Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad 2025 m. kovo 9 d., po kovo 8 d. jo žmona negrįžo namo, jis jai davė šansą pasakyti tiesą, o ji jam melavo į akis. 2025 m. balandžio 28 d., kai jis grįžo po darbo, buvo apie 21.30 val., žmona išėjo pro duris. Buvo paliktas jos išmanusis laikrodis, kuris yra susietas su telefono buvimo vieta. Ji jam sakydavo „pateikti faktus“, tai jis nusprendė nuvažiuoti į tą vietą, Sietyno g., už policijos. Jis važiavo ramiai, pažiūrėti, kas vyksta, pamatė tai, ką pamatė ir dėl to kilo emocijos, jis buvo piktas, strese, bet tikrai nevažiavo žudyti, važiavo žmogui, kuris jį išdavė, pažiūrėti į akis. Dėl to, ką jis matė, tai jo žmona teigė, kad vienas sėdėjo vienoje sėdynėje, kitas kitoje, deja taip nebuvo, jo žmona sėdėjo per vidurį, o V. gulėjo ant jos tarp priekinės ir keleivio sėdynės. Jam (D. B.) užteko pamatyti tai, ką pamatė. Toje vietoje jis gal susirado šaką, nes ten buvo krūmai, norėjo, kad atkreiptų į jį dėmesį, nes jie labai stipriai užsiėmę buvo, todėl su šaka padaužė į mašinos langus. Dėl to, kodėl pasirinko tokį būdą atkreipti dėmesį, tai jis buvo šoke, sukilo emocijos, tikriausiai kiekvieno vyro tokia reakcija būtų. Automobilio galinis langas buvo pradarytas minimaliai, jis (D. B.) iš kitos pusės nėjo, buvo tik vairuotojo pusėje ir norėjo pasižiūrėti žmogui į akis. Su vyriškiu jie persimetė keliais žodžiais ir viskas, o Š. B. jis (D. B.) pasakė, kad ji „kalė ir suka“ ir gali negrįžti namo, tas jų pokalbis truko 3 minutes. Grasinimų, kad nužudys, nesakė, nei liudytojui, nei nukentėjusiajai. Nereikalavo, kad išliptų iš automobilio, norėjo tik, kad atidarytų duris ir į akis pažiūrėtų. Vyriškis išvažiavo, ir jis (D. B.) išvažiavo iš paskos, jie persimetė keliais žodžiais važiuodami ir viskas. V. ne taip, kad tiesiog išvažiavo, jis surėkė „palauk, aš apsirengsiu“, tada šoko už vairo ir išvažiavo. Važiuodami jie vienas kitą pakaitomis aplenkė, važiavo šalimais, nebuvo sustoję, bet kalbėjosi per atidarytą langą. Po to išsiskirstė. Nuo jo atvažiavimo iki išvažiavimo praėjo maždaug 7 minutės. Nežino, koks buvo jo (D. B.) tikslas ten, jis gal labiau pyko ant vyriškio, ne ant Š. B., bet gal tas vyriškis nežinojo, kad ji turi vyrą ir vaikus, ji visiems sakė, kad yra išsiskyrusi.

Po to, kai jis (D. B.) išvažiavo namo, važiuodamas paskambino uošvei, o grįžęs namo paskambino mediatorei R. B., kad nutrauktų mediaciją. Grįžus namo, sūnus jam pasakė, kad iškvietė policiją, jis (D. B.) tada susirinko daiktus ir išvažiavo į tėvų namus, kur jo laukė brolis. Jis nežino, kodėl sūnus policijai pasakė, kad jis (D. B.) „nori skriausti mamą“. Prieš išvažiuodamas jis sūnui pasakė, kad taip elgtis negalima, taip nesąžininga, tačiau jis nieko neketino padaryti. Reikia sūnaus klausti, kas jam ką pasakė, kas jam paskambino, jis (D. B.) šia tema nekalbėjo nei su sūnumi, nei su dukra. Sūnus pas jį atėjo po kelių dienų ir atsiprašė, neklausė jo, už ką atsiprašė, bet mano, kad už tai, jog paskambino į policiją, nes sūnus to niekada nedarydavo, jam tikrai nebuvo pagrindo to daryti. Jo manymu, sūnus policiją iškvietė dėl to, kad jis pirmą kartą gyvenime nežinojo, kur jis (D. B.) važiuoja ir jis sūnui nepakėlė ragelio ir neperskambino, todėl sūnus buvo strese, nes vaikai visą laiką žinodavo, kur jis (D. B.) yra. Nežino, ką mama sūnui parašė, nes skambučio iš jos numerio į jo numerį nebuvo, tai buvo per „Messenger“ programėlę, sūnus greičiausiai buvo strese. Mama yra su lakia fantazija ir gali pasakyti bet ką. Jis (D. B.) jaučiasi apkalbėtas, tai ne pirmas kartas, kai su juo atvažiuoja žmonės kalbėtis dėl tokių atvejų. Dėl to, kas padavė skyrybų, buvo klausta nukentėjusiosios, jis (D. B.) buvo padavęs prašymą dėl skyrybų dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, dėl to paties įvykio, nukentėjusioji puikiai žino priežastis. Tačiau skyrybų procesas nepradėtas, jis (D. B.) nori pirmiausia pabaigti šį procesą, tada pradėti kitus. Nuo gegužės mėnesio dėl santuokos nutraukimo nieko neįvyko, jis nutraukė mediaciją, po to taip viskas ir liko. Jo žiniomis, santraukos nutraukimo nukentėjusioji neiniciavo, daugiau kontakto tarp jų nebuvo. Gegužės mėnesį jo dukra prašė pagalbos, kad jis mamą nuvežtų į „Litexpo“ parodų rūmus, bet jis to nedarė, jam to nereikia. Dėl šios bylos tai jis mano, kad nukentėjusioji jį apšmeižė, nes kai pagauna vagį, vagis būna šoke. Tai nėra pirmas kartas, kai ji jį apšmeižia. Jis žinojo, kad ji jį išdavė, bet ji visada reikalaudavo faktų, jis jai pateikė faktus, tada, kaip sakoma, kai skęstantis negauna šiaudo, griebiasi adatos, taip ji ir padarė.

29 d. žinutės buvo parašytos iš skausmo. Žinutė „Bėk, bėk, mano saule, sugrįšiu kažkada, kai bus saulėlydis tavo gyvenime... medžioklės sezonas atidarytas“ yra jo rašyta žinutė, tai nėra grasinimas, tai yra citata iš „Sostų karų“. Jam skaudėjo, kad tikėjo žmogumi, kai prieš 5 metus pasirinko patikėti ja, o ji pasirinko eilinį kartą jį išduoti, jis mano, kad kiekvienam vyrui skaudėtų, ypač dabar, po tokių kaltinimų. Dėl to, kad nukentėjusioji sakė, kad jis grįžo 7 val. ir jai grasino, tai to nebuvo, jis pažiūrėjo jai į akis, pasiėmė daiktus ir išėjo. Tai buvo po 29 d., ji buvo atėjusi namo pasiimti daiktų, kuomet jis (D. B.) buvo namuose, jis paklausė jos, ką ji čia veikia, ji pasakė, kad atėjo pasiimti daiktų ir tada jis (D. B.) išėjo. Paskui žmona parašė, kad pasiėmė daiktus, tuomet jis parėjo namo. V. pats jį susirado ir atvažiavo pokalbiui, o ne jis (D. B.) jį surado. Jie kalbėjosi 21 minutę, jis (D. B.) išgirdo tai, ką seniai girdėjo iš kitų, ir jų pokalbiai baigėsi. Dėl vaikų, tai jų sūnus yra pilnametis ir gyvena su mama, o dukra, dabar jau irgi pilnametė, gyvena su juo (D. B.), santykiai su vaikais yra geri. Jis žmonai negrasino, prieš tai nebuvo ikiteisminių tyrimų, apie juos duomenų jis neturi.

Kaltinamasis D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu su dukra E. B., o sūnus A. B. gyvena su motina Š. B., tačiau visus savaitgalius sūnus leidžia laiką su juo (D. B.). Su Š. B. santuokoje yra apie 21 metus. Su ja šiuo metu jokių santykių nepalaiko. Po įvykio Š. B. išsikraustė, už būsto paskolą moka jis. Butas priklauso jiems abiem, kadangi kartu yra pasiėmę bendrą paskolą Skyrybų procesas nėra iniciuotas. Apie 2025 m. balandžio 28 d. įvykį galėtų papasakoti tai, kad jis (D. B.) pamatė per žmonos laikrodžio programėlę, kad ji taip vėlai naktį yra prie garažų masyvo Vilniuje, A. P. Kavoliuko gatvėje. Jis nusprendė nuvažiuoti pasižiūrėti, ar Š. B. nieko blogo nenutiko. Po to sėdo į savo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiavęs pamatė automobilį „Bolt“. Tada priėjo prie automobilio vairuotojo pusės ir pamatė, kad žmona sėdi automobilio gale su vyru ir atlieka lytinį aktą. Jis (D. B.) kažką surėkė, buvo labai piktas, įskaudintas, tiksliai išsakytų žodžių neatsimena, kadangi buvo apimtas emocijų. Tame garažo masyve galbūt ir pasitaikė kokia šaka po ranka, su ta šaka galėjo pabarškinti į langą su tikslu, kad Š. B. suprastų, jog jis atvažiavo, tačiau, barškindamas šaka į langą, jokių grasinančių žodžių apie susidorojimą savo žmonai tikrai nesakė. Tas vyras sakė „palauk, duok apsirengti“, griebė už raktelių ir greitai pasišalino iš tos vietos. Jis (D. B.) nesuprato, dėl ko jie nuo jo bėga, todėl vijosi juos, važiuodami jie susilygino automobiliais, jis pasakė tam vyrui, kad sustotų, o šis jam atsakė, kad paliktų Š. B. ramybėje. Jis (D. B.) vėliau tiesiog nusuko į kitą pusę, o kur jie nuvažiavo, nežino ir nesigilino. Jokių grasinimų iš jo (D. B.) pusės žmonos Š. B. atžvilgiu nebuvo. Jis net neatsimena, kada pasiėmė šaką, tai padarė vienu momentu, sukilus emocijoms, tik paskui suvokė, kad laikė ją, ir tiesiog jo tikslas buvo su ta šaka atkreipti Š. B. dėmesį, o ne ją sužaloti ar jai pakenkti. To vyro, su kuriuo įvykio dieną mašinoje buvo jo žmona, jis nepažinojo ir nėra jo matęs, tačiau tas vyras kitą dieną po įvykio atvyko pas jį į darbą su juo pakalbėti. Ką pasakojo tas minėtas vyras, jis (D. B.) nenori pasakoti. Kas iškvietė policiją jis (D. B.) nežino. Kitą dieną po įvykio, 2025 m. balandžio 29 d., jis (D. B.) grįžo namo, susirinko daiktus, o Š. B. buvo namuose. Su ja nieko nebendravo, nekalbėjo. Tą pačią dieną grįžo po darbo, susirinko dalį daiktų ir išėjo iš namų. Po 2025 m. balandžio 29 d., antrą kartą, apytiksliai po savaitės Š. B. vėl grįžo namo pasiimti daiktų, ji tuo metu buvo namuose, paklausė, ką ji čia veikia, o Š. B. atsakė jam, kad grįžo pasiimti daiktų, tačiau, siekiant išvengti konflikto, jis (D. B.) išėjo laukti į savo automobilį, vėliau, po poros valandų, žmona parašė, kad išėjo iš namų ir jis grįžo atgal į butą. Po to dar tris-keturis kartus grįždavo namo pasiimti daiktų. 2025 m. gegužės 23 d. ryte žmona Š. B. paskambino dukrai E. B., kad vėluos į „Litexpo“ parodą, kad dukra paprašytų, jog jis (D. B.) ją paimtų važiuoti kartu, kadangi stipriai lijo, tačiau jis (D. B.) jos nevažiavo pasiimti. Po 2025 m. gegužės 23 d. daugiau jokių ryšių su Š. B. nepalaiko. Anksčiau tarp jų su Š. B. būdavo žodiniai konfliktai, tačiau tai santuokoje yra normalu. 2020 m. vieną kartą buvo kviesta policija, būtent jis kvietė policiją, nes tarp jų su Š. B. įvyko žodinis konfliktas, tikslių tos dienos įvykio aplinkybių jis neprisimena, kadangi nuo tos dienos praėjo nemažas laiko tarpas. 2021 metais buvo kviesta policija jiems esant Vilniuje, miesto centre, tądien Š. B. išsigalvojo, kad jis prieš ją smurtauja, tačiau kai policija buvo atvykusi, jo jau ten nebuvo (1 t., b. l. 153-156).

Nukentėjusioji Š. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio tikslaus laiko neprisimena, bet tai buvo vakaras, ji su draugu V. S. kalbėjosi „Bolt“ automobilyje, numerių nepasakys, tai buvo Kovaliuko g. prie garažų masyvų. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės vairuotojo pusėje, o draugas sėdėjo keleivio pusėje ant galinės sėdynės. Su draugu ji susitiko, nes visą dieną dirba su žmonėmis, o namuose buvo įtampa ir stresas, jie su sutuoktiniu buvo kreipęsi dėl mediacijos, jau kaip ir buvo pradėtas skyrybų procesas, todėl ji paprašė, kad draugas atvažiuotų, nes jai reikėjo su kažkuo ramiai pasikalbėti. Draugas atvažiavo ir jie nuvyko į ramią vietą garažų masyvuose. Automobilyje jie gėrė arbatą, bendravo tik tiek. Tuomet staiga privažiavo jos sutuoktinis, kuris rankoje turėjo didelę lazdą. Nors buvo tamsu, bet matėsi, kad jis buvo agresyviai nusiteikęs, jis daužė lazda langą, tada pamatė, kad ji yra kitoje automobilio pusėje ir pribėgęs daužė kitos pusės langą. Jis šaukė ir vadino ją „kale“, liepė lipti iš automobilio, grasino susidoroti ir nužudyti. Priekinis automobilio langas buvo šiek tiek pradarytas, todėl labai aiškiai girdėjosi jo šūkavimas. Ji nematė, iš kur jis paėmė pagalį, bet kai išlipo iš automobilio, jis jau turėjo lazdą. Automobiliai stovėjo greta, nes kai jos sutuoktinis privažiavo, tai iš pradžių sustojo iš galo, paskui šonu privažiavo ir automobiliai stovėjo žingsnio atstumu, nes kai tik atidarė duris, jis iškart pradėjo daužyti automobilį. V. S. sakė, kad nieko automobiliui nepadarė. Kaltinamasis sakė „kale, lipk iš automobilio, važiuojam namo, aš su tavimi susidorosiu, aš tave užmušiu“. Viskas vyko greitai, jai sunku suvokti, ar tai buvo pasakyta vieną kartą, ar kelis, ji buvo dideliame šoke. Jos draugas, norėdamas užtikrinti jos saugumą, neišlipdamas iš automobilio, perlipo į jo priekį ir ją išvežė. Visą tą laiką jos sutuoktinis buvo labai agresyviai nusiteikęs, ji tai sprendė iš to, kad jis, paėmęs lazdą, trankė ir rėkė, jo emocijos buvo nevaldomos, jis bandė plėšti duris iš jos pusės, norėdamas ją ištraukti iš automobilio.

Ji turėjo pagrindą manyti, kad jis jai kažką padarys, praeityje jam yra buvęs agresijos priepuolis ir buvo nesuvaldytos emocijos, tai buvo smurtas artimoje aplinkoje. Tas buvo pakankamai seniai, 2020 m., sutuoktinis, būdamas neblaivus, ją stumdė, buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriuos jis pats ir iškvietė, imituodamas, kad ji namuose daužo lėkštes, kad ji buvo agresyviai nusiteikusi. Jis pareigūnus iškvietė išėjęs į lauką, tuomet ji su sūnumi užsirakino buto duris ir atrakino jas tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Ji pareiškimo nerašė, bet jam buvo nustatytas neblaivumas, o ji tuo metu buvo blaivi. Ji atsisakė rašyti pareiškimą dėl savo vaikų, nes žinojo, kad prisijungs vaikų teisės ir kitos institucijos. Tačiau kitą dieną ji nuvažiavo ir pasidarė abdukciją. Smurtas nebuvo fiksuotas, nes ji nerašė pareiškimo ir neigė, kad buvo smurtas. Abdukciją pasidarė, nes tuo metu buvo šoko būsenoje ir patyrė labai didelį stresą, todėl sekančią dieną, kai adrenalinas nuslūgo, ji nuvyko tai padaryti. Tuo metu nepranešė, bet buvo pradėtas skyrybų procesas ir paskirta mediacija, o jos vyras kitą dieną labai atsiprašinėjo ir žadėjo daugiau taip nesielgti. Ji neprisimena, kas tuomet iniciavo skyrybų procesą. Jiems buvo paskirta mediatorė, bet jie pas ją taip ir nenuvyko, kalbėjosi tik telefonu. Šiuo metu jie su vyru nėra išsiskyrę, tik gyvena skyriumi.

Byloje aptariamo įvykio metu automobilyje ji sėdėjo ant galinės sėdynės. Tuo metu, kai teikė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo šoko būsenoje ir jai buvo išsilieję, ar keleivio sėdynė, ar vairuotojo sėdynė, o dabar ji gali blaiviai mąstyti. Ji sutuoktinio žodžius suprato tiesiogiai, kaip grasinimą nužudyti. Ji suprato, kad galėjo būti įvykdytas grasinimas, galėjo būti nužudymas, galėjo būti suluošinimas, galėjo būti įvykdyta ir tas, ir tas. Ji negali atsakyti, kas iššaukė tokius sutuoktinio veiksmus, į tai turėtų atsakyti sutuoktinis, nes namuose jie nebendravo ir nekontaktuodavo, jie šiuo metu nėra išsiskyrę, bet gyvena skyriumi, bendrauja tik dėl dukros, tačiau apart to jie kaip svetimi žmonės, jau nuo kovo 8 d., kai priėmė nutarimą, kad jie nebėra sutuoktiniai, yra tik vaikų tėvai. Dėl to, kas tą dieną galėjo išprovokuoti tokius sutuoktinio veiksmus ir kaip jis atvažiavo iki garažų masyvo, tai ji tą dieną buvo darbe, grįžo namo apie 17.30 val., jai buvo šokių treniruotė iki 20 val. Apie 20 val. vakaro grįžo namo, sutuoktinis buvo namuose, gulėjo lovoje, su juo ji nekontaktavo, o po to išvyko susitikti su draugu. Ji nežino, kodėl jis taip pasielgė, namuose nebuvo jokio konflikto ir nebuvo jokio motyvo, dėl kurio jis galėjo taip pasielgti. Ji išėjo iš namų apie 22 val., tuo metu vaikai buvo namuose. Jos sūnui 20 m., dukrai 17 m. Vaikams ji pasakė, kad išvyksta susitikti su draugu, bet konkrečios vietos, kur ji vyko, jie nežinojo. Yra anksčiau buvę, kad buvo stebimos jos buvimo vietos, tai daroma per paštą, per „Google“ paskyrą, ji taip pat turi išmanųjį laikrodį ir per jį galima stebėti, buvo skaitomos ir jos žinutės, pasiklausomi pokalbiai. Tai buvo daroma slapta, o ne abiejų sutarimu. Ko siekiama tokiais veiksmais tai reikia klausti sutuoktinio, jos nuomone, jis norėjo sekti kiekvieną jos žingsnį. Ji siekė nutraukti santuoką, jie kaip ir buvo sutikę skirtis, ji turėjo advokatę, kuri rašė sutuoktinio advokatui laišką, kad būtų siekiama geranoriškai išsituokti. Advokatė buvo parašiusi iš jų pusės, ką jos siūlo, sutuoktinio advokatas parašė, su kuo jie nesutiko ir su kuo sutiktų, tos sąlygos jai buvo nepriimtinos, todėl tas reikalas liko neišspręstas, o mediacija buvo nutraukta kaip neįvykusi. Paskui buvo susirašinėjimai, tačiau jie nepriėjo prie bendro sprendimo.

Kai jie išvyko iš įvykio vietos, jos vyras juos sekė, buvo kaip gatvės lenktynės, vieni važiuoja, vyras užkiša automobilį šonu, privažiuoja, tada įvyko dialogas tarp jų pro atidarytus langus. Jos draugas pasiūlė išsiaiškinti vyriškai, kad ją nuvežtų namo, tačiau tas dalykas neįvyko, galimai sutuoktinis nesutiko, tada jie išvažiavo į vieną pusę, o sutuoktinis – į kitą. Ji buvo šoko būsenoje, ji jautėsi kaip filme, greitis, atidaryti langai, tas jų „sustok, pasikalbam“, necenzūriniai žodžiai, kaip ir kivirčas, tada „susitinkame ir išsiaiškiname“, bet ji konkrečiai negali įvardinti, nesuprato, kas vyksta ir to dialogo negali įvardinti. Ji suprato, ką jie kalbėjo, bet negali įvardinti, ką jie abu tarpusavyje šūkaliojo. Iš karto po įvykio ji su draugu nuvažiavo į degalinę, tada ji sulaukė skambučio iš policijos. Jos klausė, ar su ja buvo susisiekęs jos sutuoktinis, iš pradžių ji nesuprato, galvojo, kad čia sutuoktinis taip daro. Tada policijos pareigūnas pasakė, kad jos sūnus paskambino į policiją ir pasakė, kad tėtis namuose buvo labai agresyviai nusiteikęs ir važiavo jos ieškoti, ir sūnus labai baiminosi, kad su ja gali susidoroti, prašė ją surasti. Ji pasakė, kad D. B. buvo su ja susisiekęs, kad ji buvo automobilyje, vyras buvo agresyviai nusiteikęs, daužė su lazda ir buvo grasinimai. Jai pasiūlė susitikti su policijos pareigūnais paaiškinti visą situaciją, ji sutiko, nuvyko prie komisariato, tada vyko apklausa. Po įvykio jai dėl savo ir savo vaiko (sūnaus) saugumo teko palikti namus, dabar ji gyvena atskirai, nuomojasi būstą, sūnus gyvena su ja, o dukra – su sutuoktiniu. Dėl paties įvykio su sutuoktiniu ji nebendravo. Ji buvo grįžusi namo pas vaikus, ją vaikas informavo, kad sutuoktinio namuose nėra ir yra saugu, prašė sugrįžti, ji sugrįžo, nes norėjo ir su dukra pasikalbėti, įvertinti jos emocinę būseną, taip pat sūnus labai pergyveno. Tą dieną sutuoktinis grįžo ryte. Ji apie 7 val. ryto ruošėsi į darbą, o sutuoktinis buvo agresyviai nusiteikęs, taip pat ir sūnaus atžvilgiu, kaltino sūnų, sakė, kad „tu esi man ne sūnus, tu niekas“, sakė, kad jam reikia atvykti į policijos komisariatą, o jei nenuvyks, tai jį pasodins į kalėjimą. Tie grasinimai buvo į sūnaus pusę. Į jos pusę buvo necenzūriniai žodžiai. Sutuoktinis buvo neblaivus. Susirinkęs kažkokius daiktus, jis pasišalino. Ji į policiją nesikreipė, nes jis jau buvo išėjęs. Kažkiek praėjus dienų po to ji buvo pasiimti daiktų, tuo metu sutuoktinis buvo namuose, jis jai nesudarė sąlygų to padaryti, jis skambino savo advokatui ir informavo jį, kad ji atvyko į namus pasiimti daiktų. Tarp jų buvo dialogas ir ji suprato, kad advokatas paklausė, ar ji agresyviai nusiteikusi, vyras pasakė, kad ne, tada tikriausiai advokatas pasakė, kad ji pasiimtų savo daiktus ir vyras išėjo palaukti lauke, nes kai ji atvyko, ji paprašė, kad jai leistų ramiai susidėti daiktus, kad nekiltų konfliktų. Ji išėjo iš namų dėl to, kad vyras prie jos nesiartintų. Tokių svarstymų, kad jis išeitų iš jų namų, tarp jų nebuvo. Kai jie buvo policijoje, apklausoje, tą vakarą pareigūnės pasakė, kad sutuoktiniui yra išsiųstas aktas ar dokumentas apie įvykį, bet jam nebus jokios kardomosios priemonės ar orderio, todėl jis turi teisę grįžti namo, ji irgi bet kada turi teisę grįžti namo, bet jei sutuoktinis agresyviai elgsis, tada ji turi kviesti policiją.

Po įvykio ji yra sulaukusi keleto sutuoktinio žinučių, naktį po įvykio, artėjant rytui, viena iš tekstinių žinučių buvo, kad „medžioklės sezonas prasideda“. Kai vyko apklausa, ji žinutes paminėjo, bet nežino, kodėl jos nebuvo pridėtos prie bylos medžiagos, ne ji atlieka ikiteisminį tyrimą. Iš namų ji išsikėlė po įvykio, nes namuose buvo nesaugu tiek jai, tiek jos sūnui, pamačius, kaip su juo kalbama ir jam grasinama, todėl jie turėjo palikti namus, sūnus savaitei buvo išvežtas pas jos tėvus, nes ji neturėjo kur gyventi, būstą rado tik po mėnesio. Ji, kadangi neturėjo, kur išeiti, laikinai glaudėsi pas draugę. Dukra priėmė sprendimą, kad pasiliks su tėčiu, nes ji mokėsi 11 klasėje, turėjo savo užklasines veiklas, kurios yra šalia tos gyvenamosios vietos, taip pat turi puikius santykius su tėčiu. Jos sūnus suaugęs ir jis priėmė sprendimą būti su ja. Iki įvykio nebuvo sūnaus ir tėčio ryšio, dabar ryšys atsirado, jis yra pakankamai artimas, tačiau ne toks artimas, kad sūnus norėtų svečiuotis ir būti tuose namuose, bet jie bendrauja, tėvas priima sūnų padirbėti. Dėl to, ar nebijojo sutikti kaltinamojo, kai po įvykio grįžo namo, tai ji žinojo, kad ją saugo policijos pareigūnai, ji yra motina ir grįžo pas savo vaikus. Policijos palydos ji neprašė, jei jis būtų grįžęs, tuomet ji būtų skambinusi 112. Po įvykio ji dar grįžo namo pasiimti daiktų du ar tris kartus, visuomet įsitikindavo, ar sutuoktinis yra namuose, nes su vaikais paliko kontaktą. Su sutuoktiniu kontakto ieškoti nebandė. Yra jam parašiusi porą elektroninių laiškų dėl to, kas susiję su dukros ugdymu ir mokesčiais. Buvo atvejis, kai ji prašė dukros, kad ji susisiektų su tėčiu, kad šis ją nuvežtų į „Litexpo“ parodų rūmus, ji nenorėjo važiuoti su sutuoktiniu, bet nenorėjo vėluoti, nes dukra tą dieną prekiavo mugėje ir ji turėjo būti su ja. Kadangi šalia buvo dukra, tai prie dukros sutuoktinis jai nieko nepadarytų, tėtis myli dukrą. Kitų asmenų prašyti nebuvo galimybės.

Dėl to, ar jos sutuoktinis vartoja alkoholį, šiai dienai ji negali pasakyti, o kai gyveno kartu, tai jis vartodavo periodiškai, bet jis nėra priklausomas nuo alkoholio. Kai pavartoja alkoholio, tai priklauso, su kuo vartoja, su kokiais draugais ir kokioje aplinkoje, nes iš vienos aplinkos grįžta normaliai, o iš kitos aplinkos kai grįžta, būna agresyviai nusiteikęs, bet ji mokėdavo apeiti ir nekelti konflikto. Ji negali pasakyti, ar byloje aptariamo įvykio metu sutuoktinis buvo išgėręs, galėjo būti neblaivus, bet ji negali tvirtinti, nes su juo fizinio kontakto neturėjo. Ji pati alkoholį vartoja saikingai.

2025 m. balandžio 28-29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja Š. B., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2025 m. balandžio 28 d., apie 23.10 val., adresu Kavoliuko g., Vilniuje, prie garažų masyvo, automobilių stovėjimo aikštelėje, jai sėdint pas draugą automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje keleivio sėdynėje, prie automobilio priėjo jos vyras D. B. (vyksta skyrybų procesas), kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir rankose laikė medinę lazdą. Priėjęs prie automobilio, jis pradėjo reikalauti jos išlipti iš transporto priemonės bei medine lazda sudavė kelis kartus per automobilio galinį stiklą, keleivio dešinės ir kairės pusės stiklus. Po to D. B. jai pagrasino su ja susidoroti, tai yra, ją užmušti. Jos manymu, vyro išreikšti grasinimai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą yra realūs ir gali būti įvykdyti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pasiūlius pareiškėjai papasakoti visa, kas jai gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, Š. B. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru D. B., nepilnamete dukra E. B. ir sūnumi A. B.. Su vyru šiuo metu vyksta skyrybų procesas, viso to iniciatorė yra ji, kadangi jau tarp jų nutrūko emocinis ryšys. 2025 m., nuo kovo mėnesio pasikalbėjo su juo ir nusprendė, jog jų jau niekas nesieja, augina tik bendrą vaiką, dėl ko padavė dokumentus dėl skyrybų. Jai vyras nurodė, jog nori keistis ir išlaikyti jų santuoką bei santykius, bet ji jam nurodė, jog ji jau santykių su juo nenori ir nori išsiskirti bendru sutarimu, gražiuoju. Po to laiko su juo jokio kontakto nepalaiko, nei jis su ja, nei ji su juo nebendrauja, nors visi kartu gyvena viename bute. Jos vyras jokių priklausomybių alkoholiui ar psichotropinėms, narkotinėms medžiagoms neturi. 2025 m. balandžio 28 d., apie 12.41 val. ji jam parašė per „Messenger“ programėlę, kad yra paskirta bendroji mediacija dėl skyrybų 2025 m. gegužės 20 d., 08.00 val., jis jai nurodė, jog geriau nueina į koncertą, vengdamas susirašinėti šia tema, tuo susirašinėjimas pasibaigė. Apie 18.00 val. ji grįžo į namus, tuo metu vyras buvo namuose, tačiau tarp jų jokio konflikto neįvyko. Tuomet ji vėl išėjo iš namų, maždaug 20.00 val. ji grįžo namo, vyras tuo metu buvo namuose. Apie 21.34 val. ji išėjo iš namų vėl, kadangi pas ją atvyko jos draugas V. S. su automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji įsėdo į automobilį, tai yra, į galinę keleivio sėdynę, ir su draugu išvažiavo prie garažų masyvo, adresu P. Kavoliuko g., Vilniuje, kur atvykus sustojo ir sėdėjo automobilyje, šnekučiavosi. Po to, daugmaž apie 23.10 val., pastebėjo, kaip su automobiliu „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo jos vyras D. B.. Jis, išlipęs iš savo automobilio, agresyviai nusiteikęs, pribėgo prie automobilio, kur ji sėdėjo, tuo metu jis rankose laikė medinę lazdą. Iškart pribėgęs prie automobilio (langai buvo praviri), D. B. pradėjo reikalauti jos išlipti iš automobilio, keikti ją necenzūriniais žodžiais „kale, lipk iš automobilio“, ir pagrasino ją užmušti. Tuomet ji draugui liepė užrakinti automobilį, šis jį užrakino, tuo metu ji labai išsigando ir nurodė vyrui, jog niekur nelips. Tuomet D. B., iškart priėjęs prie automobilio galinio stiklo, pradėjo jį trankyti su mediniu pagaliu, po ko apėjo aplink automobilį iš kairės ir dešinės galinių durelių stiklo pusės, dar kelis kartus sudavė per stiklą su medine lazda. Tuomet jos draugas V. S. užvedė automobilį ir jie išvažiavo, o vyras, sėdęs į savo automobilį, pradėjo važiuoti jiems iš paskos. Tuomet jie sustojo prie reguliuojamos sankryžos, vyras privažiavo šalimais ir sustojo, atsidarė langą ir pradėjo šaukti ant jos draugo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl jos, draugas jos vyrui nurodė, jog jeigu nori su juo kalbėti, tai reikia susitikti tuomet, kai nebus jos. Po įvykusio žodinio konflikto vyras nuvažiavo kita kryptimi, o jie į kitą pusę. 23.20 val. jai paskambino agresyviai nusiteikęs jos vyras ir nurodė „negrįžk namo, geriau susirink daiktus ir nešdinkis iš namų“. 23.19 val. jai paskambino sūnus A. B., kuris buvo labai susijaudinęs ir nurodė, jog tėvas yra labai agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu ir kažkur išvažiavo, dėl ko, susirūpinęs jos saugumu, jis (A. B.) paskambino jai ir ją informavo, jog iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to ji iškart atvyko į policijos įstaigą, kadangi išreikšti vyro grasinimai ją užmušti, jos manymu, yra realūs ir gali būti įvykdyti. Ji bijo dėl savo saugumo, sveikatos ir gyvybės, nes vyras agresyvus, gali prieš ją fiziškai smurtauti ir įvykdyti savo grasinimus. Ji nori paminėti, kad prieš 4 metus vyras fiziškai prieš ją smurtavo, buvo kviesta policija, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, kadangi ji nerašė pareiškimo. Taip pat nori paminėti, jog ji su draugu apžiūrėjo automobilį, tačiau šis nėra apgadintas. Ji įtaria, kad ją vyras seka, kadangi iš kažkur sužinojo jos buvimo vietą (1 t., b. l. 10-23).

Nukentėjusioji Š. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai yra išaiškintos ir suprantamos jos teisės ir pareigos. Jų nepilnametė dukra E. B. gyvena su tėvu D. B., o sūnus A. B. gyvena su ja (Š. B.) asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Su D. B. santuokoje prabuvo apie 22 metus. Kaip jau minėjo pareiškime, šiuo metu vyksta skyrybų procesas tarp jos ir jos vyro. Šį procesą inicijavo ji, nes tarp jų nutrūko emocinis ryšys. 2025 metų kovo mėnesį pasikalbėjo ir priėmė sprendimą, kad jų santuokos jau niekas nesieja – augina tik bendrus vaikus. Todėl pateikė skyrybų dokumentus. Vyras jai yra pasakęs, kad nori keistis ir išlaikyti jų santuoką bei santykius, tačiau ji jam aiškiai nurodė, kad nebenori tęsti šių santykių ir siekia skyrybų bendru sutarimu, taikiai. Nuo to laiko su vyru nebendravo, nors gyvena kartu tame pačiame bute. Norėtų pabrėžti, kad jos vyras neturi jokių priklausomybių – nei nuo alkoholio, nei nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Ji gyveno kartu su vyru, nors ir vyko skyrybų procesas, todėl, kad Vilniuje neturi jokių šeimos narių, pas kuriuos galėtų prisiglausti, neturėjo, kur išeiti su vaikais, o D. B. atsisakė išeiti iš buto, kuris priklauso jiems abiem, kadangi kartu yra pasiėmę paskolą. Su D. B. po to 2025 m. balandžio 28 d. įvykio jokių ryšių nepalaiko. Bendravo tik vieną kartą, kai grįžo į butą susirinkti savo asmeninių daiktų. Su V. S. jie yra tiesiog draugai, pažįstami, bendro ūkio neveda. Tikslias 2025 m. balandžio 28 d. įvykio aplinkybes yra nurodžiusi pareiškime, tačiau papildomai norėtų atsakyti į tyrėjos užduodamus klausimus.

Į klausimą, ar buvo kažkokių konfliktų ar nesutarimų prieš 2025 m. balandžio 28 d. įvykį, atsakė, kad, kaip ir minėjo ankščiau, tarp jų su vyru vyksta skyrybų procesas, jie gyveno viename bute, kadangi neturėjo kur išeiti su vaikais. Jie beveik visiškai nebendravo, ji tik kelis kartus yra kvietusi vyrą į kavinę, kad nekalbėtų prie vaikų spręsdami skyrybų klausimą. D. B. ne kartą yra prašęs jos susitaikyti ir toliau bandyti gyventi šeimyninį gyvenimą. D. B. dažnai jai sakydavo, kur ji eis, kad ji neišgyvens viena, niekaip nenorėjo su ja išsiskirti, visada vengė skyrybų temos. Dėl šių jų skyrybų procesų vaikai taip pat labai kenčia, ji ir jų bendri vaikai lankosi pas psichologus.

Į klausimą, kokius grasinančius žodžius girdėjo, kuriuos vyras ištarė jai esant automobilyjje, atsakė, kad, kalbant apie 2025 m. balandžio 28 d. įvykį, kuomet langas vienu metu buvo praviras, tai ji girdėjo, kaip D. B. grasino ją nužudyti ir su ja susidoroti sakydamas: „Š., išlipk, Š., aš su tavim susidorosiu, aš tave užmušiu“, tiksliai visų grasinančių žodžių neatsimena, kadangi buvo išsigandusi, nes nesuprato, iš kur vyras tądien sužinojo, kur ji yra. Taip pat, aišku, buvo ir daug įvairiausių necenzūrinių žodžių, kurių taip pat neatsimena. D. B. tikrai buvo labai supykęs, įniršęs, pasiutęs kaip norėjo tądien ištraukti ją iš automobilio. Su savimi turėjo kažkokią lazdą, nežino tikrai, kokią, buvo tamsu, nesimatė. Dėl tokio D. B. įniršio, agresyvaus elgesio, sūnus A. B. buvo labai išsigandęs, sunerimęs. Po ko sūnus, pergyvendamas dėl jos saugumo, ne veltui paskambino į policiją, nors sūnui tokie dalykai nebūdingi, ji yra nustebusi, kad jis tądien paskambino į policiją, kadangi jis yra didelis intravertas, jam yra sudėtinga bendrauti, nes turi labai didelę socialinę baimę.

Į klausimą, ar mano, kad D. B., būdamas apsėstas pavydo ir trankydamas jos draugo V. S. automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėjo tik pagąsdinti ją ir jos draugą, siekdamas apgadinti automobilį, o ne jai pakenkti ar sužaloti, ar vertina jo veiksmus ir grasinimus kaip realią grėsmę savo sveikatai ar saugumui, atsakė, kad tikrai tądien jautė, kad jos sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus, kadangi D. B. išsakyti grasinimai, kad ją nužudys ir su ja susidoros, jai buvo realūs ir tikrai mano, kad D. B. tuos grasinimus galėjo įvykdyti, nes norėjo, kad ji išliptų iš automobilio, su savimi turėjo pagalį, tai jeigu jo grasinimai būtų nerealūs, tuomet jis nei būtų važiavęs pas ją tądien, nei grasinęs nužudymu bei susidorojimu, ar norėjęs, kad ji išliptų iš automobilio, nei tuo pagaliu daužęs draugo automobilio.

Į klausimą, kaip ji jautėsi po tokių D. B. išsakytų žodžių, grasinimų ir veiksmų, atsakė, kad tądien ji buvo šoke, nesuprato, kas ten vyksta, kadangi viskas vyko labai greitai. Tada jie greitai pasišalino iš tos įvykio vietos, D. B. nusekė ją su draugu iš paskos, prasidėjo lenktynės. Tuomet jie sustojo prie reguliuojamos sankryžos, vyras privažiavo šalimais ir sustojo, atsidarė langą ir pradėjo šaukti ant jos draugo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl jos, draugas jos vyrui nurodė, jog jeigu nori su juo kalbėti, tai reikia susitikti tuomet, kai nebus jos. Po įvykusio žodinio konflikto vyras nuvažiavo kita kryptimi, o jie į kitą pusę. 23.20 val. jai paskambino agresyviai nusiteikęs jos vyras ir nurodė „negrįžk namo, geriau susirink daiktus ir nešdinkis iš namų“. Po šių vyro veiksmų ji iškart atvyko į policijos įstaigą, kadangi išreikšti vyro grasinimai ją užmušti, jos manymu, yra realūs ir gali būti įvykdyti. Ji bijojo dėl savo saugumo, sveikatos ir gyvybės, nes vyras agresyvus, gali prieš ją fiziškai smurtauti ir įvykdyti savo grasinimus. Kažkuriuo metu, kai buvo policijoje, rašė pareiškimą, jai paskambino jos sūnus A. B., kuris jai papasakojo, kad grįžo tėtis namo, po ko A. B. jam, pasakė, kad kreipėsi į policiją, dėl ko D. B. pasakė sūnui, kad šis jam ne sūnus, kad jis šiam perka keliones, o šis jį išdavė, kad D. B. išsižada savo sūnaus. 2025 m. balandžio 29 d., apie 03.00 val. nakties ji grįžo adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jai paskambinęs sūnus pasakė, kad tėčio nėra namuose. Ji pakalbėjo su vaikais ir ruošėsi į darbą. Ji labai bijojo, kad vyras grįš namo, tačiau pakalbėjo su pareigūnėmis, kurios jai nurodė, kad jis turi teisę grįžti namo, kad jam teisės neapribotos, bet paminėjo, kad jeigu ką, iškart skambintų į policiją. Vaikai buvo vieni namuose, vyras neaišku kur, ji negalėjo jų vienų ten palikti. Apie 7 val. vyras grįžo namo, po ko pradėjo ant A. B. šaukti, kad šis jam ne sūnus, kad jam ne vaikas. O jai jisai tiesiog praėjęs pasakė „kale, susirink daiktus ir nešdinkis iš namų“, bet daugiau prie jos nelindo, persirengė ir išėjo iš namų.

Į klausimą, kaip mano, iš kur D. B. įvykio dieną sužinojo jos buvimo vietą, atsakė, kad per programėlę, kuria galima sužinoti buvimo vietą, kadangi jis dažnai įlįsdavo tiek į jos telefoną, tiek elektroninį paštą, „Facebook“ programėlę, ji nežino, kaip jis tą sugeba. Net neišsivaizduoja, bet tiesiog sako, kad jis ją tiesiog persekioja, nes yra siuntęs įrašą, kaip namuose įdėjęs kažkokią pasiklausymo įrangą, kaip klausosi jos pokalbių, jis jai yra jį atsiuntęs, tačiau šiuo metu to įrašo neranda.

Į klausimą, ar D. B. yra grasinęs jai grasinęs anksčiau, jei taip, kada ir kokiais būdais, ar yra naudojęs fizinį smurtą prieš ją anksčiau, atsakė, kad prieš 4-5 metus buvo įvykis dėl, kurio nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi ji atsisakė rašyti pareiškimą, vyras buvo neblaivus, ji grįžo namo vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis jai pradėjo sakyti, kad padarys taip, kad ji netektų darbo, kad padarys ją psichine ligone. Tada jis pradėjo kalbėti su kažkuo telefonu, sakydamas „ką dar daryt, ką daryt, lėkštes mėtyt, kad ją išvežtų greitoji į psichiatrijos ligonine?“, po ko, būdamas virtuvėje, pradėjo daužyti lėkštes ir toliau su kažkuo kalbėjo telefonu, sakydamas „ar tai padės?“. Visų detalių ji tikrai neprisimena, tačiau ką pavyksta prisiminti, kad jiems būnant koridoriuje tarp jų prasidėjo grumtynės, dėl ko ji nukrito, po ko susitrenkė galvos sritį į buto durų išėjimo staktą, o jai gulint ant žemės, vyras pradėjo ją tampyti už plaukų ir smaugti. Po to įsikišo sūnus, kuris vyrą atitraukė, pradėjo ją ginti. Tuomet jie su sūnumi pasislėpė nuo vyro svetainėje, vyras bandė veržtis, bet sūnus jį išstūmė. Ji laikė su sūnumi duris, kad vyras neįeitų į svetainę, po ko jis rėkdamas išėjo iš buto ir lauke iškvietė pats policiją. Kai vyras išėjo iš buto, ji užrakino buto duris, kad vyras neįeitų. Tada, po kiek laiko, prisistatė pareigūnas. Kelis kartus pareigūnas jos teiravosi, ar buvo fizinis smurtas, ji pasakė, kad ne, todėl, kad pati žino, kokia bus procedūra, vaikų teisės ir panašiai, todėl ji pasakė, kad fizinio smurto nebuvo, nors iš tiesų jis tikrai buvo. Dėl D. B. padarytų sužalojimų kitą dieną ji savo noru buvo nuvykusi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kurioje jai atliko apžiūrą dėl jai padarytų sužalojimų. Tą specialisto išvadą turi iki šios dienos, ją pateiks po apklausos. Tą dieną vyras buvo sulaikytas.

Į klausimą, ar yra dar kažkas svarbaus, ką norėtų pridurti apie vyro elgesį, charakterio būdą, savybes, atsakė, kad jau daug papasakojo apie D. B. savybes, būdą ir charakterį atsakydama į įvairius tyrėjos klausimus. Dar priduria, kad D. B. mėgdavo išgerti alkoholinių gėrimų, kadangi išgerdamas tapdavo labai agresyvus ir neprognozuojamas. Taip pat prisiminė, kad dar buvo kviesta policija, tikslios datos tikrai neatsimena. Jiems būnant Vilniaus miesto centre, klube, adresu Labdarių gatvėje, D. B. pradėjo vėl su ja žodžiu konfliktuoti, po ko ji pagalvojo, jog jis prieš ją vėl naudos fizinį smurtą, kaip tada 2020 metais. Pamena, kad tą vakarą D. B. jai grasino, kad panaudos prieš ją fizinį smurtą. Ar pati kvietė policiją, ar kiti žmonės iškvietė policiją, ji neprisimena tiksliai. Kol D. B. kalbėjo su policijos pareigūnais, ji pasislėpė ir su taksi išvažiavo pas savo draugę.

Į klausimą, ar V. S. automobiliui padaryta kokia nors žala, atsakė, kad pagal jos draugo V. S. žodžius, automobiliui jokia žala nebuvo padaryta (1 t., b. l. 66-71).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Š. B. el. paštu pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadą Nr. G 2561/2020 (01), kurioje nurodytos įvykio aplinkybės: Š. B. teigia, kad 2020 m. rugsėjo 4 d., tarp 00:00 ir 01:00 val., namuose, sutuoktinis D. B. buvo sugriebęs už abiejų rankų, tampė už plaukų, pirštais spaudė kaklą, buvo nugriovęs, tiriamoji galva atsitrenkė į durų staktą. Sąmonės praradusi nebuvo. Med. pagalbos nesikreipė. Šiuo metu skundžiasi likusiomis sumušimo žymėmis kūne. Pateikta išvada: Š. B. padaryta poodinės kraujosruvos pakaušyje, žastuose, dešinėje šlaunyje, kietu buku daiktu (daiktais). Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2025 m. rugsėjo 4 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 85-86).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. M. 2025 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl Š. B. 2025 m. birželio 5 d. apklausos metu paminėto 2021 metų įvykio nurodyta, kad Š. B. 2025 m. birželio 5 d. vykusios apklausos metu nurodė, jog tikslios įvykio datos neatsimena, tačiau prisimena, kad dėl D. grasinimų panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu buvo kviesta policija. Pasak jos, konfliktas kilo Vilniaus miesto centre, klube, esančiame Labdarių gatvėje, kai ji buvo kartu su D. B.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio Š. pagalvojo, kad D. B. gali vėl panaudoti fizinį smurtą, kaip tai jau buvo nutikę 2020 metais. Ji prisimena, kad tą vakarą D. B. grasino panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu. Ar policiją iškvietė pati, ar tai padarė kiti asmenys, ji tiksliai neprisimena. Kol D. B. bendravo su policijos pareigūnais, Š. B. pasislėpė ir išvyko taksi pas savo draugę. 2025 m. birželio 5 d. Š. B. el. paštu pateikė nuotrauką, kurioje matoma tiksli įvykio data (pavėžėjimo paslaugos buvo suteiktos 2021 m. liepos 31 d., 04.13-04.34 val.). Informuoja, kad Policijos registruojamų įvykių registre laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. toks įvykis nebuvo užfiksuotas (1 t., b. l. 72-73, 87).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. M. 2025 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiosios gyvenamosios vietos nnurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, įtariamasis D. B. nurodė, kad jo žmona Š. B. po įvykio išsikraustė iš jų buto (duomenys neskelbtini). Susisiekus su nukentėjusiąją Š. B., pastaroji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji negyvena. Aiškino, kad išsikraustė gyventi kitu adresu (duomenys neskelbtini). Tikslų savo dabartinės gyvenamosios vietos adresą nurodyti kategoriškai atsisakė dėl savo saugumo. Nenori, kad vyras sužinotų kur ji gyvena. Aiškino, kad su ja kartu išėjo gyventi ir jų pilnametis sūnus A. B.. Jų bendra nepilnametė dukra E. B. liko gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60-61).

Liudytojas V. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad teismo posėdžių salėje esančią moterį (nukentėjusiąją Š. B.) pažįsta nuo 2025 metų pradžios, jie yra draugai, pažįstami, nėra giminės, neveda bendro ūkio. Teismo posėdžių salėje esantis vyras (kaltinamasis D. B.) pažįstamas iš matymo. Balandžio 28 d. jis (V. S.) buvo su nukentėjusiąja, buvo vakaras, tamsus paros metas, tikslaus laiko nepasakys. Jie buvo Kovaliuko g., užvažiavo į degalinę, nusipirko arbatos ir atvažiavo į tą vietą atsigerti arbatos. Jie abu sėdėjo automobilio gale. Tada atvažiavo kaltinamasis, kuris norėjo atidaryti automobilio duris, pradėjo grasinti, sakė „išlipk iš mašinos“. Grasino kaip ir jiems abiem. Kaltinamasis buvo vienas, sakė lipti iš automobilio, norėjo, kad jis (V. S.) išeitų. Š. B. irgi sakė lipti iš automobilio, bet jie nelipo, nes kaltinamasis buvo agresyvus, su emocijomis, tai, kad kaltinamasis agresyvus, sprendė iš pakelto balso. Kaltinamasis Š. B. sakė, kad „susidoros“ ar kažką tai, automobilį truputį apdaužė, bet lango nesudaužė. Daužė ne su ranka, kažką turėjo rankose, bet langai nesudužo. Jis (V. S.) peršoko į vairuotojo vietą ir jie pasišalino iš ten. Kaltinamasis juos vijosi ir norėjo išsiaiškinti, jis (V. S.) jam pasakė, kad jei nori išsiaiškinti, kad jie susitiktų be jos, nes pergyveno dėl Š. B. saugumo. Kaltinamasis nenorėjo, po to jie nuvažiavo tiesiai, o kaltinamasis kažkur nusuko. Paskui teko važiuoti į policijos komisariatą, nes paskambino policija ir jiems pasakė, kad turi atvažiuoti. Kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu sakė, kad nužudys, kad susidoros, pažodžiui nepasakys, nes jau neprisimena, kaip tiksliai buvo sakoma, atsimena, kad buvo grasinimas. Tikriausiai sakė „užmušiu“, bet tiksliai neprisimena, nuo įvykio praėjo daug laiko. Iki šio įvykio jis (V. S.) kaltinamojo nepažinojo. Tai, kad kaltinamasis yra nukentėjusiosios sutuoktinis, tikriausiai sužinojo tą patį vakarą. Š. B. pasakė, kad tai jos vyras, neatsimena, kada ir kaip ji tai pasakė. Kaltinamasis bandė išdaužyti langą, jis (V. S.) pradžioje nesuprato, o paskui nukentėjusioji pasakė, kad tai jos vyras. Reikia jo paties paklausti, dėl ko jis daužė, jis (V. S.) suprato, kad kaltinamasis norėjo, kad jis (V. S.) išeitų ir norėjo susimušti ar kažką. Su kuo kaltinamasis daužė automobilį, nematė, kažką laikė rankoje. Jis iš pradžių daužė į šoninį galinį stiklą vienoje pusėje, paskui kitoje. Automobilio langas gal buvo šiek tiek praviras, ar nukentėjusioji prašė uždaryti langą, neprisimena. Kaltinamojo grasinimai gatvėje turko 5-7 minutes. Paskui kaltinamasis juos bandė vytis automobiliu, vijosi Laisvės prospektu, agresyviai važiavo, pasivijo, jis (V. S.) sustojo, kaltinamasis irgi sustojo ir pradėjo grasinti per atvirą langą. Jis (V. S.) jam sakė, kad jie gali susitikti be Š. B., tačiau kaltinamasis atsisakė, išvažiavo ir viskas. Šis pokalbis įvyko pro atidarytus automobilių langus. Jis (V. S.) atidarė langą, kad pakalbėtų, gal kaltinamąjį nuramintų. Kaltinamasis norėjo, kad jie sustotų, važiavo iš priekio, ne taranavo, bet užtvėrė automobiliui kelią. Jis (V. S.) sustojo ne prie šviesoforo, o gatvėje, nes pajuto grėsmę. Kaltinamasis Š. B. grasino prieš tai, o kelyje sakė, kad jį (V. S.) nužudys. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, apklausos metu nepaminėjo apie grasinimus nužudyti, nes buvo po streso. Jis pas tyrėjus apklausiamas buvo vieną kartą, jiems sakė, kad neatsimena, jam buvo stresas dėl grasinimų, dėl to, kad vijosi, dar porą dienų stresas buvo. Su nukentėjusiąja jie bendrauja pastoviai, bet apie bylą prieš teisiamąjį posėdį nešnekėjo. Po įvykio kaltinamasis jį rado per socialinius tinklus, jie susitiko prie jo darbo, nes kaltinamasis norėjo pakalbėti. Jie išsiaiškino. Dėl to, kas įvyko Kovaliuko g., dėl ko kilo tokios emocijos, tai jis nežino, kodėl tokia kaltinamojo reakcija buvo, kaip jau jis sakė, jie gėrė arbatą, degalinėje yra kameros, galima pažiūrėti, ką jie pirko. Į klausimą, ką jie veikė galinėje sėdynėje, neatsakė.

Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra Š. B. pažįstamas, 2025 m. balandžio 28 d., apie 21.30 val. susitiko su ja adresu (duomenys neskelbtini). Pasiėmęs Š. B. su automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko iki degalinės, po ko nuvažiavo į Karoliniškių mikrorajoną, A. P. Kavoliuko gatvę, prie garažų masyvo. Jis su Š. B. sėdėjo automobilyje bei po kokios valandos pastebėjo, kaip prie priekinių keleivio pusės durelių prieina vyras, iš požymių įsidėmėjo tik, kad jis plikas, aukštas (apytiksliai ūgio nurodyti negali), sportiško kūno sudėjimo. Š. B., pastebėjusi, kad prie automobilio priėjo jos vyras (kiek žino, tarp jų vyksta skyrybų procesas), paprašė jo (V. S.) užrakinti automobilį, jis iš karto automobilį užrakino. Po to išgirdo, kaip vyriškis pradėjo garsiai šūkauti ir reikalauti Š. B. išlipti iš transporto priemonės, taip pat pradėjo sakyti jog Š. B. negrįžtų namo, kadangi su ja susidoros (kaip tiksliai, pasakyti negali, neprisimena). Jis asmeniškai šito vyro nepažįsta, jį matė pirmą kartą, bet iš Š. B. žodžių suprato, jog čia jos vyras. Po to vyriškis, apėjęs automobilį, kuriame jie sėdėjo, atsistojo prie galinių automobilio durų iš dešinės pusės bei su kažkokiu daiktu, galimai pagaliu, tiksliai dėl tamsaus paros meto neįsidėmėjo, pradėjo daužyti per galinį dešinės pusės langą (kiek tiksliai kartų smūgiavo, pasakyti negali), jam nepavykus išdaužti lango, šis apėjo į kitą automobilio pusę bei, atsistojęs prie kairės pusės galinių durų, pradėjo su tuo pačiu daiktu daužyti į galinį kairės pusės lango stiklą (smūgiavo apie tris kartus). Po to jis (V. S.) įjungė galinę pavarą bei išvažiavo iš įvykio vietos, kadangi vyriškis buvo nenuspėjamas, agresyviai nusiteikęs ir provokavo konfliktą. Jam išvažiavus iš vietos, vyriškis, įsėdęs į savo transporto priemonę, kiek pavyko pastebėti, tai buvo „Mercedes-Benz ML“, visureigio tipo, juodos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo, pradėjo juos vytis, prisivijęs juos, susilygino su jo transporto priemone bei atidarė priekinį dešinės pusės keleivio langą, jam atidarius langą, vyriškis kažką pradėjo šūkauti (ką būtent, neįsidėmėjo), po ko jis (V. S.) jam atsakė, kad jeigu nori, galės susitikti ir pakalbėti apie įvykusią situaciją kai nebus kartu Š. B.. Po ko vyriškis uždarė langą bei išvažiavo, kuria kryptimi, pasakyti negali. Tuo metu su Š. B. susisiekė policijos darbuotojais bei pareiškimo surašymui nukreipė juos į Vilniaus aps. VPK, adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje. Automobiliui žala nepadaryta, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 89-92).

Liudytojas A. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, atsisakė duoti parodymus prieš šeimos narį.

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam yra išaiškintos ir suprantamos jo teisės ir pareigos. Pasinaudoja teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį – tėvą D. B. (1 t., b. l. 95-97).

2025 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra atvira vietovė, kelias, adresu A. P. Kavoliuko g., Vilnius (koordinatės 54.6984872, 25.2081775). Vietovė neaptverta, kitaip nesaugoma, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Privažiavimas nuo A. P. Kavoliuko g., Vilniuje. Privažiavus patenkama į atvirą vietovę (kelio pabaiga), kelio danga – smėlis, žvyras. Iš kairės ir dešinės pusės yra krūmai. Apžiūrėjus įvykio vietą, reikšmingų tyrimui objektų, daiktų nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 24-30).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2025 m. balandžio 28 d., 23.04 val. buvo gautas pranešimas iš pranešėjo A. B., kuris nurodė, kad prieš 10-15 minučių pranešėjo tėvas D. B. išvažiavo automobiliu, markė ir numeriai nežinomi, pilkos spalvos, prieš tai pagrasinęs, kad važiuoja užmušti savo žmoną Š. B., tarp asmenų vyksta skyrybų procesas, moters buvimo vieta neaiški, kur vyras išvažiavo, taip pat neaišku. Pranešėjas namuose, perskambinęs pateikė mamos ir tėvo telefonų numerius.

Papildyta, kad buvo susiskambinta su Š. B., kuri paaiškino, kad vyras jau buvo atvažiavęs, įvyko konfliktas, moteris šiuo metu vyksta taksi prie T. Ševčenkos g. 26 (1 t., b. l. 1-5).

2025 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025-04-28 22_58_01)“. Įrašo pradžia 2025 m. balandžio 28 d., 22:08:01 val. Įjungus garso įrašą girdimas pokalbis tarp pranešėjo ir BPC darbuotojos. Pranešėjas nurodo, kad jo tėtis yra piktas, jis kažkur išvažiavo, nežino, kur, bet jis nori užpulti mamą ir su ja žmogų, nori juos užmušti. Tėvai jau „tipo“ skiriasi, mama nori skirtis. Pranešėjas nurodo, kad nežino, kokiu adresu išvyko tėtis, žino tik, iš kur išvažiavo, pasako namo adresą. Nurodo, kad tėtis išvažiavo prieš kokias dešimt, penkiolika minučių, pilkos spalvos automobiliu, markės negali pasakyti, numerių pilnai taip pat neprisimena. Tėvo vardas D. B., išvažiavo pas Š. B., kuri yra neaišku, kur. Pranešėjas prisistato A. B.. BPC darbuotoja paprašo duoti mamos arba tėčio telefono numerį, pranešėjas ieško, bet neranda, BPC darbuotoja sako, kad informuos policiją, o pranešėjas nurodo, kad perskambins.

Toliau apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025-04-28 23_04_56)“, įrašo pradžia 2025 m. balandžio 28 d., 23:04:56 val. Įjungus garso įrašą girdimas pokalbis tarp pranešėjo ir BPC darbuotojos. Pranešėjas nurodo, kad jau buvo skambinęs dėl tėčio, jo prašė mamos numerio, padiktuoja numerį. BPC darbuotoja sako, kad perduos papildomą informaciją.

Toliau apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025-04-28 23_10_02)“, įrašo pradžia 2025 m. balandžio 28 d., 23:10:02 val. Įjungus garso įrašą, girdimas pokalbis tarp pranešėjo ir BPC darbuotojos. Pranešėjas nurodo, kad skambino dėl to, kad tėtis išvažiavo, davė mamos numerį, tada norėjo dar tėčio numerį duoti, padiktuoja tėčio numerį. BPC darbuotoja nurodo, kad perduos papildomą informaciją policijai (1 t., b. l. 34-38).

2025 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kūno kamerų vaizdo įrašas pavadinimu „export-j0vr3“. Įrašo pradžia 2025 m. balandžio 28 d., 23:25:32 val., įrašo pabaiga 2025 m. balandžio 28 d., 23:55:33 val. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnė išlipa iš tarnybinio automobilio ir bendrauja su asmenimis lauke.

Pareigūnė: Kas įvyko jūs papasakokit man tada.

Moteris: Taip, nu jo, tai sūnus kreipėsi. Aš išėjau iš namų, nes pas mus vyksta skyrybų procesas. (Moteris kalba ramiai).

Pareigūnė: Prieš kiek laiko išėjot?

Moteris: Kada aš išėjau, palaukit, jeigu tiksliai, tuoj aš pasakysiu. Devynios trisdešimt keturios.

Pareigūnė: Ai, šiandien?

Moteris: Šiandien. Jo, jo, jo, išėjau tiesiog iš namų, nes, nu, negaliu būt namuose, jeigu kaip mes skiriamės, vyksta skyrybos, skyrybų procesas ir normalu, kad yra įtampa gyvenant su tuo pačiu žmogum po vienu stogu, kai vyksta skyrybų procesas ir prasidėjusios yra mediacijos. Ir atvažiavo draugas, paprašiau, kad atvažiuotų, pabūtų su manim, ir aš devynios trisdešimt keturios kažkur išėjau iš namų. Mes kalbėjom mašinoj ir atlėkė vyras. Atlėkė vyras ir jisai pradėjo su lazda daužyt mašiną.

Pareigūnė: Kurią? Va šitą va?

Moteris: Šitą. (Neaišku apie kurį automobilį kalba).

Pareigūnė: Apgadino kažką?

Vyras: Ne, per langus. Norėjo langą išdaužyt.

Moteris: Pradėjo grasinti.

Pareigūnė: Ką grasinti?

Moteris: Pradėjo grasinti man, kad susidoros, kad negrįžčiau namo ir taip toliau ir panašiai. Sūnus labai išsigando ir jisai iškvietė policijos pareigūnus.

Pareigūnė: Mhm. Bet jisai, ta prasme, daužydamas į langus, tiesiog norėjo, kad jūs išliptumėt iš transporto priemonės, aš taip supratau?

Moteris: Jisai nenorėjo, jisai turbūt gal čia buvo reikalavimas. Ir jisai jėga.

Pareigūnė: Ir jis konkrečiai žodžius savo?

Moteris: Jo, jeigu būtų nespėjęs draugas užrakinti mašinos, tai būtų ištempęs per prievartą.

Pareigūnė: Mhm, bet žiūrėkit, tuo metu langai buvo uždaryti, taip?

Moteris: Buvo gal „biškį“ pradarytas, aš net nežinau, ar buvo pradarytas langas. Buvo šiek tiek praviras.

Pareigūnė: Ir ką konkrečiai jo žodžiais, pacituokit ką jisai sakė.

Moteris: O dieve, kad aš dabar atsiminčiau žodis po žodį, ką jisai sakė. Man jau ten viskas liejasi.

Pareigūnė: Tai gal draugas gali pasakyt?

Vyras: Prisiminsi gal.

Pareigūnė: Ką?

Vyras: Prisiminsi gal.

Moteris: Ką jisai sakė? Kad lipt iš mašinos, kad necenzūrinių žodžių lavina. Tu tokia anokia, lipk iš mašinos, ir pradėjo daužyti mašiną su kažkokia lazdele.

Pareigūnė: O kur čia grasinimas?

Moteris: Ką?

Pareigūnė: Kur grasinimas? Kaip išreikštas grasinimas buvo? Lipti iš mašinos?

Moteris: Kad negrįžk namo, aš tave užmušiu, kale, ten kažkaip tai.

Pareigūnė: Va, aš va tą norėjau išgirst. Rašysit pareiškimą?

Moteris: Taip.

Pareigūnė: Gerai. Einam tada.

Pareigūnė su asmenimis užeina į pastato vidų.

Pareigūnė: O kiek jūs kartu gyvenat?

Moteris: 21 metai. (toliau nesigirdi).

Pareigūnė: O nuo kada jau skyrybos?

Moteris: Skyrybos nuo kovo pradžios, pradėjau inicijuoti aš pati skyrybas.

Pareigūnė: Bet, tai iki šio momento jūs kartu gyvenat?

Pareigūnė ir moteris užeina į apklausos kambarį.

Moteris: Buvo vieną kartą, skyrėmės ir prasidėjo karantinas, sustabdėm skyrybas.

Pareigūnė: Bet, o konkrečiai visą laiką gyvenot iki dabar?

Moteris: Taip, nes aš neturiu kur eiti (toliau nesigirdi).

Pareigūnė: O jūsų čia turtas bendrai užgyventas?

Moteris: Paskola bendra.

Pareigūnė paprašo pateikti asmeninę informaciją.

Pareigūnė: Kada nors kvietėt policiją?

Moteris: Buvo prieš keturis metus.

Pareigūnė: Tik prieš keturis, buvo dėl smurto artimoj aplinkoj, o kas tuo metu, kas įvyko?

Moteris: Aš tada nerašiau pareiškimo.

Pareigūnė: Bet buvo panaudota prieš jus fizinė jėga?

Moteris: Taip.

Moteris pateikia savo asmeninę informaciją, kuri yra užfiksuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Pareigūnė: Tai, jūsų manymu, jo išreikšti grasinimai jus užmušti yra realūs ir jums tikrai kelia pavojų?

Moteris: Taip.

Pareigūnė: Supratau. D. B.?

Moteris: Taip.

Toliau pareigūnė klausinėja moters asmeninės informacijos, atliekami procesiniai veiksmai (moters apklausa). Visa informacija yra užfiksuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Vaizdo įrašo pabaiga 2025 m. balandžio 28 d., 23:55:33 val. (t.1 b.l. 41-44)

Toliau apžiūrimas kūno kamerų vaizdo įrašas pavadinimu „export-p6ira“. Įrašo pradžia 2025 m. balandžio 28 d., 23:55:33 val., įrašo pabaiga 2025 m. balandžio 29 d., 00:25:33 val. Vaizdo įraše toliau tęsiama moters apklausa. Visa apklausos informacija yra užfiksuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Vaizdo įrašo pabaiga 2025 m. balandžio 29 d., 00:25:33 val. (1 t., b. l. 41-44).

BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje, buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad šis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai pasakyti žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti ir tokios nukentėjusiosios būsenos nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2014, 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-410-693/2015). Pagal formuojamą teisminę praktiką, tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes.

Atsižvelgiant į BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, akivaizdu, kad tokio pobūdžio nusikaltimuose nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, sukėlė jam įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).

LAT ne kartą yra pasakęs, jog bylose, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie kyla tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procese ir pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais. Konfliktai šeimose neretas reiškinys mūsų visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji teisė yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iš šeimos teisinių santykių. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Ypač svarbu į tai atsižvelgti, kai tariamai nusikalstami vieno iš sutuoktinių veiksmai išoriškai pasireiškia žodine forma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje 2K-299/2013).

Nagrinėjamu atveju D. B. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis nukentėjusiajai sėdint automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) agresyviai nusiteikęs ir rankoje laikydamas medinę lazdą, priėjęs prie automobilio, pradėjo jį daužyti, reikalaudamas nukentėjusiąją išlipti iš automobilio, bei grasino nukentėjusiajai, šaukdamas, kad ją užmuš. Pats kaltinamasis D. B., tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, pripažino tai, kad po to, kai savo sutuoktinę pamatė automobilyje su kitu vyru, buvo stipriai susinervinęs, siekdamas, kad sutuoktinė atkreiptų į jį dėmesį, su medžio šaka daužė į mašinos langus, išsakė nukentėjusiosios atžvilgiu daug necenzūrinių žodžių, sakė jai, kad ji „kalė ir suka“ ir gali negrįžti namo, tačiau neigė grasinęs žmoną nužudyti ir nurodė, kad tokių intencijų neturėjo. D. B. teigė, jog santykiai su sutuoktine buvo įtempti, kadangi ji po kovo 8-sios negrįžo į namus, nesakė jam tiesos, prašė įrodymų, todėl D. B. 2025 m. balandžio 28 d. vakare, pagal jos išmanųjį įrenginį pamatęs, kad ji yra kažkur Sietyno gatvėje, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į nukentėjusiosios buvimo vietą, kur pamatė tai, ką pamatė. Pažymėtina, kad teisme kaltinamasis tiesiogiai nenurodė, ką jis pamatė, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog pamatė, kad jo žmona ant automobilio galinės sėdynės atlieka lytinį aktą, kas jį labai sukrėtė, todėl jis, apimtas emocijų išsakė daug negražių žodžių, tačiau grasinimų, kad nužudys, nesakė nei liudytojui, nei nukentėjusiajai, nereikalavo, kad išliptų iš automobilio, norėjo tik, kad atidarytų duris ir į akis pažiūrėtų. Sakydamas paskutinį žodį, kaltinamasis nurodė, jog jo tikslas buvo užfiksuoti neištikimybės faktą.

Nukentėjusioji, teisme duodama paaiškinimus, teigė, jog, jai būnant automobilyje su draugu, atvažiavo jos sutuoktinis, tai yra kaltinamasis, kuris rankoje turėjo didelę lazdą, buvo agresyviai nusiteikęs, daužė automobilio langus, sakė jai: „kale, lipk iš automobilio, važiuojam namo, aš su tavimi susidorosiu, aš tave užmušiu“, plėšė automobilio duris, liepė lipti iš automobilio, grasino susidoroti ir nužudyti, ji šiuos žodžius suprato tiesiogiai, kaip grasinimą nužudyti, ir suprato, kad galėjo būti įvykdytas grasinimas, galėjo būti nužudymas, galėjo būti suluošinimas, galėjo būti įvykdyta ir tas, ir tas. Nors nukentėjusiojo parodymai bylose dėl grasinimo turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu, tačiau bet kokiu atveju jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto. Kaip nurodyta teismų praktikoje, nustatant grasinimų realumo faktą svarbu įvertinti ne tik nukentėjusio asmens išsakomą grasinimo turinio suvokimą, bet ir objektyvias aplinkybes, apibūdinančias situaciją – ar nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos. Apklausiamas teisme, liudytojas V. S. teigė, kad įvykio metu kaltinamasis, agresyviai nusiteikęs, su kažkuo daužė automobilį, nukentėjusiajai ir jam liepė išlipti, grasino, kad užmuš, jis suprato, kad kaltinamasis nori susimušti ar panašiai, jis peršoko į vairuotojo vietą ir išvažiavo. Teisme liudytojas negalėjo nurodyti, kas konkrečiai jam kėlė stresą, sakydamas, kad visa situacija. Teismas sutinka, kad nukentėjusioji ir kartu buvęs V. S. išsigando kaltinamojo pykčio, emocijų nelaikymo protrūkio, tačiau tai savaime nereiškia, kad kaltinamasis iš tikrųjų grasino nužudyti ar sunkiai sužaloti savo sutuoktinę.