Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu pareiškėjų atstovui nuvykus susipažinti su mokestinio ginčo bylos medžiaga nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjams toks raštas buvo surašytas ir įkeltas į Mano.VMI ir kad pareiškėjas jį perskaitė tą pačią dieną, o pareiškėja - 2020 m. rugsėjo 9 d. Pažymi, kad teisės aktai nenustato prievolės aktyvuoti Mano.VMI paskyrą, todėl mokesčių administratoriui yra įprasta stebėti, ar asmenys susipažino su įkeltais dokumentais, ir tuo atveju, jei jie nesusipažino - išsiųsti dokumentus kitais šaltiniais (klasikiniu ar el. paštu). Pareiškėjai tvirtina šiais šaltiniais pranešimo apie pradėtą mokestinį tyrimą negavę ir teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjams buvo surašyti ir įteikti į Mano.VMI sistemą įkelti dokumentai.

Pažymi, kad Panevėžio AVMI specialistė, atlikusi mokestinį tyrimą, 2020 m. birželio 2 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (42.59 E) 6-1242 pareiškėjai, raštu Nr. (42.59 E) 6-1241 – pareiškėjui apie atliekamus stebėsenos veiksmus ir nurodė pateikti informaciją apie 2015-2019 m. pajamų gavimo šaltinius bei deklaruoti gautas pajamas, todėl mano, kad stebėsenos - vienos iš mokestinio tyrimo rūšių pagal Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių nuostatas - veiksmai buvo pradėti prieš du mėnesius iki užduoties atlikti mokestinį tyrimą surašymo.

Mano, kad pagal MAĮ 33 straipsnio 1 dalį mokesčių administratoriui suteikta teisė gauti informaciją nereiškia, kad tokia informacija gali būti renkama be pagrindo, nepradėjus jokios kontrolės procedūros ir šį niekuo nepagrįstą informacijos rinkimą įvardinant stebėsena.

Teigia, kad MAĮ nustatytos tik 3 mokestinės kontrolės rūšys - mokestinis tyrimas, operatyvus patikrinimas ir mokestinis patikrinimas, bet pareiškėjams neteikiami duomenys apie 2020 m. birželio 2 d. atliekamą procedūrą ir kaip ji buvo įforminta.

Nurodo, jog buvo anksčiau pateikę deklaracijas, kurias patikslino pagal Panevėžio AVMI specialistės pareikalavimą, todėl mano, jog yra neteisėta ir nepagrįsta šią informaciją pateikti kaip pareiškėjų piktybinius veiksmus, nes pareiškėjai tik geranoriškai įvykdė pačios Panevėžio AVMI mokestinio tyrimo nurodymus, o ne siekė sumažinti prievolę, kaip kad teigiama Panevėžio AVMI Sprendimuose.

Pažymi, kad joks teisės aktas nedraudžia tikslinti duomenis net ir mokestinio patikrinimo metu, o mokestinio tyrimo (stebėsenos) metu tai yra įprasta praktika, nesukelianti pasekmių mokesčių mokėtojui pagal MAĮ 136 straipsnio nuostatas.

Teigia, kad pareiškėjai dar prieš prasidedant mokestiniam tyrimui metu deklaravo 2015-2019 m. gaudavę dovanų iš tėvų ir uošvių (iki 3000 Eur per metus), tačiau mokesčių administratorius šių gautų pajamų sumų nepripažino ir to nepagrindė, nors iš to, kad detaliai jas aprašė, pareiškėjai mano, jog patikrinimo metu mokesčių administratorius turėjo dovanojimą patvirtinančius įrodymus, kuriuos privalėjo pridėti į bylą.

Mano, kad nei Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte, nei Inspekcijos viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-114 patvirtintų Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklėse bei jų 3 priede „Dovanų, kurių nebuvo privaloma deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, sąrašas“ nėra numatyta prievolė deklaruoti iš artimųjų nedidelėmis sumomis gautų dovanų.

Nurodo, kad Panevėžio AVMI neatliko visapusiškos pajamų gavimo faktinių aplinkybių analizės, mokestinio patikrinimo metu neatliko priešpriešinių pareiškėjų tėvų patikrinimų, nevertino jų gautų pajamų ir galimybės sutaupyti vaikams dovanotas lėšas, o tik apsiribojo teiginiu, kad pareiškėjo tėvai 2006 m. iš pareiškėjų įsigijo butą su paskola, kas reiškia, kad santaupų neturėjo. Teigia, kad pareiškėjų tėvai gyvena ūkiškai ir taupiai, pareiškėjo tėvai lėšų dovanojimo metu dar nebuvo sukakę senatvės pensijos amžiaus ir dirbo, pareiškėjos tėvai buvo pardavę nekilnojamąjį turtą, todėl turėjo santaupų. Tvirtina, kad pareiškėjams 2006 m. parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo itin palankios sąlygos banko kreditui gauti, todėl paskola buvo būdas investuoti ir minimaliais kaštais bei neatsisakant „juodai dienai“ sutaupytų lėšų iš žinomų buvusių šeimininkų įsigyti gerai išlaikytą nekilnojamąjį turtą, kuris galbūt būtų pajamų šaltiniu ateityje sparčiai kylant nekilnojamojo turto rinkos kainoms ir esant labai mažai butų pasiūlai (duomenys neskelbtini) mieste.

Teigia, kad Inspekcija taip pat nepatikrino teiginių apie pareiškėjų tėvų turėtas santaupas pagrįstumo ir nepasisakė apie galimybę turėti atitinkamo dydžio santaupas, o tik perrašė Panevėžio AVMI teiginius ir pacitavo tą pačią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, nurodydama, kad pritaria Panevėžio AVMI pozicijai.

Nurodo, kad pareiškėjai 2018 m. sausio 10 d. už 2 500 Eur įsigijo keturratį CFMOTO CF625-3, tačiau jis dažnai gedo, todėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. už 2 500 Eur jį pardavė. Tuo pačiu teigia 2019 m. vasaros sezono pradžioje nusipirkę keturratį – Scrambler XT1000, tačiau jo funkcionalumai pareiškėjo netenkino, todėl 2019 m. lapkričio 17 d. už 11 800 Eur jį pardavė.

Teigia, kad keturračių (kaip žemės ūkio technikos) pardavimo dokumentai buvo registruoti teisės aktų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pirkimo-pardavimo sutartys pateiktos Panevėžio AVMI. Pirkimo-pardavimo sutartys yra tikros ir atspindinčios šalių valią, sandoriai tikri ir neapsimestiniai, atsiskaitymas įvyko grynais pinigais transporto priemonių perdavimo vietoje. Mano, kad Panevėžio AVMI reikalaujamas pinigų perdavimo aktas yra perteklinis dokumentas ir mano, kad net ir pateikus mokesčių administratoriui tokį dokumentą, jis būtų pripažintas netikru ir neįrodančiu pinigų perdavimo fakto.

Laiko nepagrįstais Panevėžio AVMI Sprendimų teiginius, kad šios pirkimo-pardavimo sutartys yra niekinės, pardavimo sandoriai neįvyko dėl neaptartos atsiskaitymo tvarkos, nes specialistai nesiėmė jokių veiksmų patikrinti keturračių pardavimo faktą, neapklausė pirkėjų, nepatikrino pirkimo pardavimo fakto įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalies, 6.314 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teigia, kad be teisinio pagrindo ir neturėdama įrodymų Panevėžio AVMI imperatyvias CK normas laiko niekinėmis ir sandorių vykimą tendencingai vertina nepalankiai pareiškėjui.

Nurodo, kad įtraukus šių transporto priemonių pardavimo sumas į pareiškėjų pajamas, pajamų-išlaidų balanso skaičiavimai ženkliai pasikoreguotų, tačiau mokesčių administratorius piktybiškai atsisako tai daryti. Mano, kad naujai paaiškėjusi informacija privalo būti vertinama, o ne atmetama formaliais motyvais, duomenų nepateikimas laiku negali būti baudžiamas nepagrįstu apmokestinimu. Teigia, kad mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikoje kalbama apie tai, kad gavus pajamas grynaisiais pinigais (nesat tiesioginio įrodymo – pavedimo), pinigų gavimas yra įrodinėtinas kitais įrodymais ir tik jų nesant, pajamos nepripažįstamos. Tai, jog dokumentai registrui pateikti vėliau, nereiškia, kad asmuo pajamų tikrinamuoju laikotarpiu negavo.

Mano, kad iš patikrinimo aktuose pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti, kokiais duomenimis ir iš kokių šaltinių, vadovavosi Panevėžio AVMI, skaičiuodama vidutines vartojimo išlaidas, nes prie patikrinimo aktų nėra pridėtas pirminis duomenų šaltinis (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) dokumentas), o tik pateikta nuoroda į institucijos svetainės pirmąjį puslapį (homepage): www.osp.stat.gov.lt. Tvirtina, kad Statistikos departamentas tam tikros informacijos, kuria remiasi Panevėžio AVMI, apskritai neteikia ir pareiškėjams nėra žinoma, kokiais duomenimis remiantis Panevėžio AVMI skaičiuoja vidutines vartojimo išlaidas, kurių Statistikos departamentas neteikia, taip pat pareiškėjams neaišku, kokiais indeksavimo rodikliais vadovavosi Panevėžio AVMI, nes pateikta nuoroda tik į iki 2016 m. indeksavimo rodiklius, tačiau tikrinamasis laikotarpis apima 2015-2019 m.

Teigia, kad Panevėžio AVMI, priskyrusi pareiškėjams ir statistines išlaidas transportui, ir faktines išlaidas transporto priemonėms įsigyti dubliuoja pareiškėjų išlaidas transportui, nes pareiškėjams akivaizdu, kad į statistinių vartojimo išlaidų skiltį „transportas“ įeina ir naujų transporto priemonių įsigijimo kaštai. Teigia, kad, prisidengdama sumų mažareikšmiškumu, Panevėžio AVMI, taiko dvigubą standartą, t. y. santykinai nedideles, faktiškai nepatirtas sumas priskaičiuoja antrą kartą, tuo tarpu faktiškai gautas pajamas atmeta, neturėdama tam jokių argumentų.

Nurodo, kad Panevėžio AVMI pasirinko skaičiuoti pareiškėjų faktines komunalines išlaidas, o ne vidutines vartojimo išlaidas (pagal Statistikos departamento duomenis), kuriomis pripažino daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Utenos vandenys“ sumokėtus komunalinius mokesčius. Teigia, kad Panevėžio AVMI nepateikė pareiškėjams UAB „Utenos vandenys“ atsakymo, Sprendimuose nurodė, kad tokios informacijos pareiškėjams teikti neprivalo, nes jie tokią informaciją gali gauti patys iš paslaugų teikėjo.

Pažymi, kad pareiškėjai už UAB „Utenos vandenys“ tėvų butui suteiktas paslaugas nėra mokėję, jas apmokėjo pareiškėjo tėvai, tačiau Panevėžio AVMI specialistai jų net neapklausė.

Nurodo iš UAB „Utenos vandenys“ gavę informaciją, kad duomenys Panevėžio AVMI buvo pateikti pagal tai, kokiam nekilnojamojo turto objektui buvo atlikti mokėjimai, o identifikuoti asmens, sumokėjusio už paslaugas, bendrovė negali. Teigia, kad Panevėžio AVMI pareiškėjo sudarytą abonento sutartį ir pagal šią sutartį atliktus jo tėvų mokėjimus priskyrė jo patirtoms išlaidoms, tačiau nesiekė nustatyti realiai pagal sudarytą sutartį mokėjusių asmenų, neprašė mokėjimus pagrindžiančių dokumentų iš paslaugas suteikusių bendrovių. Nurodo, kad už komunalines paslaugas mokėjo nekilnojamojo turto savininkai – pareiškėjo tėvai, o pareiškėjo gyvenamoji vieta jo tėvų turimo nekilnojamojo turto adresu buvo tik deklaruota, pareiškėjas su jais kartu negyveno, nes nuolatos su pareiškėja prižiūri neįgalumą turinčius tėvus.

Teigia, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie įmokas pareiškėjams taip pat nebuvo pridėti, Inspekcija iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ gavo informaciją apie tam tikru nekilnojamojo turto adresu suteiktas paslaugas, bet ne informaciją, koks asmuo atliko mokėjimus už šias paslaugas.

Pažymi, kad pareiškėjai negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo tada, kai pasistatė namą (duomenys neskelbtini), todėl nemokėjo įmokų už jame suteiktas komunalines paslaugas, tačiau Panevėžio AVMI šias sumas nepagrįstai priskyrė pareiškėjų už laikotarpius iki 2019 m. (imtinai) pajamoms, todėl mano, kad 2647 Lt, 634 Eur ir pan. sumas per metus sudarančios išlaidos laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2019 m. (už 13 metų) yra įtrauktos neteisėtai ir nepagrįstai.

Teigia, kad Panevėžio AVMI pareiškėjų išlaidas skaičiavo biudžetui palankiu būdu, jas didindama ir nepripažindama dalies pajamų tam, kad padidėtų mokestinė prievolė, ir nesvarstė pateiktų duomenų priskirtinumo mokėtojo išlaidoms bei nepateikė įrodymų, kuriais rėmėsi.

Pareiškėjai laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. gavo 26 508 Eur pajamų: 1 443 Eur (duomenys neskelbtini) pareiškėjai apskaičiuotas darbo užmokestis; 5 255 Eur E. P., R. P., L. H., S. B., R. Š., J. J., T. P., G. S., M. B., E. J., B. K., P. K., M. G., R. G., A. D., E. P. pareiškėjui pervestos sumos; 87 Eur PZU Lietuva išmokėta draudimo išmoka; 9 364 Eur pajamos už parduotas transporto priemones; 28 Eur Inspekcijos pareiškėjai grąžinta suma; 2 121 Eur pajamos už parduotą metalo laužą; 1 210 Eur Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjai išmokėtos išmokos; 7 000 Eur už parduotus žemės sklypus.

Pareiškėjai laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patyrė 84 603 Eur išlaidų: 54 266 Eur už nusipirktas transporto priemones; 1 500 Eur pareiškėjo sumokėta bauda; 382 Eur pareiškėjo Inspekcijai sumokėti mokesčiai; 535 Eur iš pareiškėjų pajamų išskaičiuotas GPM; 17 511 Eur faktinės ir statistinės vartojimo išlaidos; 3 255 Eur pareiškėjo A. K., E. R., A. J., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), N. K., Ledo kelias, A. S., S. K., E. N., J. Č., V. V. pervestos sumos; 7 154 Eur žemės sklypų pirkimo išlaidų.

Pareiškėjų piniginių lėšų likutis banke 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 219 Eur.

Taigi, pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu gavo 26 508 Eur pajamų ir patyrė 84 603 Eur išlaidų. Nurodo, kad, įvertinus pareiškėjų tikrinamojo laikotarpio pradžiai nustatytą likutį banko įstaigoje (241 Eur), ne banko įstaigoje (2 189 Eur) bei tikrinamojo laikotarpio pabaigai nustatytą likutį banko įstaigoje (219 Eur), konstatuota, jog pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu disponavo 55 884 Eur piniginėmis lėšomis (2015 m. – 7 778 Eur, 2016 m. – 4 110 Eur, 2017 m. – 3 363 Eur, už 2018 m. – 23 804 Eur, 2019 m. – 16 829 Eur), kurių šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos.

Teigia, kad, gavęs Panevėžio AVMI 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. (42.59 E) 6-1242 „Dėl informacijos pateikimo G. K.“, pareiškėjas 2020 m. birželio 19 d. patikslino Metines pajamų deklaracijas už 2015-2018 metus bei pateikė pirminę Metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. pakartotinai tikslino Metines pajamų deklaracijas už 2018-2019 metus, 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. sausio 11 d. pakartotinai tikslino Metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus.

Nurodo, kad pareiškėjas deklaravo 2015 metais gavęs 2 350 Eur bei 2016 metais – 2 400 Eur, nurodydamas 46 pajamų kodą (dovanos iki 2016 m. gruodžio 31 d.); 2017 metais gavęs 2 400 Eur, 2018 metais – 5 400 Eur, nurodydamas 49 pajamų kodą (dovanos iš sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių, brolių, seserų, senelių, vaikaičių nuo 2017 m. sausio 1 d.); 2019 metais gavęs 10 000 Eur, nurodydamas 49 pajamų kodą. Taigi, viso pareiškėjas deklaravo gavęs 22 550 Eur dovanų. Pažymi, kad 2020 m. lapkričio 9 d. pakartotinai tikslindamas Metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus, pareiškėjas gautos dovanos sumą padidino nuo 2 400 Eur iki 5 400 Eur, 2020 m. lapkričio 9 d. tikslindamas Metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus, gautos dovanos sumą padidino nuo 2 300 Eur iki 14 000 Eur; 2020 m. lapkričio 10 d. pakartotinai tikslindamas Metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus, gautos dovanos sumą sumažino nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur.

Teigia, jog 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad kiekvienais metais tėvai dovanojo po nedideles pinigų sumas iki 3 000 Lt, o nuo 2015 m. iki 2019 m. – po 2 350 Eur.

Nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 10 d. el. paštu Panevėžio AVMI atsiuntė rašytinius savo tėvų ir uošvių patvirtinimus, kuriuose nurodyta, kad R. K. ir A. K. savo sūnui G. K. per 2015 metus padovanojo viso 2 350 Eur, per 2016 metus – 2 000 Eur, per 2017 metus – 2 400 Eur, per 2018 metus – 5 400 Eur, per 2019 metus – 10 000 Eur, o G. K. ir A. K. savo dukrai G. K. per 2015 metus padovanojo viso 2 400 Eur, per 2016 metus – 2 150 Eur, per 2017 metus – 2 300 Eur, per 2018 metus – 7 300 Eur, per 2019 metus – 2 400 Eur.

Teigia, jog iš šios informacijos matyti, kad pareiškėjų ir jų tėvų paaiškinimai nesutampa – nurodytos skirtingos gautos/suteiktos piniginių dovanų sumos. Be to, kaip pažymėta Panevėžio AVMI Sprendimuose, pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį, sutartis, kada dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos, tačiau tokios sutartys pateiktos nebuvo.

Vadovaujasi LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015, 2013 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-27/2013 pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad nepaisydama to, jog pareiškėjai neturėjo pareigos deklaruoti jų nurodytų 2015-2017 metais gautų dovanų, Inspekcija vertina, jog, pasirinkę pajamas gauti grynaisiais pinigais ir prisiėmę visą riziką dėl jiems tenkančios įrodinėjimo naštos, pareiškėjai neįrodė realaus pinigų gavimo fakto, jų ir jų tėvų paaiškinimų nesutampa, pareiškėjų Metinių pajamų deklaracijų už 2018-2019 metus tikslinimas ženkliai didesnėmis gautomis piniginėmis dovanomis, aplinkybė, kad pareiškėjų deklaruotos pajamos iš tėvų už 2015-2019 metus (36 700 Eur) apie 1,4 karto viršija kitas jų gautas pajamas per šį laikotarpį (26 508 Eur), leidžia konstatuoti, kad Panevėžio AVMI pagrįstai nevertino pateiktų duomenų apie gautas pinigines dovanas iš tėvų.

Tuo pačiu teigia, kad pareiškėjai kartu su 2021 m. kovo 10 d. rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo aktų pateikė 2018 m. rugpjūčio 14 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad G. K. už 2 500 Eur pardavė keturratį CF MOTO 625, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), H. L., ir 2019 m. lapkričio 17 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad G. K. už 11 800 Eur pardavė D. G. keturratį Polaris Scrambler XT1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad Panevėžio AVMI šių pirkimo-pardavimo sutarčių nevertino ir jose nurodytų sumų į 2018 bei 2019 metais gautas pajamas neįtraukė - vadovavosi Lietuvos Respublikos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis ir nustatė, kad savaeigės mašinos CF MOTO 625, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2018 m. sausio 10 d. (Registracijos liudijimo išdavimo data) buvo G. K. Ji išregistruota tik 2021 m. vasario 28 d. (po patikrinimo aktų surašymo), nurodant, kad transporto priemonė parduodama ar kitu būdu perduodama užsienyje gyvenančiam fiziniam asmeniui arba užsienyje esančiam juridiniam asmeniui. Teigia, kad ratinis traktorius Polaris Scrambler XT1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris G. K. priklausė nuo 2019 m. liepos 29 d. (Registracijos liudijimo išdavimo data), išregistruotas 2021 m. balandžio 1 d., nurodant, kad transporto priemonė išregistruota automatiškai, vadovaujantis Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-384, 51(1) punktu. Tai reiškia, kad duomenys apie ratinio traktoriaus Polaris Scrambler XT1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko pasikeitimą buvo pateikti savivaldybės administracijai prieš 30 dienų, t. y. 2021 m. kovo 1 d. (po patikrinimo aktų surašymo).

Mano, jog nesavalaikis keturračių pirkimo-pardavimo sutarčių pateikimas mokesčių administratoriui bei faktas, kad nuosavybės teisė į juos išregistruota po patikrinimo aktų surašymo, sudaro pagrindą abejoti dėl nurodytų šių sutarčių sudarymo datų teisingumo.

Nurodo, kad pareiškėjų laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patirtos vartojimo išlaidos buvo vertintos mišriu būdu - faktinės vartojimo išlaidos nustatytos pagal pareiškėjų bankų sąskaitų išrašus bei pagal iš UAB „Tele2“, AB „Telia“, UAB „Utenos vandenys“ ir DMSB „(duomenys neskebtini)“ gautus duomenis, p statistinės sveikatos, transporto, poilsio ir švietimo išlaidos nustatytos pagal Statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis.

Pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, Panevėžio AVMI pateikė nuorodą į indeksavimo rodiklius ne tik iki 2016 m. – Panevėžio AVMI Sprendimuose nurodytu būdu atsidariusioje lentelėje per „Lentelės parinktys“ yra galimybė pasirinkti pageidaujamus rodyti laikotarpius.

Teigia, kad Panevėžio AVMI Sprendimuose įvertino pareiškėjų argumentus ir konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti patikrinimo aktais apskaičiuotų pareiškėjų vartojimo išlaidų. Pažymi, kad vienu metu šeima nuosavybės teise turi kelias transporto priemones, kurių eksploatacijai, priežiūrai, degalams, techninei apžiūrai, draudimams tenkančios išlaidos turėtų gerokai viršyti transporto išlaidoms numatytas statistines išlaidas. Be to, dažnu atveju įsigytos ne ekonominės klasės, o prabangios transporto priemonės ne tik pardavimui, bet ir asmeniniam naudojimui, taip pat įsigyti keli žemės sklypai, patirto išlaidos užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Teigia, kad mišriuoju būdu apskaičiuotos šeimos vartojimo išlaidos (faktinių ir statistinių suma) per metus nuo 2004 iki 2019 m. yra žemesnės už Statistikos departamento skelbiamą skurdo rizikos ribą. Pavyzdžiui: 2012 m. apskaičiuotos šeimos vartojimo išlaidos yra 2 746 Eur, o skurdo rizikos riba – 5 208 Eur; 2013 m. apskaičiuotos šeimos vartojimo išlaidos yra 3 000 Eur, o skurdo rizikos riba – 5 640 Eur; 2018 m. apskaičiuotos šeimos vartojimo išlaidos yra 3 596 Eur, o skurdo rizikos riba – 8 280 Eur.

Vadovaujasi GPMĮ 2 straipsnio 14 punktu, 5 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, kad 2015-2019 metų laikotarpiu pareiškėjų išlaidos viršijo pajamas ir kad jie nevykdė GPMĮ nustatytos pareigos, pareiškėjams tenkančios mokestinė prievolės dydis nustatytas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir mano, kad jis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, o pareiškėjai neįrodė, kad yra priešingai.

Trečiasis suinteresuotas Panevėžio AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vieta pranešta tinkamai.

Pareiškėjas 2020 m. birželio 19 d. patikslino metines pajamų deklaracijas už 2015-2018 metus bei pateikė pirminę metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus, kuriose deklaravo, kad 2015 metais gavo 2 350 Eur, 2016 metais – 2 400 Eur, 46 pajamų kodu (dovanos iki 2016 m. gruodžio 31 d.); 2017 metais gavo 2 400 Eur, 2018 m. – 5 400 Eur, 2019 m. - 10 000 Eur 49 pajamų kodu (dovanos iš sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių, brolių, seserų, senelių, vaikaičių nuo 2017 m. sausio 1 d.). Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. pakartotinai tikslino metines pajamų deklaracijas už 2018-2019 metus ir metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 metus gautos dovanos sumą padidino nuo 2 400 Eur iki 5 400 Eur; metinėje pajamų deklaracijoje už 2019 metus, gautos dovanos sumą padidino nuo 2 300 Eur iki 14 000 Eur. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 10 d. pakartotinai patikslino metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus ir gautos dovanos sumą sumažino nuo 14 000 Eur iki 10 000 Eur.

Panevėžio AVMI 2020 m. rugpjūčio 19 d. suformavo užduotį atlikti pareiškėjos mokestinį tyrimą Nr. (42.59)FR0688-7662020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (42.59)MTP-399 pranešė apie tai pareiškėjai.

Panevėžio AVMI 2020 m. rugpjūčio 19 d. suformavo užduotį atlikti pareiškėjo mokestinį tyrimą Nr. (42.59)FR0688-765 ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (42.59)MTP-398 pranešė apie tai pareiškėjui.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime mokesčių administratoriui, be kita ko, nurodė, kad kiekvienais metais tėvai dovanodavo po 3 000 Lt, o nuo 2015 iki 2019 m. - po 2 400 Eur.

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime mokesčių administratoriui, be kita ko, nurodė, kad kiekvienais metais tėvai dovanodavo po 3 000 Lt, o nuo 2015 iki 2019 m. - po 2 350 Eur.

Panevėžio AVMI 2020 m. lapkričio 23 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (42.59E)FR0687-604 pranešė pareiškėjai, o raštu Nr. (42.59E)FR0687-603 pranešė pareiškėjui apie atliktą mokestinį tyrimą, t. y. kad nustatyti GPMĮ pažeidimų požymiai, todėl inicijuojamas mokestinis patikrinimas.

Panevėžio AVMI, vykdydama 2020 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. (42.59) FR0773-2120, atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už 2015-2019 metų laikotarpį ir 2021 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktu Nr. (42.59Mr) FR0680-38 taikydama MAĮ) 70 straipsnį, apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtiną 4 190,39 Eur GPM sumą.

Panevėžio AVMI, vykdydama 2020 m. lapkričio 26 d. pavedimą tikrinti Nr. (42.59) FR0773-2120, atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už 2015-2019 metų laikotarpį ir 2021 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktu Nr. (42.59Mr) FR0680-37 taikydama MAĮ 70 straipsnį, apskaičiavo papildomai mokėtiną 4 190,39 Eur GPM sumą.

Pareiškėjai 2021 m. kovo 10 d. Panevėžio AVMI pateikė pastabas dėl patikrinimo aktų ir siūlymus pasirašyti susitarimus dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, tačiau Panevėžio AVMI nusprendė derybų nepradėti ir 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (42.59Mr) FR0682-72 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 4 190,39 Eur GPM, 542,41 Eur GPM delspinigių ir paskirtą 1 825 Eur GPM baudą. Atitinkamai Panevėžio AVMI 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (42.59Mr) FR0682-70 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 4 190,39 Eur GPM, 560,89 Eur GPM delspinigių ir paskirtą 1 825 Eur GPM baudą.

Nesutikdami su Panevėžio AVMI Sprendimais, pareiškėjai pateikė skundus ir pasiūlymus pasirašyti susitarimu dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Inspekcijai, tačiau Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 68-57 patvirtino Panevėžio AVMI 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (42.59Mr) FR0682-72, kuriuo patvirtintas Panevėžio AVMI 2021 m. vasario 12 d. patikrinimo aktas Nr.(42.59Mr) FR0680-37, taip pat 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 68-58 patvirtino Panevėžio AVMI 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (42.59Mr) FR0682-70, kuriuo patvirtintas Panevėžio AVMI 2021 m. vasario 12 d. patikrinimo aktas Nr. (42.59Mr) FR0680-38.

Pagal MAĮ 10 straipsnį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Dėl mokestinės kontrolės procedūrų.

Pareiškėjai nurodo, kad dar prieš prasidedant mokestiniam tyrimui, jų šeima deklaravo 2015-2019 m. gavę iki 3 000 Eur per metus dovanų iš tėvų ir uošvių, tačiau mokesčių administratorius šių pajamų nepagrįstai nepripažino, nors jokių priešpriešinių pareiškėjų tėvų ir uošvių patikrinimų neatliko, netyrė jų pajamų šaltinių ir galimybės dovanoti lėšas pareiškėjams.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio 1 dalį pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Pagal CK 4.468 straipsnio 1 dalį apdovanotasis turi teisę bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovaną. Taigi, dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, laikoma sudaryta perdavus dovanojamą daiktą.

Pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime mokesčių administratoriui, be kita ko, nurodė, kad kiekvienais metais tėvai dovanodavo po 3 000 Lt, o nuo 2015 iki 2019 m. - po 2 400 Eur, tačiau 2020 m. birželio 19 d. patikslinusi metines pajamų deklaracijas už 2015-2017, deklaravo 2015 metais gavusi 2 400 Eur, 2016 metais – 2 150 Eur, 2017 metais - 2 300 Eur dovanotas sumas. Be to, 2020 m. birželio 19 d. pateiktoje pirminėje metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 metus nurodė 2018 gavusi 2 300 Eur dovanų, tačiau 2020 m. lapkričio 9 d. patikslinusi metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus, gautos dovanos sumą padidino nuo 2 300 Eur iki 7 300 Eur.

Atitinkamai panaši situacija, susijusi su pareiškėju. Nors pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime mokesčių administratoriui, be kita ko, nurodė, kad kiekvienais metais tėvai dovanodavo po 3 000 Lt, o nuo 2015 iki 2019 m. - po 2 350 Eur, jo 2020 m. birželio 19 d. pateiktose deklaracijose, kurių dalį patikslino vėliau, nurodytos sumos neatitinka pareiškėjo paaiškinime nurodytų sumų, t. y. pareiškėjas deklaravo 2015 metais gavęs 2 350 Eur, 2016 metais – 2 400 Eur, 2017 metais - 2 400 Eur, 2018 m. – 5 400 Eur, 2019 m. - 10 000 Eur.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą; vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia; tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (žr., pvz., 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2019).

Pareiškėjai turėjo galimybę įrodinėti aplinkybę, kad jų tėvai turėjo galimybę realiai dovanoti jiems jų nurodytas pinigų sumas, tačiau to nepadarė, argumentuodami mokesčių administratoriaus pareiga įrodyti, kad pareiškėjų tėvai negalėjo dovanoti jiems ginčo pinigų sumų. Pažymėtina tai, kad pagal šalių įrodinėjimo pareigas šalis privalo įrodyti buvus tam tikras aplinkybes ir neprivalo įrodinėti neiginio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).