Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1208-530/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
1-1208-530/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Arūnas Justeikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1208-530/2013Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01763-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1; 2.3.6.4.4; 1.2.18.11. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajam A. B., gynėjui advokatui Arūnui Justeikui, specialistui V. G., vertėjai Violetai Dobrovolskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-03-08 Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „Vidvestuma“ vadybininku, vedęs, gyvenantis Tuskulėnų g. 56-4, Vilniuje, teistas: 1) 2010-10-15 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 200 str. 1 d., paskirta 300 MGL (37500 Lt) bauda; 2) 2012-09-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 25 str. 2 d. 300 str. 1 d., paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal LR BK 222 str. 1 d., paskirta 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas dvi dienos ir paskirta galutinė 56 MGL (6980 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. XI-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 4 dalį (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija), kurioje nurodyta „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, ir pagal 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, neišsaugojo ir naujai paskirtam įmonės vadovui G. U. neperdavė visų UAB „Transgapra“ pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų už laikotarpį nuo 2009-01-01 – 2010-12-31, dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovės „Transgapra“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-16.

A. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo akcininkas ir direktorius tris su puse mėnesio, bendrovę ir jos dokumentus perėmė iš prieš tai buvusio direktoriaus V. D.. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini), pirko iš G. K.. Įmonės veikla – transportas. Tai tarptautinių pervežimų įmonė. Jam pradėjus dirbti, bendrovėje dirbo buhalteris E. T., buvo surašęs įsakymą tvarkyti dokumentus, jam susipažinus su dokumentais jis paskyrė kitą buhalterį, dirbo buhalterė Laima. Iš pradžių dokumentai buvo (duomenys neskelbtini), po to, kai su jais susipažino – (duomenys neskelbtini). Įmonėje tuo metu dirbo apie 40-60 darbuotojų. Lizingo įmonė sudarė grafiką, per kurį jo vadovaujama įmonė turi grąžinti automobilius. Grąžindavo automobilius ir atleisdavo darbuotojus. Visi automobiliai buvo grąžinti lizingui. 2009 m. po trijų su puse mėnesio prasidėjus krizei, dirbti buvo neįmanoma, lizingo bendrovė neleido toliau dirbti, jis nematė prošvaisčių išsikapstyti, todėl susirado G. U., kuris užsiiminėjo įmonių supirkimu ir pardavė įmonę. Su G. U. jį supažindino N. P., kuriam įmonę pardavė už 10000 Lt, nors pats pirko už 40000 Lt. Jam perdavė visus dokumentus pagal dokumentų perdavimo aktus. Parduodant įmonę, įmonės dokumentų buvo labai daug, nes įmonė labai didelė, sukrovė beveik pilną autobusiuką. Kur dokumentus išsivežė, nežino, bet jie visi buvo perduoti. Nėra gavęs prašymų dėl trūkstamų dokumentų pateikimo. Jo vadovavimo laikotarpiu visi dokumentai buvo tvarkoje, vyko atsiskaitymai su darbuotojais, nebuvo jokių pretenzijų, išmokėtos išeitinės ir buvo laikomasi dokumentų laikymo tvarkos. Pareigūnams aktų nepateikė, nes jis buvo sulaikytas ir tuo metu darė kratą pas jo draugą R. Š., pas kurį rado dokumentus ir perdavimo aktus, juos paėmė. Perdavimo aktas rašomas dviem egzemplioriais, kuris buvo pas draugą, tikslu pasaugoti, kad nepasimestų, buvo saugomi pagal įstatymą. Tik perdavimo aktas buvo saugomas pas draugą. Perdavimo dokumentų akto turinio, kuris paimtas, nežino, žino, kokį paliko. Perdavimą pradėjo 2009 m. lapkričio pabaigoje. Ruošiant aktą dalyvavo: jis, R. U., R. C., N. P.. Perdavimo aktą perdavinėjo savaitę laiko, vargo, vis perskaičiuodavo ir perdarydavo. R. C. ruošė dokumentus, pasirašė ant priėmimo – perdavimo akto, spausdino. Po aktų pasirašymo, dokumentai buvo dėžėse. Po perdavimo jį R. U. iš karto pakeitė ir pranešė registrų centrui 2009-12-02. 2009-12-16 nebuvo įmonės direktorius.

Liudytoja D. B. parodė, kad kaltinamasis jai giminaitis, dėdė. Dėdės įmonėje ji nedirbo, tuo metu mokėsi ir ateidavo naudotis internetu, kai jai to reikėjo. Apie įmonę nieko negali pasakyti, nežino. Ofisas buvo ganėtinai prabangus, tvarkingas, labai gražus, jame viskas buvo, kaip priklauso. Ofise dokumentus matė, sekcijose buvo daug segtuvų, jie buvo uždari ir kas juose buvo, nežino, nesidomėjo. Kiek laiko ir kuriuo laikotarpiu dėdė buvo įmonės vadovu, nežino. Įmonėje matydavo tarp kitų žmonių R. C.. Ji mano, kad dėdė ir R. C. buvo draugai. Ji įsivaizdavo, kad jis dirbo įmonėje, kokios jo pareigos, neatsimena. Jos dėdės darbiniai dalykai jai nelabai įdomūs.

L. N. P. parodė, kad su A. B. jį supažindino jo draugas, bendravo. 2005 m. dirbo pas R. C., jo name atliko remonto darbus. A. B. įmonėje jis buvo kartu su G. U.. Gintaras prašė padėti sukrauti popierius. Ofise buvo: jis, R., G. ir nepažįstamas asmuo. Už darbą gavo 50 Lt. Visus dokumentus sudėjo į dėžes, kiek jų buvo negali pasakyti, bet daugiau negu dešimt. Nesakė, kas bus daroma su tais dokumentais, negali žinoti ir nežino. Mano, kad tai buvo buhalteriniai dokumentai. Matė, kad R. kažką rašė, nesidomėjo, buvo surašyti dokumentai. G. U. sakė bus įmonės direktorius. Jis dokumentų nevežė, jo darbas buvo pagalbinis – iš spintos paimtus dokumentus sudėti į dėžes ir pastatyti prie sienos. Kur tos dėžės dingo, nežino. Girdėjo, kad R., A. ir nepažįstamas važiuos į Kauną, ko, nežino. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d., 4 t., b. l. 24-25), liudytojas patvirtino parodymus ir prašė jais remtis. Apie tai kas bus daroma su dokumentais sudėtais į dėžes, nieko nebuvo kalbama. Ar juos buvo ruošiamasi išvežti iš patalpų, pervežti kažkur kitus, jis nežino ir niekas garsiai prie jo nekalbėjo. Daugiau tose patalpose nebuvo ir ar ten liko tie dokumentai, ar jie buvo kur nors išvežti, kas juos pasiėmė ir kur laikė, nežino. Jam tik susidarė vaizdas, kad G. kažką iš A. priėmė, nes jis perskaičiavo segtuvus ir paprašė juos po to sudėti į dėžes. Apie mašinų apžiūrą ar perėmimą pasakyti negali, nes kiek suprato, tai jam išėjus iš ofiso, jie turėjo vykti į Kauną dėl kažkokių mašinų, daugiau nieko negali pasakyti.

Liudytojas B. G. parodė, kad kaltinamasis yra pažįstamas, pažinojo ir G. U.. Kaltinamasis dirbo minėtoje įmonėje, kiek laiko dirbo, kas tvarkė buhalterinę apskaitą, nežino. Jis užsiėmė kitais reikalais, nesidomėjo. Derybos tarp kaltinamojo ir G. U. vyko firmoje Kaune. Dalyvavo: kaltinamasis, G. U., jis ir dar vienas. Jis nematė, kad A. B. perduotų dokumentus, jis niekur nepasirašinėjo. Ar jis pasiūlė A. B. pirkti įmonę negali atsakyti, neprisimena. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p., 1 t., b. l. 27, 54), liudytojas patvirtino parodymus ir prašė jais remtis. Į jį kreipęsis G. U. pasakė, kad šis nori įsigyti seniai veikiančią įmonę. Kadangi jis žinojo, kad A. B. turi įmonę, kurią nori parduoti ir gerai jį pažinojo, G. U. galėjo garantuoti, kad A. įmonėje viskas tvarkoj ir, kad G. nusipirkęs iš A. B. įmonę neturės jokių problemų. Jis juos suvedė. Visi trys, G. U., A. B. ir jis, susitiko (duomenys neskelbtini), kur G. U. ir A. B. viską apkalbėjo apie įmonės pirkimą-pardavimą, susižiūrėjo įmonės dokumentus. Kiek jam žinoma, G. U. už įmonę A. B. turėjo sumokėti 10000 Lt. G. peržiūrėjęs visą su įmone susijusią dokumentaciją, pasakė, kad viskas tinka, kad viskas yra gerai. Pats asmeniškai perduodant visą įmonės dokumentaciją ir turtą, nedalyvavo ir perduodamų dokumentų, daiktų nematė. Matė tik tiek, kad įmonės buveinėje (duomenys neskelbtini), dokumentai buvo. Ar įmonėje buvo koks nors turtas, ar šie apžiūrėjo tą turtą, jis nežino. Matė, kad tame kieme šalia įmonės ofiso buvo transporto priemonių, bet ar jos priklausė tai G. U. perkamai įmonei, pasakyti negali, nes nežino. G. su A. tarėsi, jis į tai nesikišo, tik juos suvedė. Kadangi tiek G. U., tiek A. B. viskas tiko, suprato, kad viskas įmonėje yra tvarkoj tiek su dokumentais, tiek tikriausiai su turtu, todėl į tai nesigilino. Ką G. darė toliau su įmone, ar vykdė ir kokią veiklą vykdė, nežino ir tuo nesidomėjo. Jis buvo tik tarpininkas suvedant įmonės pardavėją su įmonės pirkėju, ir viskas.

L. V. D. parodė, kad jam bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ žinoma. Nuo 2009 metų sausio mėnesio buvo jos direktorius iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio, tiksliai nepamena. Tai transporto įmonė, veikla – tarptautinių krovinių pervežimai. Iš jo vadovavimą perėmė A. B.. Dokumentų perdavimas vyko jų ofise (duomenys neskelbtini). Dalyvavo: jis, A. B., buhalterė A. V., kuri ruošė dokumentų perdavimo sąrašą. Patikrinimai iš MI buvo keli, yra registracijos žurnalas valstybinių įmonių patikrinimo. Įmonė dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo problemų niekada neturėjo. A. V. buvo atleista, pasikeitus akcininkui. Perduodant dokumentus buvo rašomas perdavimo aktas, susegta, surišta, sunumeruota. Dokumentų perdavimo aktą pasirašė jis ir A. B.. Dokumentų sąrašą jie abu žiūrėjo, padarė du originalus, vienas A. B., vienas jam, buhalterė pasidarė kopiją. Įmonėje problemų su buhalterine apskaita nebuvo, jis buvo samdomas vadovas, įmonės paradavimu rūpinasi akcininkas, nežino, ar jis ruošėsi parduoti. Priėmimo-perdavimo akte nurodyti dokumentai buvo visi perduoti iki tos datos, kai jis buvo vadovas, liepos 30 d.. Nesklandumų, neaiškumų, pretenzijų nebuvo, tik ilgokai truko. Viską betarpiškai žymėjo jo buhalterė. Dokumentacijos buvo pakankamai daug, buvo reikalinga pagalba sukrauti.

L. R. C. parodė, kad apie 2009 – 2010 metus buvo įsidarbinęs įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, ekspeditorium. Direktorius tada buvo A. B.. Jį įdarbino A. B., o atleido kitas direktorius G. U.. Nemokėjo atlyginimo, todėl išėjo. Kai įsidarbino, A. B. nepažinojo, tuo metu įmonė buvo gerai veikianti, gerai užsirekomendavusi, turinti savo turto. Dokumentaciją jam teko tvarkyti, kaip vadybininkas pasirašydavo ir dokumentai buvo laikomi pačioje įmonėje, (duomenys neskelbtini). Transportas buvo Kaune. Apskaita įmonėje buvo tvarkoma. Jam dirbant, A. B. direktoriavo 3 mėnesius, po to keitėsi direktorius. Jam žinoma jog dokumentus perdavė perdavimo aktu. Dokumentų niekas niekur nenešiojo. Jis perdavime dalyvavo. Perdavimas vyko savaitę ar dvi. Dalyvavo dvi pusės: perduodančioji ir priimančioji. Dokumentacijos buvo daug. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d., 1 t., b. l. 73-76, 4 t., b. l. 1-2), liudytojas patvirtino parodymus ir prašė jais remtis. Perdavime turėtų būti skaičiuojamas kiekvienas popierius. To nebuvo daroma. Toje dokumentacijoje viskas kartu buvo perduodama, tiek dokumentai, tiek transporto priemonės. Aktas nėra rašomas, tiesiog išspausdinamas visas turimas turtas, kuris yra įmonėje ir pasirašoma. Kiekvieną dokumentą sužiūrėti nerealu. G. U. nuolat nebūdavo, ateidavo epizodiškai. Ofisai nepasikeitė, išliko (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad transporto priemonės buvo parodytos. Jos buvo sukomplektuotos. Buvo skubėjimo laikotarpis. Bankrotai vyko po perdavimų. Mano, jog jo parodymai yra tokie patys, kaip ir buvo apklaustas pas tyrėją, tačiau tuo metu akcentavo jog dokumentai nebuvo perduoti fiziškai, jis nematė, jog jie būtų nešami iš ofiso ir kur nors vežami, tačiau esmės jo nuomone nekeičia nes po perdavimo aktu jis pasirašė, kaip dalyvavęs dokumentų perdavime asmuo.

Šalies argumentai

S. V. G. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas už 2009-01-01 iki 2010-12-31 laikotarpį. Pagrindinis buvo klausimas įvertinti bendrovės buhalterinės apskaitos būklę, bet to padaryti nebuvo galimybės, nes nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Per tą laikotarpį įmonėje pagal jam pateiktus dokumentus nustatyta, kad iki 2009-07-31 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo G. K. ir pagal pateiktą 2009-07-31 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį iš jo 100 procentų akcijų nupirko A. B.. Pagal pateiktą kitą akcijų pirkimo - pardavimo sutartį 2009-12-02 buvo įformintas A. B. akcijų pardavimas G. U.. Ir pačioje pabaigoje pagal juridinių asmenų registro duomenis nuo 2010-01-26 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorium įregistruotas V. J., tačiau tyrimui sutartis tarp G. U. ir V. J. pateikta nebuvo, todėl, kaip buvo įformintas pardavimas, nustatyti negalima. Kaip buvo tvarkoma buhalterinė apskaita nustatyti nebuvo galima, nes nebuvo pateikti visiškai buhalterinės apskaitos dokumentai ir ne tik A. B. laikotarpiu. Pagal juridinių asmenų registro duomenis įmonės direktorium buvo įregistruotas V. D., nes ir to laikotarpio negalima buvo nustatyti buhalterinės apskaitos, nes nebuvo pateikta. Direktoriai keturi. Galima remtis tik dokumentais, kurie buvo pateikti. Perdavimo dokumentai nutrūksta ties G. U., nes, kad A. B. perdavė G. U. yra, o, kad G. U. perdavė V. J. nėra, ne tik perdavimo akto, bet ir sutarties. Aktas toks suformintas, kad A. B. perdavė G. U.. Išvadoje nurodyta, kad prie perdavimo akto turi būti sąrašas dokumentų ir tas sąrašas sudaro 10 lapų. Tame segtuve turėtų būti aprašyti visi dokumentai, gana daug, nes veikla plačiai plėtojama. Bet šito sąrašo pateikta nebuvo, dėl to pasakyti, kokie dokumentai buvo, ar nebuvo, negalima. Kadangi jie nebuvo pateikti, tai trukdė nustatyti įmonės buhalterinę apskaitą. Tam, kad nustatyti ir įvertinti įmonės buhalterinės apskaitos būklę, reikalingi trys dalykai: pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai ir finansinė atskaitomybė. Iš šito akto negalima nuspręsti, kokie buvo perduoti dokumentai už 2009 metus. Finansinė atskaitomybė teikiama metams pasibaigus iki sekančių metų birželio 1 d.. Šiuo atveju už 2009 metus turėjo būti teikiama 2010 metų pradžioje, o jau 2010 metų pradžioje buvo kitas direktorius. Privaloma teikti mėnesines PVM deklaracijas. Ar už A. B. laikotarpį buvo teikiamos, jis šito klausimo netyrė. Iš visų tirtų klausimų pagal buhalterinės apskaitos įstatymus A. B. už savo vadovaujamą laikotarpį, ar pažeidė nors vieną įstatymą, negali atsakyti. Šiuo atveju reikėtų nustatyti, ar buvo teikiamos PVM deklaracijos MI, nes, jeigu įmonė yra PVM mokėtoja, privalo teikti. Jis apsiriboja klausimais, kurie buvo užduoti. Tyrimo metu jis negalėjo įvertinti, kuriame etape ta grandinė nutrūko, pagal tai kaip įforminta dokumentai, nutrūko ties G. U.. G. U. neperdavė dokumentų V. J., tačiau gretimai, iš perdavimo akto nesimato, ką G. U. perėmė, kokius konkrečiai dokumentus. Tas perdavimo aktas – tai bendro pobūdžio dokumentas, jam galioja kaip ir visiems dokumentams bendrieji principai, kad iš jo turinio suprastų kas vyko, kokie dokumentai buvo perduoti. Sekančio akto, kaip perdavė G. U. V. J. nebuvo. Realiai tame procese dalyvauja du asmenys, vienas paruošia, kitas sužiūri, ar tinkamai paruošta ir perima, pačios tvarkos, kaip turi būti perduota, nėra. Jis gali konstatuoti, kokie dokumentai buvo perduoti, bet nustatyti įmonės veikos – ne. Jam buvo užduotas klausimas, ar iš to akto galima nustatyti, kokie buvo perduoti dokumentai, tame akte nebuvo parašyta, kokie buvo perduoti dokumentai, tik aprašytas sąrašas dokumentų segtuvų, o ar buhalteriniai, ar kokie, neįvardinta net pobūdis. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kaip turi būti surašomi dokumentai informatyvūs, bet neišsaugojimas. Atsakingas tas, kas surašo. Kad informatyvus, atsakingas tas, kas jį surašo. Šiuo atveju yra dvi pusės, abi pasirašo, tai abi atsakingos. Kas dokumentus pradangino, nerašo, pagrindas tai, kas buvo surinkta, ar galima įvertinti, atsakymas – negalima nustatyti, o atsakomybė tyrimo ir teismo.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d. teisme pagarsinti liudytojo G. U. parodymai( liudytojas miręs), duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2009-12-02 buvo vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi. Jam nupirkus šią įmonę, pastebėjo, kad pradėjo eiti sąskaitos, su kuriomis jis neturėjo nieko bendro. Tada paprašė pusbrolio, kuris dirba auditoriumi patikrinti šią įmonę, kadangi jam sukėlė įtarimų, šios ateinančios sąskaitos. Pusbrolis pasakė, kad ši įmonė turi labai didelių skolų, apie pusę milijono. Sužinojęs apie įmonės skolas, jis susirado N. P. ar P., kuris jam ir pasiūlė įsigyti tą įmonę ir jo paprašė, kad surastų kitą žmogų, kuris tą įmonę nupirktų. N. surado V. J., su kuriuo 2010-01-05 jis sudarė sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo. Su V. J. jis buvo pažįstamas nuo paauglystės, gyveno netoliese. Akcijų pardavimo sandoris buvo sudarytas Kauno mieste, pas notarą. Pardavus įmonės akcijas V. J. tapo vieninteliu šios įmonės akcininku, ar jis tapo direktoriumi, ar pasamdė kitą žmogų, nežino. Kada perdavė įmonės dokumentus, neprisimena, gali būti, kad ne tą pačią dieną, kai pasirašė sutartį. Įmonės dokumentus perdavė V. J. bei su juo buvusiam N.. Kai perdavė įmonės visą visą dokumentaciją, kas toliau tvarkė įmonės reikalus ir buhalterinę apskaitą jam nėra žinoma.Gali pasakyti tik tiek, kad įmonės antspaudą perdavė N..Kai buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonėje jis dirbo vienas. Buhalterinės apskaitos, tuo metu kai buvo direktoriumi, niekas netvarkė (1 t., b. l. 26). Apklaustas papildomai liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00307-11 G. U. 2011-10-19 tyrėjui nurodė, kad savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus atsimena, juos tvirtino. Patikslino, kad kai įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš A. B. už 10000 litų, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta Kauno mieste, tiksliai vietos neatsimena, žino, kad šią sutartį pasirašė sėdėdami automobilyje. Į Kauną atvyko todėl, kad norėjo iš kart sutvarkyti visus reikiamus dokumentus registrų centre, todėl ir šis akcijų pirkimo-pardavimo sandoris įvyko Kaune. Tą dieną, kai jis įsigijo šios įmonės akcijas, jie sutvarkė tik visus su akcijų pirkimu susijusius formalumus ir tiek. Įmonės ofiso A. B. jam neparodė, net nepasakė kur jis yra ir ar iš vis toks yra. Apie įmonės dokumentus, turtą iš vis tą dieną jokios kalbos nebuvo ir nieko apie tai tuo metu, kai pirko įmonę, jis nežinojo. Tą dieną, kai įsigijo šios įmonės akcijas, jis su A. B. sutarė, kad jis jam per keletą dienų suruoš visus įmonės buhalterinius dokumentus, ir perduos jam visą įmonės dokumentaciją, spaudą, materialines vertybes. Įregistravus visus reikiamus dokumentus, sekančią dieną jis iš kart per savo pažįstamus pradėjo domėtis kas tai per įmonė, kokia toje įmonėje situacija, kokį turtą ji valdo. Kadangi iš savo pažįstamų sužinojo, kad šios įmonės padėtis yra bloga, kad ji neturi nieko, išskyrus labai daug skolų, todėl jis A. B. pasakė, kad kadangi jis nuslėpė nuo jo informaciją, kad šios įmonės būklė yra tikrai labai sunki, jo giminaitis, kuris yra auditorius jį informavo, kad tos įmonės jau nepavyks atgaivinti, todėl paprašė, kad A. B. arba atgal atpirktų iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, arba surastų žmogų, kuris nupirktų šios įmonės akcijas iš jo. Sužinojęs apie tikrą padėtį šioje įmonėje, jis iš kart pasakė, kad jam jos nereikia. A. B. pažadėjo, kad išspręs šį klausimą. Arūnas po šio jų pokalbio pradėjo nuo jo slapstytis, vengė susitikti su juo, keitė savo telefono numerius, todėl jis niekaip negalėjo su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti visko iki galo. Pabrėžia, kad A. B. iš vis jam nėra perdavęs nieko, kas būtų susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“: nei įmonės registracijos dokumentų, nei spaudų, nei dokumentų, nei jokių materialinių vertybių ar turto. Ankstesnės apklausos metu jis sakė, kad A. B. jam buvo perdavęs įmonės registracijos dokumentus ir spaudą todėl, kad gali būti, kad sumaišė tai su kita įmone - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią taip pat yra įsigijęs iš kito asmens, todėl per klaidą pasakė, kad perėmė iš A. B. įmonės registracijos dokumentus ir spaudą, ir iš tikrųjų jų nėra turėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise nėra buvęs ir net nežino kur jis buvo, net nežino ar jis buvo Kauno mieste ar kitoje vietoje. Jokių įmonės dokumentų, turto, materialinių vertybių nėra matęs, jų iš A. B. nėra perėmęs ir net nežino ar toje įmonėje kas nors buvo. Praėjus kuriam laikui, maždaug dviem-trim mėnesiams, tiksliai neatsimena, jis per bendrus pažįstamus susitiko su A. B. ir jį prirėmė, kad pagaliau būtų išspręstas šios įmonės akcijų perpirkimas iš jo. Kiek jam yra žinoma, tai šio jo ir A. B. pokalbio, A. B. bei N. P., kurį jis šiek tiek pažįsta jau daugiau kaip porą metų ir žino jį per savo bendrą su juo pažįstamą, pradėjo įkalbinėti V. J., kad šis taptų įmonės savininku ir direktoriumi. Kieno iniciatyva tai buvo daroma, ar A. B. ar N. P., pasakyti negali, bet mano, kad tai buvo daroma A. B. iniciatyva. Kiek jam žinoma, tai tiek A. B., tiek N. P. abu nuolat girdė V. J. alkoholiu ir jį įkalbinėjo pasirašyti įmonės dokumentus. Jis mano, kad V. J. turėjo gauti kažkokią materialinę naudą iš A. B. už tai, kad jis pasirašys įmonės dokumentuose, tačiau kiek jam žinoma, tai jis už tai iš A. B. nieko negavo. Mano, kad V. J. bijo A. B., todėl bijo sakyti, kad jis buvo įkalbėtas A. B. pasirašyti, kad jis perka šios įmonės akcijas. Neatsimena tiksliai iš kur, bet sužinojo, kad V. J. buvo įkalbėtas ir sutiko pasirašyti, kad jis perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Prisimena, kad A. B. paruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir jam ją padavė pasirašyti. Kiek pamena, tai A. B., N. P., V. J. ir jis vyko į Kauną, kur buvo sutvarkyti dokumentai, kuriais buvo parduotos akcijos V. J., jis paskirtas įmonės vadovu. Tą kart į Kauną jie visi važiavo vienu automobiliu ir matė, kad važiuojant N. su V. gėrė alkoholį ir V. J. buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Kiek pamena, tai alkoholio jiems parūpino A. B.. Kadangi jis iš A. B. įsigydamas įmonę nebuvo perėmęs jokių su įmone susijusių dokumentų, spaudų, raktų, materialinių vertybių ar turto, todėl ir V. J. niekas nebuvo perduota. Jei įmonėje buvo kokie nors buhalteriniai dokumentai, spaudai, materialines vertybės, turtas, tai visa tai turėjo likti pas A. B.. Jokio turto perdavimo realiai nėra buvę ir negalėjo būti, nes jis nėra su A. B. buvęs ten, kur buvo laikomos įmonės materialinės vertybės, turtas ir net nežino tos vietos. Tačiau kiek pamena, tai A. B. jam yra pakišęs pasirašyti kažkokius lapus ir tai gali būti susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiesiog kiek atsimena, tai buvo toks atvejis, kai jis buvo išgėręs nemažai alkoholio ir buvo tikrai girtas, jis pritaikė momentą, ir jį įprašė kažkur pasirašyti, tačiau jis tuo kart pasirašant ant tų dokumentų, jų turinio neskaitė ir kas tai per dokumentai dabar pasakyti negali, tą pačią dieną buvo duoti pasirašyti kažkokie dokumentai ir V. J.. A. B. tiesiog išlaukė jam palankaus momento, kai jis savo namuose kažką šventė, tada pas jį buvo ir V. J. ir pasinaudodamas ta proga, kad jie neblaivūs, neturi kada gilintis ant ko jų prašo pasirašyti ir pasirašė ant kažkokių dokumentų. Patikslina, kad iš A. B. tikrai jokių turto, dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra perėmęs ir net nežino ar dokumentai, turtas iš vis buvo. Daugiau paaiškinti negali (1 t., b. l. 55, 56).

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., teisme pagarsinti liudytojo V. J. parodymai( kadangi liudytojas miręs), duoti ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00307-11, kad G. U. jis pažįsta maždaug nuo 1991 m. sausio mėnesio. Anksčiau su juo santykiai buvo draugiški, tačiau po to susipyko ir nebendrauja. 2010 metų sausio mėnesį, G. jo paklausė ar jis nenorėtų užsidirbti kapeikų. Pasakius, kad norėtų, po keleto dienų jis supažindino su A., kurio pavardės jis nežino. Tą kart su A. susitiko Kalvarijų turgavietėje. G. A. pasakė, kad rado žmogų, t. y. jį, kuris turi dokumentus ir, jei jis A. tinkamas, tai „darome“. Ką tai reiškė, ką G. tuo norėjo pasakyti A., jis nesuprato, tačiau jam prieš tai G. užsiminė, kad jei nori gauti pinigų, reikės pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau kokie tai bus dokumentai, neįvardino, o jis neklausinėjo, nesigilino ką reikės padaryti, svarbiausia buvo, kad gaus pinigų. A. pasakius, kad tinka, A. jo paprašė asmens dokumentų. A. jis padavė pasą ir sodros pažymėjimą. Sutarus susitikti per G., jie išsiskyrė. Sekančią dieną G. atėjęs pas jį pasakė, kad reikės truputėlį važiuoti. Suprato, kad reikės važiuoti pasirašyti kažkokius dokumentus. Jis pasakė, kad neturi sveikatos, kad nori išgerti alkoholio. G. pasakė, kad nupirks. P. G. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur jie abudu atėjo, privažiavo automobilis, kuriuo atvažiavo A.. A. paklausus ar važiuoja, jis sutiko važiuoti, nes suprato, kad važiuos pasirašyti kažkokių dokumentų. Jie kartu su G. U. įsėdo į A. automobilį ir pradėjo važiuoti. Pasakius, kad blogai jaučiasi, A. pažadėjo nupirkti išgerti. Pakeliui stabtelėjo kažkur, nupirko kažkokio stipraus alkoholio, kurį automobilyje vartojo. Išvažiavus iš Vilniaus suprato, kad važiuoja į Kauną. Kaune jis buvo nuvežtas į kažkokią kontorą, tačiau kokią tiksliai pasakyti negali, nes buvo jau smarkiai apgirtęs nuo alkoholio. Kadangi jis buvo apsvaigęs, todėl nesigilino kokiuose dokumentuose pasirašinėja, pasirašinėjo visuose, kokius jam tik davė. Kiek kartų ir ant kokių dokumentų pasirašė pasakyti negali. Pasirašius reikiamus dokumentus jie vėl sėdo į automobilį ir grįžo į Vilnių. Begrįžtant į Vilnių jis A. paklausė kaip su „kapeikėlėm“, A. pasakė, kad jis išgėręs, kad dar nupirks, o pinigus paduos vėliau G., tačiau iš G. pinigų taip ir negavo. 2010 metų vasarą, sulaikius policijai, sužinojo, kad jis yra ieškomas. Tada buvo apklaustas pareigūnų baudžiamojoje byloje dėl dokumentų klastojimo. Iš pareigūnų sužinojo, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir suprato, kad kai A. paprašytas pasirašinėjo dokumentus, tai ir buvo būtent tos įmonės dokumentai, tikriausiai pasirašė, kad yra ir šios įmonės direktorius. Patikslina, kad tuose dokumentuose pasirašė nieko negalvodamas, nesigilindamas prisiėmė atsakomybę kaip direktorius. Jam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai, spaudai, turtas, net nebuvo paaiškinta, kad pasirašinėja dokumentuose, kaip įmonės direktorius. Apie tai, kad dokumentuose jis įformintas kaip įmonės direktorius jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų (1 t., b. l. 57-59).

Teismo posėdžio metu buvo ištirti, įvertinti ir šie rašytiniai įrodymai:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-04-18 specialisto išvadoje Nr.5-2/62 konstatuota, kad tyrimui nebuvo pateikti jokie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, bei finansinės ataskaitos, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar tiriamuoju 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpiu bendrovė vykdė ūkinę finansinę veiklą. Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu galėjo vykdyti krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais veiklą. Pagal valstybinės kelių transporto inspekcijos duomenis, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota Bendrijos licencija vežti krovinius Nr. 6011144, galiojusi laikotarpiu nuo 2007-03-28 iki 2012-03-28.

Tyrimo metu visiškai negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį dėl šių priežasčių: 1. Tyrimui nebuvo pateikti jokie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, bei finansinės ataskaitos už 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokią veiklą vykdė bendrovė, bei ar bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, bei kas ją tvarkė.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 4 dalyje (2008-07-03 Įstatymo Nr. X-1679 redakcija) nurodyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“. Taip pat Įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Pagal LR juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad tiriamuoju 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose buvo įforminti: V. D. nuo 2009-01-01 iki 2009-08-18; A. B. nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16; G. U. nuo 2009-12-16 iki 2010-01-26; V. J. nuo 2010-01-26 iki 2010-06-02.

2010-05-04 Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (1 t., b. l. 88-92).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-01-30 specialisto apklausos protokole specialistas nurodė, kad „tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-02 įforminto priėmimo – perdavimo akto 73 punkte buvo įvardinta, kad tuo aktu buvo perduoti „Dokumentai: Sąrašas dokumentų segtuvų 2009 m.“ sudarytas iš 10 lapų. Tačiau prie įforminto 2009-12-02 akto nebuvo pridėti visi prie šio akto surašyti lapai (nors akto įžanginėje dalyje buvo nurodyta, kad iš viso buvo surašyta 92 lapai), tame tarpe ir akto 73 punkte paminėtas 2009 metų dokumentų segtuvų sąrašas. Todėl iš pateikto 2009-12-02 įforminto priėmimo – perdavimo akto turinio negalima nustatyti, kiek ir kokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų buhalterinės apskaitos dokumentų (kokių pavadinimų ir kokio turinio, kokio laikotarpio ir kiek lapų) A. B. galėjo perduoti G. U.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 4 dalyje (2008-07-03 Įstatymo Nr. X-1679 redakcija) nurodyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“. Tuo tarpu LR norminiuose aktuose nėra nustatytų reikalavimų, kaip konkrečiai turėtų būti įforminamas buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimas – perdavimas. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“ Taigi, dokumentai turi būti surašomi tokia forma, kad jie būtų suprantami tiek patiems juos surašiusiems asmenims, tiek bet kuriam kitam asmeniui“ (1 t., b. l. 108).

Centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad G. U. mirė 2012-08-28, V. J. mirė 2012-02-21 (4 t., b. l. 3, 16).

Akistatos atliktos tarp liudytojų R. C. ir liudytojų D. B. bei N. P., įtariamojo A. B. nustatyta, kad jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (4 t., b. l. 33-36).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo akto matyti, kad 2009-07-31 V. D. ir A. V. perdavė, o A. B. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios visų akcijų savininku nuo 2009-07-31 tapo A. B., antspaudą, turtą ir dokumentaciją (surašyta 92 lapai, paskutinis eilės numeris 74), pasirašyta V. D. ir A. V. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavę dokumentus ir turtą) ir A. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmusio dokumentus ir turtą) (5 t., b. l. 9-11). Pridėta: 2009 metų segtuvų sąrašas su surašytais dokumentais, kasos piniginių lėšų skaičiavimo aktas 2009-07-31 būklei, archyvas 2008 m., archyvas 2007 m., archyvas 2006 m., archyvas 2005 m., archyvas 2004 m., archyvas 2003 m., archyvas 2002 m., archyvas 2001 m. (5 t., b. l. 12-21,22-32, 33-45, 46-56, 57-65, 66-77, 78-88, 89-95, 96-99, 100, t.4 b.l. 6-100,t.5).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo akto matyti, kad 2009-12-02 A. B. perdavė, o G. U. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios visų akcijų savininku nuo 2009-12-02 tapo G. U., antspaudą, turtą ir dokumentaciją (surašyta 92 lapai, paskutinis eilės numeris 76), pasirašyta A. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavę dokumentus ir turtą) ir R. C. (dalyvavusio perdavime) ir G. U. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmusio dokumentus ir turtą) (1 t., b. l. 95-975t.b.l. 101-206).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos BK 223str.1d., tai yra dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes neišsaugojo ir naujai paskirtam įmonės vadovui G. U. neperdavė visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų už laikotarpį nuo 2009-01-01 – 2010-12-31, dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-16.

Juridinių asmenų registro duomenimis A. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2009m. rugpjūčio 18d. iki 2009m.gruodžio 16d.. Nuo 2009m.gruodžio 16d. iki 2010m.sausio 26d. direktoriumi buvo G. U.( t.1.b.l. 28-29), vėliau direktoriumi buvo įregistruotas V. J.. Specialisto išvada nustatyta ir tai, kad specialistas atlikdamas tyrimą pagal jam pateiktą medžiagą nustatė, kad tyrimo metu visiškai negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį dėl šių priežasčių: 1. Tyrimui nebuvo pateikti jokie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, bei finansinės ataskaitos už 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokią veiklą vykdė bendrovė, bei ar bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, bei kas ją tvarkė( t.1.b.l. 92). Kadangi tyrimui nebuvo pateikti įmonės buhalteriniai dokumentai, o pareikšti įtarimai vienam iš buvusių įmonės direktorių (akcininkui) A. B., todėl neišeinant iš pareikšto kaltinimo ribų teismas sprendė, ar būtent A. B. būdamas direktoriumi neišsaugojo ir neperdavė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, t.y. pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, bei finansinės ataskaitos už 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį įmonę perėmusiam naujam akcininkui ir direktoriui G. U..

Motyvuojamoji dalis

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamai aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas gali reikštis trimis alternatyviomis veikomis. Viena tokių veikų yra buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. A. B. teismui teigė, jog jo vadovavimo metu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ir kadangi įmonės akcijas nupirko G. U., jis visus įmonės buhalterinius dokumentus, turtą bei antspaudą perdavė naujam direktoriui G. U. pagal priėmimo – perdavimo aktą, kuris kartu su pridedamais dokumentais buvo paimtas iš jo draugo R. Š., kratos metu. Iš teismui pateiktų dokumentų ( kuriuos pateikė prokurorė teismo posėdžio metu) matyti, jog kratos metu pas R. Š. buvo rasti ir paimti 105 lapai, kurie 2011-11-28 lydraščiu buvo perduoti iš Vilniaus apskrities VPK į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr.65-1-00307-11( t.5,b.l. 101). 2012-03-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ( b.l.70,110 t.1.) A. B. nurodė, kad jokių „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, nes visus šios įmonės dokumentus yra atidavęs G. U., kaip naujai paskirtam įmonės vadovui pagal dokumentų priėmimo- perdavimo aktą, kurio originalas turi būti prie baudžiamosios bylos Nr. 65-1-00307-11. Tačiau šie dokumentai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo prijungti prie bylos ir pateikti specialisto ištyrimui( t.1.b.l. 84). Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. G. teismui paaiškino, jog jam buvo pavestas ištirti laikotarpis nuo 2009m. sausio 1d. iki 2009m. gruodžio 31d..Tuo laikotarpiu direktoriai buvo keturi. Darant išvadas buvo galima remtis tik dokumentais, kurie jam buvo pateikti. Perdavimo dokumentai nutrūksta ties G. U., nes duomenys, kad A. B. perdavė G. U. byloje yra, o, kad G. U. perdavė V. J. nėra, ne tik perdavimo akto, bet ir sutarties. Aktas toks suformintas, kad A. B. perdavė G. U.. Išvadoje nurodyta, kad prie perdavimo akto turi būti sąrašas dokumentų ir tas sąrašas sudaro 10 lapų. Tame segtuve turėtų būti aprašyti visi dokumentai, gana daug, nes veikla plačiai plėtojama. Bet šito sąrašo pateikta nebuvo, dėl to pasakyti, kokie dokumentai buvo, ar nebuvo, negalima. Tai rodo, jog specialistui V. G. nebuvo pateikti ištyrimui dokumentai, kuriuos prokurorė pateikė paskutinio teismo posėdžio metu ( 2013-08-29), nors tokie dokumentai buvo ikiteisminio tyrimo įstaigų žinioje, prokurorei 2012-02-22 surašant pavedimą atlikti finansinės ūkinės veiklos tyrimą( pas A. Š. namuose paimti dokumentai kratos metu). Šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad prieš A. B. įmonei vadovavęs asmuo V. D. 2009-07-31 perdavė įmonės turtą ir įmonės dokumentus A. B.. Iš pateiktų prokurorės dokumentų ( t.5.b.l. 6-206) matyti, jog analogiškai įmonės turtą ir bendrovės dokumentus perdavė A. B. 2009-12-02 perdavimo – priėmimo aktu, jame atlikęs kai kuriuos pataisymus, naujai paskirtam direktoriui G. U.. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad G. U. būtų perdavęs įmonės buhalterinius dokumentus bei turtą V. J.. Tai dar labiau patvirtina specialisto V. G. teiginį, kad perdavimas įmonės dokumentų nutrūko direktoriaujant G. U.. G. U. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo, buvo vadovaujamasi jo parodymais duotais kituose ikiteisminiuose tyrimuose. G. U. 2011-06-17 pirminėje apklausoje ( t.1.b.l. 26) parodė, kad jis įgijęs įmonę, buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau įmonę pardavęs V. J. perdavė pastarajam visą įmonės dokumentaciją, įmonės antspaudą. Tokius jo žodžius patvirtino tai, kad pas A. Š. 2011-07-07 kratos metu buvo rasti dokumentai patvirtinantys jog G. U. buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, turtas bei archyvuojami segtuvai su dokumentais. Papildomos apklausos metu G. U. 2011-10-19 teigė, jog jam A. B. nebuvo perdavęs nieko, kas būtų susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei dokumentų nei turto, nei antspaudo ar raktų. Nurodė, jog pasirašė ant kažkokių dokumentų būdamas girtas( t.1.b.l. 55-56). Teismas patikrinti, kada G. U. sakė tiesą, neturi galimybės, kadangi G. U. 2012-08-28 mirė( t.4.b.l.16).Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. U. buvo apklausiamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, pažeidžiant LR BPK 80str.1d.1p., 82str.3d. įtvirtintas nuostatas. Sprendžiant iš jo parodymuose užfiksuotų aplinkybių, jog jis prašė pusbrolio dirbančio auditoriumi pasidomėti įmonės finansine veikla ir pastarasis jam pasakęs, kad įmonė turi apie pusę milijono skolų, darytina išvada, jog jis siekė perparduoti įmonę ir tai padarė. Jo vadovavimo laikotarpiu buhalterinė apskaita, jo paties teigimu, vedama nebuvo. Pagarsinus V. J. parodymus matyti, jog pastarasis pyko ant G. U., kam šis jį buvo įvėlęs į šią keblią situaciją. Kad jis buvo įmonės direktoriumi sužinojo iš policijos, G. U. jokių dokumentų jam nebuvo perdavęs, išskyrus tai, kad davė pasirašyti ant keleto dokumentų, ką jis ir padarė. Byloje duomenų, kad V. J. būtų atpažinęs A. B., kaip asmenį kuris dalyvavo pasirašant dokumentus, šioje byloje nėra. Prokurorės nutarime( t.1.b.l. 1) teigiama jog toks proceso veiksmas buvo atliktas, pateikiant nuotraukas ir V. J. teigė, jog galėjo būti A. B.. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais V. D. patvirtino, jog 2009m.liepos mėnesį vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimas naujam direktoriui A. B.. Buvo perduoti buhalteriniai dokumentai, turtas, bei įmonės antspaudas pagal perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašė abu direktoriai. Dokumentų buvo daug, jie buvo sudėti į segtuvus. Liudytojas N. P. patvirtino, jog G. U. paprašytas, jis padėjo krauti dokumentus į kartonines dėžes. Dėžių buvo ne viena. Matė , kad buvo A. B. ir R. C., kuris kažką rašė. Kur buvo padėti dokumentai po to, jis nežino. Liudytojas R. C. patvirtino, jog perdavimo aktas nebuvo rašomas, tiesiog išspausdinamas visas turimo turto sąrašas, kuris yra įmonėje ir pasirašoma. Kiekvieną dokumentą sužiūrėti nerealu. Neneigia pasirašęs po perdavimo aktu. Teigia jog fiziškai nei turtas, nei dokumentai nebuvo perduoti, nes jie liko tame pačiame ofise. Perdavus įmonę toliau jai vadovavo G. U., kuris į darbą ateidavo epizodiškai. Liudytojas B. G. teisme patvirtino, jog jis suvedė G. U. su A. B. ir dalyvavo derybose, G. U. įsigyjant įmonę iš A. B.. Kiek jį G. U. informavo, jog jis visus dokumentus gavo ir sakė jog viskas gerai. Jis asmeniškai perduodant visą įmonės dokumentaciją ir turtą nedalyvavo, ir perduodamų dokumentų, daiktų nematė.

Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Iš pateikto į bylą dokumentų perdavimo akto matyti, jog įmonės buhalteriniai dokumentai, turtas, kasos likutis buvo perduoti G. U. 2009-12-02. Šis perdavimo aktas byloje nenuginčytas, visi jame pasirašę asmenys teigė jog dokumentas pasirašytas jų. G. U. nuo 2009-12-16 buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktoriumi ir privalėjo saugoti įmonės dokumentus, bei tvarkyti buhalterinę apskaitą, kadangi pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų. V. J. tvirtino, ir teismas tiki pastarojo pagarsintais parodymais, kad jis jokių įmonės dokumentų negavo, buvo įformintas įmonės vadovu ir apie tai sužinojo iš policijos pareigūnų. Ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog kaltinimas A. B. neišsaugojus ir naujai paskirtam įmonės vadovui G. U. neperdavus visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų už laikotarpį nuo 2009-01-01 – 2010-12-31, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Neįrodžius neteisėtų veiksmų buvimo, tai yra vieno iš objektyviųjų požymių nėra ir priežastinio ryšio dėl kilusių pasekmių.

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka ne teismui, bet baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms- ikiteisminio tyrimo institucijoms ir prokurorui. Teisme surinkti įrodymai yra patikrinami, vertinami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodyta, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, kilus pagrįstoms abejonėms dėl kaltinamojo kaltės, teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti jų, todėl vadovaujantis suformuota teismų praktika visas kilusias abejones vertintina kaltinamojo naudai ir kaltinamasis išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos numatytos LR 223 str. 1 d. požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinio ieškinio byloje nėra. Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 31-32), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti: 2010-08-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos dokumentų kopijos saugomos baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01763-11 (1 t. b. l. 14-23), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 301 str. 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 305 str. 3 d., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

išteisinti A. B. nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. sudėties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – dokumentų kopijas saugomas baudžiamojoje byloje nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė