- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- I-84-257/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities priešgaisrinės, Lietuvos
- Advokatai
- Kęstutis Džiautas
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, atstovams Gintautui Pučkoriui ir Astai Gerulienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. 2010 m. sausio 11 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, jo naudai priteisti 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas A. D. teismui pateiktame skunde bei posėdžio metu nurodė, kad jis iki 1997 metų, kai savo paties noru pasitraukė iš tarnybos, buvo statutinis vidaus reikalų sistemos pareigūnas. 2008 m. jis kreipėsi dėl grąžinimo į vidaus tarnybą. Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – ir Telšių apskrities PGV) 2008 m. spalio 27 d. raštu jį informavo, kad jis gali būti priimtas tarnauti į šią instituciją. Gavęs šį raštą ir siekdamas sugrįžti į vidaus tarnybą, jis atliko reikiamas sveikatos ir fizinio pasirengimo patikrinimo procedūras, surinko ir pateikė reikiamus grįžimo į tarnybą įforminimui dokumentus. Tačiau Telšių apskrities PGV 2009 m. sausio 27 d. raštu jį informavo, jog į vidaus tarnybą jis nebus grąžinamas, nes yra teistas už tyčinį nusikaltimą (Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas nurodė, kad apie jo negrąžinimo į tarnybą pagrindą jis galėjo būti informuotas iš karto, tačiau dėl Telšių apskrities PGV tarnautojų biurokratizmo jis be reikalo atlikinėjo grąžinimui į tarnybą reikalingas procedūras. Taip pat nurodė, kad nuo 1998 metų iki 2007 metų jis dirbo pagal darbo sutartį Kuršėnų priešgaisrinėje komandoje įvairiose pareigose, kurios buvo analogiškos statutinių pareigūnų tarnybai. Nors jis pagal darbo sutartį ir dirbo analogišką darbą kaip statutinis pareigūnas, tačiau jam nebuvo taikomos statutinių pareigūnų socialinės garantijos, jis gavo mažesnį darbo užmokestį. Tuo buvo pažeistas konstitucinis asmenų lygybės principas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą (didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą), kurią įvertina 50 000 Lt. ir prašo priteisti iš atsakovo.
Pareiškėjo A. D. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Džiautas prašo pareiškėjo skundą patenkinti. Paaiškino, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2009 m. vasario 25 d. surašė tarnybinio patikrinimo aktą, kuriuo buvo nustatyta, jog Asta Gerulienė pažeidė pareigybės aprašymo reikalavimus bei paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Be to, iš 2009-08-26 gauto Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atsakymo matyti, kad pareiškėjo skundas dėl Telšių apskrities PGV pareigūnų biurokratiškų veiksmų buvo pripažintas pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, atstovai Gintautas Puškorius ir Asta Gerulienė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismui pateiktame atsiliepime nurodyta, jog buvusių vidaus tarnybos pareigūnų grąžinimą į vidaus tarnybą riboja Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-384 ,,Dėl grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 2 punktas. Pasak atsakovo, iš pareiškėjo pateiktos anketos duomenų Asta Gerulienė pati negalėjo spręsti, ar A. D. padarė tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, nors pateiktoje anketoje 2008-11-10 A. D. patvirtino, kad yra teistas pagal LR BK 285 str. A. D. tik 2008-11-27 pateikė Astai Gerulienei Šiaulių apygardos teismo 1997-10-09 nuosprendžio nuorašą. 2009-01-27 Telšių apskrities PGV raštu informavo A. D., kad buvo surinkta visa medžiaga dėl jo grąžinimo į vidaus tarnybą, tačiau nustačius, kad jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą, atsakovas nurodė, jog dokumentai dėl A. D. grąžinimo į vidaus tarnybą neteiktini PAGD prie VRM grąžinimo į vidaus tarnybą komisijai. Atsakovo atstovai posėdžio metu nurodė, jog pagal pareiškėjo raštą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Telšių apskrities PGV Organizacinio skyriaus vedėjos Astos Gerulienės veiksmų ir nustatyta, kad ji laiku neužtikrino Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklių 2 punkte, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 6 str. 1 d. 1, 3-6 punktuose bei 2 d. nustatytų reikalavimų vykdymo. Atsakovo atstovų teigimu, Asta Gerulienė tik gavusi duomenis apie A. D. teistumą turėjo 2008-11-27, o ne 2009-01-27 inicijuoti grąžinimo į vidaus tarnybą procedūros užbaigimą. Dėl to Organizacinio skyriaus vedėjai Astai Gerulienei skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pasak atsakovo atstovų, neigiamas atsakymas pareiškėjui negalėtų sukelti didelių dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, kadangi apie negrąžinimą į vidaus tarnybą jam iš principo buvo žinoma ankščiau, kai 2007-08-14 gavo atsakymą iš PAGD su išaiškinimu, kodėl jis negali būti grąžintas į vidaus tarnybą. Atsakovo atstovė Asta Gerulienė posėdžio metu nurodė, jog jai paskirtos tarnybinės nuobaudos neskundė, nes pripažino, kad neteisingai taikė teisės aktą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. D. skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl Telšių apskrities PGV pareigūnų veiksmų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).
Kaip matyti iš pareiškėjo reikalavimo, neturtinę žalą jis kildina iš Telšių apskrities PGV 2009-01-27 rašto Nr. 3-57 (3.7) ,,Dėl grąžinimo į vidaus tarnybą“, kuriuo nustatyta, jog pareiškėjo A. D. dokumentai dėl grąžinimo į vidaus tarnybą neteiktini Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM komisijai, kadangi pareiškėjas turi Statuto 11 straipsnio apribojimų ir neatitinka Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklių 2 punkto reikalavimų.
Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-384 patvirtintos Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklės reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos vidaus reikalų įstaigoje dėl pareigybės panaikinimo, atleistų iš vidaus tarnybos jų pačių prašymu ar atleistų iš vidaus tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją (toliau – buvę pareigūnai), grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką. Taisyklių 2 punktas nurodo, kad buvę pareigūnai, pageidaujantys grįžti į vidaus tarnybą, turi atitikti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 6 straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose bei 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir neturėti Statuto 11 straipsnyje nustatytų apribojimų.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – Statutas) 11 straipsnis apibrėžia priėmimo į vidaus tarnybą apribojimus. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, jog draudžiama priimti į vidaus tarnybą, jeigu asmuo buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, taip pat jei asmuo nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas A. D. 2007-08-06 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento VRM direktoriui tarnybos generolui parašė prašymą Nr. I-257,,Dėl grąžinimo į vidaus tarnybą“. Ant pateikto pareiškėjo prašymo 2007-08-07 tarnybos generolas E. Baniulis uždėjo vizą, jog ,,sutinka priimti į Šiaulių r. PGT Kuršėnų komandos skyrininko pareigas“ (b. l. 16), tačiau 2007-08-14 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM raštu Nr. 9.4-2610 (3.7) pranešė, jog prašymas dėl grąžinimo į vidaus tarnybą nebus nagrinėjamas, nes pagal Statuto 11 straipsnio 1 d. 2 p. draudžiama į vidaus tarnybą priimti asmenį, kuris buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo (b. l. 17). Pareiškėjas po metų, t.y. 2008-08-27, vėl kreipėsi su prašymu į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorių vidaus tarnybos generolą dėl grąžinimo į vidaus tarnybą (b. l. 18), tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM 2008-09-09 raštu nurodė, jog pareiškėjas su prašymu turėtų kreiptis į departamento vadovą per vidaus reikalų įstaigą, kurioje norėtų tarnauti. Pareiškėjas sutikdamas su pastaruoju raštu Nr. 9.4-3017 (3.46) 2008-10-17 kreipėsi į departamento vadovą per vidaus reikalų įstaigą dėl grąžinimo į vidaus tarnybą, t.y. į Telšių apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą. Atsakovas Telšių apskrities PGV A. D. 2008-10-27 raštu Nr. 3-551 (3.7) informavo, kad pareiškėjas galėtų būti priimtas į Telšių apskrities PGV komandos budinčio pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas bei informavo, kad vadovaujantis Taisyklių 10.8 punktu, turi atlikti bendrą fizinio pasirengimo patikrinimą ir pateikti reikalingus dokumentus (b. l. 21). Iš atsakovo pateikto atsiliepimo matyti, jog pareiškėjas 2008-11-27 Telšių apskrities PGV pateikė ir Šiaulių apygardos teismo 1997-10-09 nuosprendžio baudžiamojoje byloje nuorašą, kuriuo A. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 285 str. Kitų duomenų, kada pareiškėjas buvo pateikęs nuosprendžio nuorašą, byloje nėra. Pagal kitus byloje pateiktus rašytinius dokumentus 2008-11-10 anketoje taip pat nurodyta, jog A. D. buvo teistas (b. l. 29).
Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas jau 2008 m. lapkričio 10-27 dienomis žinojo, jog A. D. 1997-10-09 buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 285 str., tačiau nepaisant to, 2009-01-09 Lietuvos Respublikos VRM Centrinė medicinos ekspertizės komisija A. D. išdavė pažymą Nr. 101, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas tinkamas vidaus tarnybai (b. l. 108), o Telšių apskrities PGV komisija 2009-01-21 patikrino A. D. bendrą fizinį pasirengimą ir nustatė, jog jis tinkamas vidaus tarnybai (b. l. 109) ir tik 2009-01-27 atsakovas raštu Nr. 3-57 (3.7) informavo A. D., jog jo dokumentai nebus pateikti komisijai, nes pagal Statuto 11 straipsnį jam yra taikomi apribojimai.
Teismas atmeta atsakovo argumentą, jog Asta Gerulienė pati negalėjo spręsti, ar A. D. padarė tyčinį nusikaltimą, ar baudžiamąjį nusižengimą, todėl tęsė grąžinimui į vidaus tarnybą būtiną procedūrą, duodama siuntimą į Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisiją ir nustatydama fizinio pasirengimo patikrinimo datą, kaip nepagrįstą. Posėdžio metu atsakovo atstovė Asta Gerulienė pripažino, jog neteisingai taikė teisės aktą ir privalėjo A. D. iš karto pasakyti dėl procedūros sustabdymo (ar nutraukimo), kai tik gavo iš jo rašytinius įrodymus apie teistumą bei sutiko su jai paskirta tarnybine nuobauda – pastaba.
Teismas konstatuoja, jog dėl atsakovo pareigūno veiksmų buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes Asta Gerulienė jau 2008-11-27 žinojo apie pareiškėjo teistumą, apie tai privalėjo informuoti vadovybę iki 2009-01-27 priimto sprendimo ,,Dėl grąžinimo į vidaus tarnybą“, kad procedūra būtų nutraukta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) anksčiau yra konstatavęs, kad teismas, kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą, būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu). Turi būti priteista tik ta dalis, kuri yra susieta priežastiniu ryšiu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, bet ne didesnė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).
Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo A. D. skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nes dėl Telšių apskrities PGV pareigūno veiksmų buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. pareigūnas netinkamai vadovavosi teisės aktais, kurie reglamentuoja buvusių pareigūnų grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką. Pareiškėjui priteistina dalis, teismo nuomone, negali būti tiksliai apibrėžta ir neproporcinga, todėl teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjui priteistina 600 Lt neturtinė žala.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas,
n usprendė:
Pareiškėjo A. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui A. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, 600 Lt (šešis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.