- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- eI3-5124-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06833-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- B. P.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Advokatai
- Šarūnas Vegys
Administracinė byla Nr. eI2-5124-809/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06833-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S) REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. liepos 9 d. Vilnius Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai antstolei B. P. ir jos atstovui advokatui Šarūnui Vegiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo J. M.. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė: Pareiškėja antstolė B. P. (toliau – ir Antstolė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) 2024-11-04 sprendimą Nr. 2R-5655 (2.13 Mr.) (toliau – ir Sprendimas). Nurodo, kad 2023-12-14 J. M. pateikė prašymą Antstolei dėl duomenų pateikimo (toliau – Prašymas), kuriame trūko duomenų atsakymui pateikti, nepateikti kontaktai, kaip šiuos duomenis patikslinti. Pareiškėja negavusi atsakymo iš Antstolės 2024-04-22 pateikė skundą VDAI, kuriame nurodė, kad patikrinusi VĮ „ Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrą pareiškėja sužinojo, kad Antstolė 2021-01-14 domėjosi pareiškėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėja 2023-12-13 kreipėsi į Antstolę su prašymu paaiškinti, kokie buvo domėjimosi pareiškėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tikslai, tačiau Antstolė atsakymo nepateikė. Pareiškėja prašė Inspekcijos įpareigoti Antstolę suteikti informaciją pareiškėjai apie domėjimąsi jos turtu. 2024-05-30 Antstolė pateikė pareiškėjai jos prašomą informaciją. 2024-06-05 Antstolė pateikė atsakymą VDAI, kuriame savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad atsakymas pareiškėjai nebuvo pateiktas dėl įvykusios techninės klaidos. VDAI, nesigilinusi į techninės klaidos aplinkybes, nepaprašiusi jokių papildomų paaiškinimų, iš karto Sprendimu pripažino skundą pagrįstu. Pažymi, kad antstolių veikla yra reglamentuojama ne tik asmens duomenis saugančiomis teisės normomis, bet ir vykdymo procesą reguliuojančiomis nuostatomis (Civilinio proceso kodekso XL skyrius „Vykdymo procesas“ ir kt.). Dėl to Antstolė turi pareigą įsitikinti, kam teikia itin jautrius vykdomųjų bylų duomenis. Pareiškėjos J. M. Prašyme nebuvo nurodytas informacijos prašančio asmens gyvenamosios vietos adresas; asmens kodas ir/ ar gimimo data; nepateikta jokių kontaktinių duomenų - elektroninio pašto ar telefono; nepateikta jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti asmenį (registrų išrašai, asmens dokumento kopija ar pan.). Prašyme nėra nurodyta ir kur siųsti atsakymą. Prie vardo ir pavardės yra nurodytas Rimi prekybos centro Rygos g. 8, Vilnius adresas ir trečiojo su vykdomąją byla nesusijusio asmens, AB „Lietuvos paštas“ duomenys ir nurodyta „iki pareikalavimo“. Informacijos telefonu susisiekus su AB „Lietuvos paštas“ darbuotojais šie patikino, kad siuntoms iki pareikalavimo yra būtina nurodyti bent gavėjo telefono numerį, kitaip siunta „keliautų į niekur“ (AB „Lietuvos paštas“ konsultanto citata), kadangi jokių duomenų apie siuntų gavėjus AB „Lietuvos paštas“ nekaupia ir gavėjų neieško, viską turi pateikti siuntėjas. Prašyme ne tik nenurodytas joks telefono numeris, bet nenurodyti jokie J. M. kontaktiniai duomenys. Antstolė akcentuoja, jog ji negalėjo identifikuoti prašymą pateikusio asmens ir negalėjo pateikti atsakymo laiku. Antstolė turėjo pagrįstų abejonių, kurių negalėjo pašalinti. Šiuo atveju asmens, kuris nėra vykdomosios bylos šalis, pateiktas užklausimas yra nepakankamai identifikuojantis asmenį. Nurodo, kad praktikoje dažnai pasitaiko, jog tuo pačiu vardu ir pavarde yra ne vienas Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotas asmuo. Tuomet antstolis turi papildomai identifikuoti asmenį pagal jo asmens kodą, registruotą gyv. vietos adresą, gimimo datą. Šių duomenų nebuvo pateikta, be to, pareiškėja ne vykdymo bylos šalis. Šiuo atveju gavusi tokį užklausimą Antstolė net negalėjo patvirtinti fakto, kad į ją kreipėsi būtent skolininko sutuoktinė (nepridėta jokių dokumentų ir kt.). Kai pareiškėja kreipėsi į VDAI, ji pateikė savo gyvenamosios vietos adresą, el. paštą. Esant tokiai situacijai, mano, kad pareiškėja sąmoningai siekė sukurti tokią situaciją, kad būtų prielaidos pažeidimams konstatuoti. Šiuo konkrečiu atveju nėra Antstolės neteisėto veikimo ir/ ar kaltės dėl to, kad atsakymas pareiškėjai buvo pateiktas vėliau, nei numato 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR). Tokią situaciją nulėmė pareiškėjos, o ne Antstolės (ne)veikimas. Antstolei buvo sudarytos kliūtys, jos galimai sudarytos sąmoningai, siekiant formaliai konstatuoti pažeidimą. Pažymi, kad šiuo atveju Antstolės veiksmuose nėra tyčios ar aplaidumo, tokia situacija kilo ne dėl sąmoningo neteisėto (ne)veikimo, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pabrėžia, kad kiekvienu atveju nėra būtina ir privaloma skirti sankcijas, kai susidaro panašaus pobūdžio situacijos. VDAI galėjo įvertinti teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose ir apsiriboti nurodymo (-ų) davimu atkreipti į tai dėmesį, įspėjimu (pastaba), o ne iš karto skirti pakankamai griežtą sankciją – pareikšti papeikimą. Reiktų atkreipti dėmesį ko iš esmės prašė pareiškėja ir koks buvo skundo pagrindas. Esminis kriterijus – Antstolė tikrino informaciją apie jos turtinę padėtį pagrįstai ir šią informaciją pateikė tiek pareiškėjai, tiek Inspekcijai, kuri šioje apimtyje pažeidimo nenustatė. Papeikimas pareikštas tik už, VDAI vertinimu, pavėluotai pateiktą informaciją, neišlaikant BDAR numatyto termino, nors BDAR atsakymo pateikimo terminas nėra suabsoliutinamas – ji galima pratęsti, kai yra tam priežastys. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo į skundą argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad gavusi J. M. skundą VDAI 2024-05-21 raštu Nr. 2R-2835(2.13Mr) kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti išsamius ir pagrįstus paaiškinimus dėl skunde nurodytų veiksmų, susijusių su J. M. kaip asmens duomenų subjekto teisių įgyvendinimu, t. y. įrodyti, kad skundžiami veiksmai atitinka su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus (skaidrumo ir duomenų kiekio mažinimo) ir yra pagrįsti asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis (atskaitomybės principas) bei pateikti atsakymus pagrindžiančių dokumentų patvirtintas kopijas ar kitus turimus įrodymus. Pareiškėja pateikė VDAI atsakymą (gauta VDAI 2024-06-20, reg. Nr. 1R-4155(2.13Mr)), kuriame nurodė, kad „susipažinus su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai atsakymas į minėtą užklausą nepateiktas įvykus techninei klaidai, o pareiškėja, negavusi atsakymo nei elektroniniu paštu, nei telefonu į antstolės kontorą papildomai nesikreipė. Atkreipia dėmesį, jog teikiant raštą VDAI, 2024-05-30 pareiškėjai atsakymas į jos užklausą išsiųstas elektroniniu paštu, kuris pareiškėjos nurodytas 2024-04-22 skunde Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Antstolė taip pat paaiškino VDAI, kokiu pagrindu buvo renkami J. M. duomenys. Nurodo, kad Antstolė atsakyme VDAI nurodė, kad J. M. neatsakyta įvykus techninei klaidai ir nenurodė priežasčių, dėl kurių nebuvo galimybės pateikti atsakymo J. M., o šias aplinkybes (nebuvo galimybės identifikuoti prašymą pateikusį asmenį, laiškai iki pareikalavimo gali būti siunčiami tik adresatui nurodžius telefono numerį ir kt.) išdėstė tik skunde teismui. Dėl šios priežasties VDAI neturėjo galimybės įvertinti visų šių aplinkybių. VDAI vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pagal tai priėmė skundžiamą sprendimą. Inspekcijos vertinimu, pareiškėja buvo atsakinga už išsamaus atsakymo VDAI parengimą ir situacijos pagrindimą. Tai, kad detalų paaiškinimą apie tai, kodėl nebuvo atsakyta J. M. pareiškėja pateikė teismui, o ne VDAI, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu. Pažymi, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, VDAI vertino, kad buvo padaryti rimti asmens duomenų apsaugos pažeidimai – pažeista asmens teisė gauti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą bei informaciją apie asmenį rinko asmuo, neturintis tam teisės. Atkreipia dėmesį, kad J. M. į pareiškėją su prašymu gauti informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymą kreipėsi 2023-12-13, atsakymas jai buvo pateiktas 2024-05-30, t. y., pareiškėja grubiai pažeidė BDAR 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. VDAI nuomone, įvertinus skundo aplinkybes pareiškėjai buvo paskirta tinkamiausia poveikio priemonė – papeikimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į skundą nurodo, kad po skundo pateikimo VDAI ji gavo atsakymą iš Antstolės, kuriuo liko patenkinta. Mano, kad Antstolei skirta poveikio priemonė yra nepagrįstai griežta. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024-11-04 sprendimo Nr. 2R-5655 (2.13 Mr.) „Dėl J. M. 2024-04-22 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2024-04-25 VDAI gavo J. M. 2024-04-22 skundą, kuriame nurodyta, kad ji (J. M.) patikrinusi VĮ „ Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrą sužinojo, jog Antstolė B. P. 2021-01-14 domėjosi pareiškėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėja 2023-12-13 kreipėsi į antstolę su prašymu paaiškinti, kokie buvo domėjimosi pareiškėjai priklausančiu nekilnojamuoju turtu tikslai. Antstolė iki skundo VDAI pateikimo dienos atsakymo pareiškėjai nepateikė. Pareiškėja prašė VDAI įpareigoti antstolę suteikti informaciją pareiškėjai apie domėjimąsi jos turtu. Antstolė pateikė VDAI atsakymą (gauta 2024-06-20, Inspekcijos reg. Nr. 1R-4155(2.13Mr)), kuriame paaiškino, kad Antstolė vykdo priverstinį išieškojimą iš pareiškėjos sutuoktinio. Antstolės atsakymas pareiškėjai nebuvo pateiktas įvykus techninei klaidai, o negavusi atsakymo, pareiškėja papildomai į Antstolę nesikreipė. Antstolė 2024-05-30 pateikė pareiškėjai atsakymą į jos prašymą. VDAI pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi skundą priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino J. M. skundą pagrįstu ir Antstolei skyrė papeikimą. Antstolė nesutikusi su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. BDAR 15 straipsnis nustato duomenų subjekto teisę susipažinti su duomenimis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir šioje nuostatoje nurodyta informacija. BDAR 12 straipsnio 3 dalyje nustatytas reglamentavimas įpareigoja duomenų valdytoją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo pateikti duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal BDAR 15–22 straipsnius, tačiau neįpareigoja duomenų valdytojo įsitikinti, kad duomenų subjektas jo atsakymą gavo. Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Byloje nėra ginčo, kad į J. M. 2023-12-13 prašymą Antstolė atsakė 2024-05-30. Tuo pagrindu VDAI nusprendė, kad Antstolė savalaikiai, per BDAR 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus terminus, neįgyvendino pareiškėjos prašymo susipažinti su asmens duomenimis ir gauti informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymą, todėl J. M. skundą dėl teisės susipažinti su duomenimis pagal BDAR 15 straipsnį pripažino pagrįstu. Taigi, Antstolei papeikimas pareikštas už pavėluotai pateiktą informaciją, nesilaikant BDAR numatyto termino. Antstolė skunde teismui nurodė, kad J. M. 2023-12-13 prašyme Antstolei nebuvo nurodytas informacijos prašančio asmens gyvenamosios vietos adresas, asmens kodas ir/ar gimimo data, nepateikta jokių kontaktinių duomenų - elektroninio pašto ar telefono, nepateikta jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti asmenį (registrų išrašai, asmens dokumento kopija ar pan.). Prašyme taip pat nėra nurodyta ir kur siųsti atsakymą. Prie vardo ir pavardės buvo nurodytas tik Rimi prekybos centro Rygos g. 8, Vilnius adresas ir AB „Lietuvos paštas“ duomenys bei nurodyta „iki pareikalavimo“. Antstolei susisiekus su AB „Lietuvos paštas“ darbuotojais jai buvo nurodyta, kad siuntoms iki pareikalavimo yra būtina nurodyti bent gavėjo telefono numerį, kitaip siunta „keliautų į niekur“ (AB „Lietuvos paštas“ konsultanto citata). Taip pat AB „Lietuvos paštas“ paaiškino, kad duomenų apie siuntų gavėjus AB „Lietuvos paštas“ nekaupia ir gavėjų neieško, viską turi pateikti siuntėjas. Kaip nurodo Antstolė, šiuo atveju asmens, kuris nėra vykdomosios bylos šalis, kaip šiuo atveju prašymą pateikęs asmuo, pateiktas užklausimas buvo nepakankamai identifikuojantis asmenį. Antstolė negalėjo nustatyti prašymą pateikusio asmens, negalėjo pateikti atsakymo laiku ir negalėjo pašalinti trūkumų. Tuo tarpu skunde VDAI J. M. jau buvo nurodžiusi gyvenamosios vietos adresą ir elektroninį paštą. Pagal ADTAĮ 31 straisnio 1 dalį dalį priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį. BDAR 58 straipsnio 2 dalies b) punkte nurodyta, kad kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos. BDAR preambulės 148 punkte numatyta, kad siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už šio reglamento pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias priežiūros institucija nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas. Vis dėlto reikėtų tinkamai atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, veiksmus, kurių imtasi patirtai žalai sumažinti, atsakomybės mastą arba į bet kokius svarbius ankstesnius pažeidimus, tai, kaip apie pažeidimą sužinojo priežiūros institucija, ar buvo laikomasi tam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui taikytų priemonių, ar buvo laikomasi elgesio kodekso, ir visus kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius. BDAR 83 straipsnis diferencijuoja priežiūros institucijų taikomų sankcijų sistemą pagal pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir jų sukeliamas pasekmes. Taigi, VDAI, vertindama konkretaus atvejo faktus pagal 83 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius kriterijus, vertina konkrečios taisomosios priemonės poreikį. Atlikdama vertinimą gali laikytis nuomonės, kad konkrečiomis atvejo aplinkybėmis pažeidimas nekelia didelės grėsmės duomenų subjektų teisėms ir neturi įtakos prievolės esmei, todėl vietoje baudos gali būti (tačiau ne visada) pareikštas, pvz., papeikimas. Nagrinėjamu atveju už atsakymo, per įstatyme nustatytą terminą, trečiajam suinteresuotam asmeniui nepateikimą Antstolei buvo paskirtas papeikimas. Antstolė skunde teigia, kad paskirta sankcija yra neproporcingai per griežta, nes atsakymas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo nepateiktas dėl to, kad prašymo teikėjas nenurodė jokio adreso, kuriuo turėtų būti pateiktas atsakymas (techninė klaida). Be to, prašymo teikėjas nebuvo vykdomosios bylos šalis, dėl ko galimybė pateikti atsakymą buvo dar labiau apsunkinta. Minėta, kad pagal BDAR 12 straipsnio 3 dalį, nustatytas teisinis reglamentavimas įpareigoja duomenų valdytoją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo pateikti duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal BDAR 15–22 straipsnius. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta bylos medžiaga, minėtoje nuostatoje nurodytas terminas, per kurį Antstolė turėjo atsakyti į prašymą, yra praleistas. Terminas praleistas dėl pirmiau nurodytų techninio pobūdžio priežasčių (prašymą pateikęs asmuo nebuvo nurodęs jokių kontaktinių duomenų, dėl ko buvo apribota galimybė savalaikiai atsakyti į prašymą). Pažymėtina, jog prieš priimant sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kiekvienu atveju svarbu įvertinti padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą, trukmę, ar buvo imtasi veiksmų jį pašalinti ir pan. (BDAR 148 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju Antstolė neatsisakė įvykdyti trečiojo suinteresuoto asmens Prašymo, o savalaikiai Prašymas nebuvo pateiktas dėl atgalinio adreso duomenų trūkumo (joks adresas nebuvo nurodytas). Inspekcijai pateikus paklausimą apie atsakymo nepateikimą, šis trūkumas buvo ištaisytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. M., teikdama skundą dėl antstolės B. P. VDAI, priešingai nei į Prašymą Antstolei, nurodė savo kontaktinius duomenis. Teismo posėdžio metu antstolė paaiškino, jog gavus iš VDAI J. M. kontaktinius duomenis, į trečiojo suinteresuoto asmens Prašymą iš karto buvo jai atsakyta. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad atsakymas trečiajam suinteresuotam asmeniui, įstatyme nustatytu terminu, nebuvo pateiktas dėl pačio trečiojo suinteresuoto asmens kaltės. J. M. Prašyme nenurodžius kontaktinių duomenų bei jokio atgalinio adreso, Antstolė objektyviai neturėjo galimybės atsakyti į ginčo paklausimą. Be kita ko, nustatyta, kad Antstolė susisiekė su AB „Lietuvos paštas“ darbuotojais dėl duomenų apie prašymo siuntėjo adreso gavimo, tačiau jie nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo vertinti, kad Antstolė į prašymą neatsakė tyčia, ar iš esmės elgėsi neapdairiai ir pasyviai. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Antstolės veiksmuose (neveikime) tyčios nenustatyta, Antstolė, veikdama savo kompetencijos ribose, į Prašymą atsakė, VDAI nustatytam pažeidimui įtakos turėjo ir prašymo teikėjo veiksmai (nepateiktas atgalinis adresas korespondencijai), taip pat įvertinus Antstolei paskirtos nuobaudos (papeikimas) pagrįstumą, proporcingumą, darytina išvada, kad Antstolei nuobauda paskirta nepagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytą bei įvertinus BDAR nuostatų nesilaikymo priežastis, yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti VDAI 2024-11-04 sprendimą Nr. 2R-5655 (2.13 Mr.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas nusprendžia: Pareiškėjos antstolės B. P. skundą patenkinti. Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024-11-04 sprendimą Nr. 2R-5655 (2.13 Mr.) „Dėl J. M. 2024-04-22 skundo“. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą. Teisėjos Gitana Butrimaitė Egidija Puzinskaitė Eglė Žulytė-Janulionienė