mokesčių administratoriui, be kita ko, nurodė, kad kiekvienais metais tėvai dovanodavo po 3 000 Lt, o nuo 2015 iki 2019 m. - po 2 400 Eur, tačiau 2020 m. birželio 19 d. patikslinusi metines pajamų deklaracijas už 2015-2017, deklaravo 2015 metais gavusi 2 400 Eur, 2016 metais – 2 150 Eur, 2017 metais - 2 300 Eur dovanotas sumas. Be to, 2020 m. birželio 19 d. pateiktoje pirminėje metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 metus nurodė 2018 gavusi 2 300 Eur dovanų, tačiau 2020 m. lapkričio 9 d. patikslinusi metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus, gautos dovanos sumą padidino nuo 2 300 Eur iki 7 300 Eur.
Atitinkamai panaši situacija, susijusi su pareiškėju. Nors pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime mokesčių administratoriui, be kita ko, nurodė, kad kiekvienais metais tėvai dovanodavo po 3 000 Lt, o nuo 2015 iki 2019 m. - po 2 350 Eur, jo 2020 m. birželio 19 d. pateiktose deklaracijose, kurių dalį patikslino vėliau, nurodytos sumos neatitinka pareiškėjo paaiškinime nurodytų sumų, t. y. pareiškėjas deklaravo 2015 metais gavęs 2 350 Eur, 2016 metais – 2 400 Eur, 2017 metais - 2 400 Eur, 2018 m. – 5 400 Eur, 2019 m. - 10 000 Eur.
Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas elektroniniu paštu 2020 m. lapkričio 10 d. Panevėžio AVMI atsiuntė rašytinius savo tėvų ir uošvių patvirtinimus, kuriuose nurodyta, kad R. K. ir A. K. savo sūnui G. K. 2015 m. padovanojo 2 350 Eur, 2016 m. – 2 000 Eur, 2017 m. – 2 400 Eur, 2018 metus – 5 400 Eur, 2019 m. – 10 000 Eur; G. K. ir A. K. savo dukrai G. K. 2015 m. padovanojo 2 400 Eur, 2016 m. – 2 150 Eur, 2017 m. – 2 300 Eur, 2018 m. – 7 300 Eur, 2019 m. – 2 400 Eur.
Pareiškėjų prašymu teismo posėdyje liudytojais apklausti pareiškėjų tėvai A. K., G. K., A. K., R. K. nė vienas nepatvirtino pareiškėjų nurodytų ir savo paaiškinimuose pateiktų aplinkybių, kad atitinkamais metais dovanojo pareiškėjų deklaruotas pinigų sumas: A. K. tiksliai negalėjo įvardinti sumos, kurią davė pareiškėjams, nurodė turinti 4 vaikus, padedantis po 5 000 Lt, gaunantis kartu su žmona apie 1 000 Eur pensijos; R. K. nurodė kiek turinti pinigų, tiek ir atiduodanti vaikams; A. K. nurodė gyvenantis su vaikais, gaunantis 750 Eur pensijos ir atiduodantis vaikams visus pinigus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą; vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia; tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (žr., pvz., 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2019).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai deklaracijas pateikė tik po to, kai buvo pradėti stebėsenos veiksmai, pareiškėjų deklaracijose nurodytos sumos daugumoje atvejų nesutampa su jų paaiškinimuose nurodytomis sumomis, taip pat konkrečių sumų konkrečiu metu nepatvirtinto dovanoję liudytojais apklausti pareiškėjų tėvai, todėl teismas sutinka su mokesčių administratoriaus vertinimu, pagal kurį pareiškėjų deklaruotų iš tėvų gautų sumų mokesčių administratorius nepripažino dovanotomis sumomis ir į jas neatsižvelgė apskaičiuodamas pareiškėjams mokėtiną GPM.
Pareiškėjai turėjo galimybę įrodinėti aplinkybę, kad jų tėvai turėjo galimybę realiai dovanoti jiems jų nurodytas pinigų sumas, tačiau to nepadarė, argumentuodami mokesčių administratoriaus pareiga įrodyti, kad pareiškėjų tėvai negalėjo dovanoti jiems ginčo pinigų sumų. Pažymėtina tai, kad pagal šalių įrodinėjimo pareigas šalis privalo įrodyti buvus tam tikras aplinkybes ir neprivalo įrodinėti neiginio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
Inspekcijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-114 patvirtintų Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklėse bei jų 3 priede „Dovanų, kurių nebuvo privaloma deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, sąrašas“ nėra numatyta prievolė nuo 2015 m. sausio 1 d. deklaruoti iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų, vaikaičių ir kitų asmenų iki 2 500 Eur dovanojimo būdu gautų pajamų, tačiau aplinkybė ta, kad pareiškėjai šias sumas deklaravo, todėl mokesčių administratorius jas įvertino. Pažymėtina tai, kad vertinant pareiškėjų deklaruotas sumas, pareiškėja privalėjo metinėse pajamų deklaracijose deklaruoti 2018 m. gautas pinigines dovanas, o pareiškėjas - 2018-2019 m. gautas pinigines sumas, nes kaip patys nurodė, jų suma viršijo 2 500 Eur, tačiau to laiku nepadarė.
Nors pareiškėjai teigia, jog buvo anksčiau pateikę deklaracijas, kurias patikslino pagal Panevėžio AVMI specialistės pareikalavimą, pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai buvo įpareigoti teikti ar tikslinti deklaracijas. Kaip minėta, Panevėžio AVMI 2020 m. birželio 2 d. raštais Nr. (42.59E)6-1242 ir Nr. (42.59E)6-1241 pranešė pareiškėjams apie jų (jų šeimos) atžvilgiu atliekamus stebėsenos veiksmus ir nurodė, kad pagal trečiųjų šaltinių pateiktus duomenis nėra informacijos apie pareiškėjų 2015 m., 2017 m. ir 2019 m. gautas pajamas ir pranešė, kad mokesčių administratoriaus turimais duomenimis pareiškėjo šeimos išlaidos 2015- 2019 m. ženkliai viršijo gautas pajamas ir paprašė iki 2020 m. liepos 1 d. pateikti informaciją kartu su pagrindžiančiais dokumentais apie pajamų šaltinius 2015-2019 m. ir deklaruoti gautas pajamas.
Kaip teisingai nurodo pareiškėjai, teisės aktai nedraudžia asmenims tikslinti duomenis net ir mokestinio patikrinimo metu, tačiau MAĮ 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga mokesčio deklaraciją mokesčių administratoriui pateikti mokesčio įstatymo nustatytais terminais, ir akivaizdu, kad mokesčių mokėtojui laiku nepateikus deklaracijos ar jas tikslinant tuo metu, kai mokesčių administratorius praneša apie galimus pažeidimus ar atlieka mokestinį tyrimą ar patikrinimą, šios aplinkybės turi būti įvertintos.
Taigi, nagrinėjamuoju atveju, mokesčių administratorius įvertino ne vien tik aplinkybes, susijusias su pajamų deklaravimų ar pateiktų deklaracijų tikslinimu, tačiau šias aplinkybes vertino kitų turimų įrodymų kontekste, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė realaus dovanotų pinigų gavimo fakto ir pagrįstai šiuo atveju taikė MAĮ 10 straipsnio nuostatą, kuri įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, ir konstatavusi, kad pareiškėjų deklaruotos laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2019 m. iš tėvų gautos dovanos (36 700 Eur) apie 1,4 karto viršija kitas pareiškėjų šiuo laikotarpiu gautas pajamas (26 508 Eur), pagrįstai nepripažino pareiškėjų nurodytų piniginių dovanų pareiškėjų pajamomis.
Dėl transporto priemonių pardavimo.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjai kartu su 2021 m. kovo 10 d. rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo aktų pateikė 2018 m. rugpjūčio 14 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas už 2 500 Eur H. L. pardavė keturratį CF MOTO 625, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2019 m. lapkričio 17 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, pagal kurią pareiškėjas D. G. už 11 800 Eur kad jis pardavė keturratį Polaris Scrambler XT1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Mokesčių administratorius šių pirkimo-pardavimo sutarčių nevertino ir jose nurodytų sumų į pareiškėjų 2018 bei 2019 metais gautas pajamas neįtraukė.
Patikrinusi Lietuvos Respublikos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų
registro duomenis, Panevėžio AVMI nustatė, kad savaeigės mašinos CF MOTO 625, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2018 m. sausio 10 d. (Registracijos liudijimo išdavimo data) buvo pareiškėjas sutuoktinis. Ši transporto priemonė išregistruota 2021 m. vasario 28 d. (po Patikrinimo akto surašymo), nurodant, kad transporto priemonė parduodama ar kitu būdu perduodama užsienyje gyvenančiam fiziniam asmeniui arba užsienyje esančiam juridiniam asmeniui. Taigi, iš šių aplinkybių – duomenų apie transporto priemonę pateikimo mokesčių administratoriui momento, transporto priemonės išregistravimo datos darytina išvada, kad keturratis CF MOTO 625, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas H. L. ne 2018 m. rugpjūčio 14 d., o 2021 m. vasario 28 d., galimai siekiant pateisinti laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2019 m. gautas pajamas.
Ratinis traktorius Polaris Scrambler XT1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal registracijos liudijimo išdavimo datą pareiškėjui priklausė nuo 2019 m. liepos 29 d., o išregistruotas – 2021 m. balandžio 1 d., nurodant, kad, vadovaujantis Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-384, 51(1), punktu transporto priemonė išregistruota automatiškai.
Pagal iki 2021 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatas, įregistruojant transporto priemonę, be kita ko turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys traktoriaus nuosavybės faktą. Šiais dokumentais gali būti pirkimo-pardavimo sutartis arba pardavėjo išduota sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo dokumentas: banko pavedimas, kasos pajamų orderio kvitas, kasos aparato čekis. Tuo atveju, kai už traktorių neapmokėta visa pirkimo sutartyje, sąskaitoje faktūroje arba PVM sąskaitoje faktūroje numatyta suma, bet pateikiamas traktoriaus perdavimo-priėmimo aktas, traktorius laikomas įgytu, jeigu pirkimo sutartis nenustato ko kita (19.2.4 papunktis); traktoriaus savininkas arba registruojantis asmuo privalo kreiptis į savivaldybės administraciją dėl registro duomenų pakeitimo, be kita ko, kai: pasikeičia traktoriaus savininkas arba daiktinės teisės į traktorių (35.1 papunktis); pasikeičia traktoriaus savininko duomenys (fizinio asmens – asmens kodas, vardas, pavardė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipas arba numeris arba gyvenamoji vieta (adresas); juridinio asmens – kodas, pavadinimas, teisinė forma arba buveinės adresas) (35.2 papunktis). Traktoriaus savininko arba daiktinių teisių į traktorių pasikeitimo atveju traktorių įsigijęs asmuo registro duomenis turi pakeisti iki traktoriaus eksploatacijos pradžios, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo įsigijimo dienos (36 punktas). Visais šių taisyklių 35 punkte numatytais registro duomenų keitimo atvejais registruojantis asmuo pateikia šių taisyklių 2 priede nustatytos formos prašymą pakeisti registro duomenis, registravimo dokumentą ir šių taisyklių 19.2.1, 19.2.2, 19.2.6 bei 19.2.7 punktuose nurodytus dokumentus (37 punktas); kai yra įvykdyti 38.1.1 punkte numatyti veiksmai, naujasis traktoriaus savininkas privalo per 30 dienų pateikti šių taisyklių 19.2.4 punkte nurodytus dokumentus. Kai traktoriaus pirkėjas ir pardavėjas yra fiziniai asmenys, nuosavybės teisė į traktorių gali būti perleista pagal jų sudarytą sutartį. Mokėjimo dokumentai ir perdavimo–priėmimo aktas šiuo atveju pateikiami, tik jeigu tai numatyta sutarties sąlygose (38.1.2 punktas); kai naujasis traktoriaus savininkas šių taisyklių 38.1.2 punkte nustatytais terminais nesikreipia į savivaldybės administraciją dėl registro duomenų pakeitimo, traktorius išregistruojamas automatiškai (51¹ punktas).
Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, skaičiuojant 30 dienų terminą iki dienos, kada transporto priemonė išregistruota automatiškai, darytina išvada, kad savininkas arba daiktinės teisės į transporto priemonę pasikeitė 2021 m. kovo 1 d., bet ne 2019 m. lapkričio 17 d., kaip nurodyta pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktoje keturračio Polaris Scrambler XT1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjai apie šiuos sandorius savo 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinimuose mokesčių administratoriui nenurodė, o kaip minėta, sutartis pateikė 2021 m. kovo 10 d. kartu su rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo aktų, todėl tikėtina, kad šios sutartys 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinimų teikimo mokesčių administratoriui metu net ir nebuvo sudarytos. Tai patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2020 m. rugsėjo 3 d. išrašas, kuriame matyti pareiškėjo vardu vis dar registruotos abi transporto priemonės.
Nors teismo posėdyje liudytojais apklausti D. G. ir H. L. (H. L.) patvirtino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, susijusias su aptariamų sutarčių sudarymu, vis tik jie prieštarauja aprašytoms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas šių liudytojų parodymais nesivadovauja.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino, jog pareiškėjai transporto priemones pardavė tikrinamuoju laikotarpiu ir pagrįstai šių sumų neįtraukė į pareiškėjų 2018-2019 m. gautas pajamas.
Pareiškėjai jokių įrodymų šioms aplinkybėms nuginčyti nepateikė nei mokesčių administratoriui, nei bylą nagrinėjančiam teismui, o vien aplinkybė, kad pareiškėjai nesutinka su tokiu mokesčių administratoriaus vertinimu, negali būti pagrindu pripažinti tokį vertinimą nepagrįstu ir neteisėtu.
Dėl šeimos vartojimo išlaidų.
Priešingai, nei skunduose teigia pareiškėjai, Panevėžio AVMI Sprendimuose pateiktos nuorodos į indeksavimo rodiklius, taip pat nurodyta kaip rasti atitinkamus rodiklius (žingsnis po žingsnio), pateikta informacija, kas kiek laiko rodikliai buvo taikomi indeksai iki 2016 m., ir pateiktos nuorodos, kaip mokesčių administratorius skaičiavo vidutines vartojimo išlaidas . Kad pareiškėjams tokia duomenų teikimo tvarka nepriimtina, nereiškia skundžiamų sprendimų šiuo aspektu neteisėtumo.
Panevėžio AVMI Sprendimuose pateikta išsami vartojimo išlaidų analizė pagal metus nuo 2004 iki 2019 m., pareiškėjų šeimos vartojimo išlaidas apskaičiavo mišriuoju būdu ir jos yra žemesnės už Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą skurdo rizikos ribą.
Pareiškėjai skunduose nesutinka su išlaidų transportui paskaičiavimu mišriuoju būdu, tačiau jokių savo skaičiavimų, iš kurių galima būtų tiksliau apskaičiuoti pareiškėjų patirtas transporto išlaidas nepateikė, kokios konkrečiai sumos, anot pareiškėjų, buvo apskaičiuotos antrą kartą, nenurodė, todėl teismas šiuos pareiškėjų teiginius laiko deklaratyviais ir dėl jų nepasisako.
Pareiškėjai skunduose taip pat nurodo nemokėję UAB „Utenos vandenys“ tėvams priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, nes už jas mokėjo pareiškėjo tėvai.
Panevėžio AVMI 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu prašė UAB „Utenos vandenys“ pateikti informaciją ne apie mokesčius, mokėtinus už suteiktas paslaugas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o prašė pateikti informaciją apie pareiškėjų vardu registruotą abonentą. Iš UAB „Utenos vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. SD-685 matyti, kad 2001 m. gegužės 5 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis sudaryta su pareiškėju. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad už paslaugas mokėjo pareiškėjo tėvai, todėl konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai išlaidas už paslaugas UAB „Utenos vandenys“ priskyrė pareiškėjams.
Iš byloje esančio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 21 d. gautame rašte nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2004 m. iki 2019 m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno G. K., G. K., A. K. ir E. K.
Pažymėtina tai, kad iš atsakovo pateiktų atsiliepimo priedų – notariškai patvirtintų nekilnojamojo turto, transporto priemonių pardavimo dokumentų matyti, kad abu pareiškėjai, nors ir 2006 m. pardavę butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvams, gyvenamosios vietos adresu net ir 2020 m. birželio 10 d. sutartyje buvo nurodę (duomenys neskelbtini), taigi labai tikėtina, kad būtent jie, o ne pareiškėjo tėvai, šiuo butu naudojosi, taigi ir mokėjo už bute suteiktas paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai išlaidas už paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskyrė pareiškėjams.
Tuo pačiu pareiškėjai skunduose nurodo su patikrinimo aktais negavę pirminių įrodymų. Pažymėtina tai, kad atsakovas į bylą pateikė visus dokumentus, kuriais grindžia pareiškėjų skundžiamus sprendimus ir kuriais rėmėsi teismas, nagrinėdamas bylą. Pareiškėjai jokių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo neteikė, todėl šis pareiškėjų teiginys laikytinas deklaratyviu ir dėl jo plačiau teismas nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ir kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius, negalėdamas nustatyti pareiškėjų GPM dydžio įprastine, GPMĮ nustatyta tvarka, tinkamai taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai GPM ir su juo susijusias sumas apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą. Pareiškėjų ginčijami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 68-58 ir sprendimas Nr. 68-57 bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. (42.59Mr) FR0682-70 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir sprendimas Nr. Nr. (42.59Mr) FR0682-72 dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nei pareiškėjų nurodytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų G. K. ir G. K. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.