Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. (A. S. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš A. S. 45040 Lt O. K. padarytai turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje O. K. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2007 m. balandžio 12 d., apie 6 val. 15 min., Geležinkelio stoties, Keleivių rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ir pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusioji O. K. miega, pagrobė po suolu stovėjusį O. K. priklausantį mėlynos spalvos maišą su prekybos tinklo „Maxima“ logotipu, kuriame buvo 10 Lt vertės penki mėlynos spalvos maišai su logotipu „Maxima“, kuriuose buvo 45000 Lt, suvynioti į neturintį vertės polietileninį maišelį, 40 Lt vertės ikona, o taip pat neturintys vertės nukentėjusiajai O. K. priklausantys dokumentai: Rusijos Federacijos užsienio pasas Nr. (duomenys neskelbiami), leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbiami), banko „NORD/LB“ mokėjimo kortelė „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbiami), Šiaulių muzikos mokyklos diplomas Nr. (duomenys neskelbiami), socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. (duomenys neskelbiami), darbo knygelė KT-I Nr. (duomenys neskelbiami), gimimo liudijimas ?? Nr. (duomenys neskelbiami), gimimo liudijimas III-(duomenys neskelbiami), vidurinės mokyklos baigimo atestatas A Nr. (duomenys neskelbiami), santuokos liudijimas ?M Nr. (duomenys neskelbiami).

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nukentėjusioji O. K. prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėja prašė atmesti nukentėjusiosios apeliacinį skundą, prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: nuosprendį pakeisti ir priteisti nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios O. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 20 straipsnis numato, jog įrodymais gali būti bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Bylos duomenų liečiamumo ir patikimumo klausimas yra diskrecinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Tai reiškia, kad tik teismas gali pripažinti, kuriais duomenimis patvirtinamos ar paneigiamos bylai reikšmingos aplinkybės ir kurie duomenys nėra reikšmingi sprendžiant kaltės klausimą. Bylos duomenų pripažinimas įrodymais yra loginio proceso rezultatas, kurio metu teismas įvertina tam tikrų bylos duomenų ryšį ir reikšmę, atsižvelgdamas į pareikštus kaltinimus, pripažindamas ar nepripažindamas nusikalstamas veikas įrodytomis. Proceso dalyviai taip pat turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo išvados dėl asmens kaltės daromos, kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti įvairūs duomenys apie A. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje apklausęs nuteistąjį A. S. , liudytojus J. B. , P. J. , ištyręs pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duodus nukentėjusiosios O. K. parodymus (t. 1, b.l. 31-32, 33-43, t. 2, b.l. 107), įvykio vietos apžiūros, 2007 m. liepos 5 d. vaizdajuostės apžiūros, 2007 m. balandžio 17 d. ir 2007 m. balandžio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose bei prie bylos prijungtame išraše iš O. K. sąskaitos AB ,,Š“ Šiaulių filiale užfiksuotus duomenis, juos visus išanalizavęs, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių ir jų pakanka A. S. kaltei dėl O. K. priklausančio didelės vertės turto pagrobimo įrodyti, ir A. S. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Nukentėjusioji O. K. , apskundusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, neginčija byloje surinktų įrodymų liečiamumo ir leistinumo. Iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo turinio galima suprati, kad ji mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje surinktus duomenis ištyrė neišsamiai ir nepilnai, taip pat neišsiaiškino visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti faktinių aplinkybių ir dėl to padarė neatininkančias tikrovės išvadas apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Apeliantės teigimu, nenustačius tikrųjų nusikaltimo aplinkybių, taip pat negalima spręsti ir apie šių aplinkybių baudžiamąjį – teisinį įvertinimą, t. y. apie baudžiamojo įstatymo nuostatų A. S. tinkamą ar netinkamą taikymą.

Proceso apeliacinės instancijos teisme pagrindinė paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas gali tiek proceso dalyviams prašant, tiek savo iniciatyva tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai ir buvo padaryta, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniam teismui, susipažinus su byloje surinktais duomenimis, atsižvelgus į nukentėjusiosios O. K. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, posėdžių metu pareikštus prašymus, tikrai kylo tam tikrų abejonių, ar pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti faktines aplinkybes: byloje nėra nustatytas įvykio metu Geležinkelio stotyje, esančioje (duomenys neskelbiami)., dirbęs UAB ,,D“ apsaugos darbuotojas ir jis neapklaustas kaip liudytojas apie jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nors jo parodymai būtų reikšmingi išsamiam bylos nagrinėjimui, tinkamai nepatikrinti duomenys, gauti apklausiant nuteistąjį A. S. apie asmenį vardu ,,S“ ar ,,A“ (ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad asmens vardas buvo ,,S“, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme - ,,A“), gim. (duomenys neskelbiami), kuris, kaip aiškina nuteistasis, po to, kai jis pavogė O. K. priklausantį mėlynos spalvos maišą su prekybos tinklo „Maxima“ logotipu, pats priėjo prie jo ir pasiūlė atidžiau pažiūrėti, kas yra tame maišelyje, nes, to asmens teigimu, tarp popierių būna paslėpti pinigai, o jis, radęs pinigus, minėtam asmeniui jų dalį atidavė ir jie kartu taksi automobiliu nuvažiavo į oro uostą, nesiaiškinta, kas yra šis asmuo, ar pastarasis nėra kaip nors susijęs su A. S. padarytu nusikaltimu (iš kur jam buvo žinoma, kad A. S. pavogė mėlynos spalvos maišą su prekybos tinklo „Maxima“, jog ten gali būti pinigų, kodėl A. S. su minėtu vyriškiu pasidalino pinigus, kartu važiavo į oro uostą), taip pat nepatikrintos ir kitos apeliantės minimos aplinkybės. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių, kad visos bylos aplinkybės būtų ištirtos visapusiškai, pilnai, objektyviai ir pašalintos apeliantės keliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo. Byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, pavesta prokurorui atlikti visą eilę procesinių veiksmų: nustatyti, koks UAB ,,D“ apsaugos darbuotojas dirbo Geležinkelio stotyje, esančioje (duomenys neskelbiami), įvykio metu, ir šį darbuotoją apklausti apie jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, peržiūrėti visų kamerų, esančių Geležinkelio stotyje (duomenys neskelbiami), 2007 m. balandžio 12 d. vaizdo įrašus, imtis kitų įmanomų priemonių ir nustatyti nuteistojo A. S. parodymuose minimą asmenį vardu ,,S“ (ar ,,A“) ir kt., taip pat teismo posėdyje perskaityti ir ištirti byloje naujai gauti dokumentai (apklausų protokolai ir kt.), papildomai apklausti kaip liudytojai UAB ,,D“ apsaugos darbuotojai A. B. , V. G. , nuteistasis A. S. .

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi ir papildomai ištyrusi visus byloje surinktus įrodymus (BPK 324 straipsnio 3 dalis), juos palyginusi ir įvertinusi, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus neteisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes, konstatavęs, kad A. S. 2007 m. balandžio 12 d., apie 6 val. 15 min., Geležinkelio stoties, Keleivių rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), pagrobė didelės vertės nukentėjusiajai O. K. priklausantį turtą. Kaip matyti, pats nuteistasis A. S. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, niekada neneigė pagrobęs nukentėjusiajai O. K. priklausantį didelės vertės turtą ir išsamiai paaiškino kokiomis aplinkybėmis tai padarė. Pagal nuteistojo A. S. parodymus, jis, 2007 m. balandžio 11 d. Geležinkelio stoties, Keleivių rūmuose pastebėjęs, kad ant suolo sėdinti moteris (O. K. ) miega, nusprendė pavogti jos po suolu padėtą mėlynos spalvos krepšį. Pagrindinis motyvas, kodėl taip nusprendė padaryti - norėjo valgyti, galvojo, jog tame krepšyje yra maisto. Jis paėmė krepšį, išnešė šį į peroną ir pradėjo žiūrėti, kas krepšyje yra. Krepšyje rado įvairius dokumentus, popierius, ikoną, kurią pasiėmė, o maišą su dokumentais ir popieriais numetė ant šaligatvio, netoli tualetų. Po to, jis, beeidamas sutiko nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau sužinojo jo vardas buvo ,,A“ ar ,,S“. Šis jam patarė atidžiau pažiūrėti, kas yra krepšyje, nes, to asmens teigimu, tarp popierių būna paslėpti pinigai. Tada jis su minėtu asmeniu dar kartą atidžiai apžiūrėjo krepšį ir šiame rado popierinį pakelį, aprištą guma, ir įdėtą į polietileninį maišelį. Šiame pakete jis rado keturis pilnus pakelius pinigų po 100 Lt kupiūromis ir dar vieną nepilną pakelį, taip pat po 100 Lt kupiūromis. Jis vieną pilną ir vieną nepilną pakelį pinigų atidavė minėtam nepažįstamam asmeniui, o kitus tris pakelius įsidėjo į savo švarko kišenę, ir po to jie nuvažiavo į oro uostą pavalgyti ir išgerti. Su minėtu vyriškiu jis išskyrė Naujininkuose. Šiame mikrorajone esančioje parduotuvėje ,,Maxima“ jis už pinigus, kuriuos rado krepšyje, nusipirko maisto, avalynės, dviratį. Kai jis išėjo iš parduotuvės, prie jo priėjo čigonų tautybės moteris ir paklausė, ko jis ieško. Jis atsakė, kad vairuotojo, kuris jį galėtų nuvežti į Prūsų gatvę. Ta moteris pasisiūlė jį pavežti ir jie kartu įsėdo į mėlynos spalvos lengvąjį automobilį, kurį vairavo apie 40 metų jam nepažįstamas vyriškis. Jie nuvažiavo į Gerosios Vilties gatvę, kur minėta moteris išlipo ir kažkur nuėjo, paprašiusi jos palaukti. Po kurio laiko sugrįžo nešina buteliu raudono vyno ir pasiūlė išgerti. Jis paragavo vyno, tačiau toliau nieko nebeatsimena, atsibudo griovyje, netoli nuo Naujininkų geležinkelio tilto. Jis pasigedo visų turėtų pinigų, dviračio, kitų pirkinių. Kolegija tokiais nuteistojo A. S. parodymais neturi pagrindo abejoti ir manyti, jog jis save dėl kokių nors priežasčių apkalba. Tokių duomenų byloje nėra. Nuteistojo A. S. parodymai, kaip įrodymai, gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą ir patikrinimą, jis vienodus ir nuoseklius parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, juos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiuose nuteistojo A. S. parodymuose nurodytų aplinkybių apie O. K. priklausančio didelės vertės turto pagrobimą teisingumą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš vaizdajuostės 2007 m. liepos 5 d. apžiūros protokolo ir jo priedų, vaizdo kamera Nr. 6 užfiksavo salėje miegančią nukentėjusiąją O. K. ir nuteistąjį A. S. , nueinantį nešiną krepšiu su ,,Maximos“ užrašu (t. 1, b. l. 62-84), kurį A. S. prisipažino pagrobęs, kai nukentėjusioji miegojo. Liudytoja J. B. , dirbusi įvykio dieną Geležinkelio stotyje, esančioje (duomenys neskelbiami), patvirtino mačiusi Geležinkelio stoties, Keleivių rūmuose, ant suolo miegančią moterį (kaip nustatyta O. K.), kuri po tuo pačiu suolu buvo pasidėjusi didelius mėlynus krepšius su ,,Maxima“ logotipu. Pagal liudytojos parodymus, ji apie 6 val. ryto netoli elektros skydinės pastebėjo numestą mėlynos spalvos maišą su ,,Maksima“ logotipu ir ši paėmė. Šalia maišo ant žemės taip pat mėtėsi keli segtuvai su dokumentais, tarp kurių matėsi kažkokios moters pasas. Ji šį krepšį ir segtuvus su dokumentais nunešė ir atidavė stoties budėtojui. Vėliau ji girdėjo, kaip ta pati salėje miegojusi moteris, skundėsi, jog ją apvogė.

Nukentėjusiosios O. K. apeliaciniame skunde iškelta versija, jog A. S. nusikaltimą padarė ne vienas, veikdamas su bendrininkais (su apsaugos darbuotojais iš firmos ,,D“, asmeniu vardu ,,S“ ar ,,A“ ir kt.), su kuriais buvo iš anksto susitaręs pavogti jos pinigus, atlikus papildomą įrodymų tyrimą nepasitvirtino. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. S. būtų iš anksto tariąsis su kitais asmenimis pagrobti O. K. priklausantį didelės vertės turtą. Pats nuteistasis A. S. , apklaustas apeliacinės instancijos teisme, kategoriškai neigė, jog jis nukentėjusiajai O. K. priklausantį didelės vertės turtą pagrobti buvo suplanavęs iš anksto ir veikė ne vienas, su bendrininkais. Tvirtino, jog jis pats vienas nusprendė apvogti nukentėjusiąją. Taip padaryti nusprendė, nes labai norėjo valgyti, galvojo, jog maiše, kurį nukentėjusioji laikė po suolu, ras maisto. Jis, prieš nuspręsdamas apvogti O. K. , net nežinojo, jog ji turi pinigų. Pinigų iš pradžių, kai pirmą kartą apžiūrinėjo, kas yra pavogtame maiše, net nerado. Šiuos aptiko, tik po to, kai su jam nepažįstamu vyru, nusprendė dar kartą atidžiau pažiūrėti, kas yra maiše. Nuteistasis tvirtino, jog šis vyras nebuvo jo bendrininkas ir jie nebuvo iš anksto susitarę kartu pagrobti nukentėjusiosios turto. Jis minėtą vyrą sutiko atsitiktinai ant perono ir pats jam papasakojo apie vagystę, jog pavogtame maišelyje rado tik popierius. Jam minėtas vyriškis tik patarė atidžiau apžiūrėti maišą ir tuos popierius, ką jis ir padarė, ir taip surado pinigus, kurių dalį atidavė šiam vyriškiui. Byloje nei vienas apklaustas liudytojas neparodė, kad nuteistasis A. S. , grobdamas O. K. priklausantį turtą, būtų bendrininkavęs dar su kokiais nors kitais asmenimis. Pagal apsaugos darbuotojo V. G. , apklausto kaip liudytojo, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kuriuos šis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. S. įvykio metu buvo vienas, kitų įtartinų asmenų šalia pastarojo jis, kitą dieną po vagystės peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nematė. Jis vaizdo įraše matė, kaip A. S. vienas vaikštinėjo po salę, atsisėsdavo, pasėdėdavo, paskui vėl pavaikščiodavo, pasėdėdavo ir taip darė apie valandą, gal pusantros, po to paėmė nukentėjusiosios maišą ir nuėjo link perono pusės. Liudytojas A. B. , buvęs UAB ,,D“ apsaugos darbuotojas, patvirtino, jog jis dirbo UAB ,,D“ apsaugos darbuotoju ir įvykio metu budėjo Geležinkelio stotyje, tačiau aiškino, jog budėjimo metu nieko įtartino per vaizdo kameras nepastebėjo, tai yra nematė nei miegančios nukentėjusiosios, nei kokių nors įtartinų asmenų, nei kokiomis aplinkybėmis iš nukentėjusiosios buvo pavogti pinigai. Nukentėjusioji O. K. į jį nesikreipė dėl vagystės. Pagal minėto liudytojo parodymus, jo pareiga yra stebėti patalpas ir prižiūrėti tvarką. Apsaugos darbuotojai neprivalo visą laiką sėdėti darbuotojų kambaryje ir stebėti kameras. Paprastai jis su porininku, kai budėdavo stotyje, kameras stebėdavo paeiliui, tai yra vienas sėdėdavo prie kamerų, kitas vaikščiodavo po visą stoties teritoriją. Kai pavargdavo, apsikeisdavo. Liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, kurioje stoties vietoje buvo, kai įvyko vagystė. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų (t. 1, b.l. 45, 46, t. 2, b.l. 163, 252) matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apeliacinės instancijos teismui pakartotinai pavedus Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui imtis papildomų tyrimo veiksmų, vyriškio, kurį minėjo nuteistasis A. S. , rasti ir šį apklausti nepavyko. Byloje apskritai nėra jokių objektyvių duomenų apie A. S. parodymuose minimą vyriškį: nežinoma nei jo gyvenamoji vieta, nei išvaizda (nuteistasis A. S. negalėjo apibūdinti to vyriškio, nurodė, tik kad buvo apsirengęs odine striuke ir amžių), todėl, byloje nesant nustatytų kitų asmenų, kurie būtų matę minėtą vyriškį, net nėra realių galimybių išsiaiškinti šio asmens. A. S. paklausus, ar liudytojai A. B. ir V. G. nėra panašūs į asmenį vardu ,,S“ ar ,,A“, tai kategoriškai neigė. Tvirtino, jog šiuos liudytojus jis mato pirmą kartą ir šie nėra panašūs į tą asmenį, kuris jam po vagystės pasiūlė atidžiau pažiūrėti, kas yra krepšyje, ir kuriam jis atidavė dalį pavogtų pinigų. Pagal A. S. parodymus, kai jis pavogė nukentėjusiosios maišą, šalia apsaugos darbuotojų net nebuvo, jis matė tik valytoją. Taip pat byloje nepavyko nustatyti ir čigonų tautybės moters bei vyro, kurie pagal nuteistojo A. S. parodymus, jį pavežė ir paėmė iš jo pavogtus nukentėjusiosios pinigus. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. Kolegija laiko, kad nagrinėjamoje byloje pagal tas faktines aplinkybes, kurios yra nustatytos, nėra pagrindo daryti išvados, jog A. S. padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje išnaudojus visas galimybes, nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. S. jam inkriminuotą veiką padarė bendrininkaudamas, tik prielaidos, kuriomis pagal nusistovėjusią teismų praktiką, negali būti grindžiamos teismo išvados. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Nukentėjusioji O. K. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad A. S. galėjo bendrininkauti su Rusijos konsulato Klaipėdoje darbuotojais. Tokią išvadą apeliantė grindžia tuo, kad minėto konsulato darbuotojai matė, jog ji turi pinigų. Kolegija laiko, jog toks nukentėjusiosios O. K. tvirtinimas yra deklaratyvus, grindžiamas vien tik subjektyviais, niekuo nepagrįstais nukentėjusiosios samprotavimais, ir neatitinkantis to, ką byloje konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Tačiau kolegija laiko, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios O. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo, ir taip pažeidė BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą teisę asmeniui, pripažintam nukentėjusiuoju, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK nepateikiama neturtinės žalos samprata ir nenurodomi jos nustatymo kriterijai. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Kaip žinoma, teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis.). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina tai, kad Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Svarbu turėti galvoje, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kaina. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros. Kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti nukentėjusiosios O. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo, neatsižvelgė į šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą (nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir kt.) ir pernelyg susiaurino juridinius neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, vertinimo kriterijus, atsižvelgdamas tik tą aplinkybę, jog O. K. rizikingai elgėsi nešiodama didelę pinigų sumą krepšyje, kurį miegodama laikė viešoje vietoje, po suolu. Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad ji dėl pagrobtų jos pinigų patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus (neturi pinigų maistui, drabužiams ir kitiems poreikiams tenkinti) yra akivaizdžios. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, A. S. pavogti pinigai buvo vienintelis nukentėjusiosios O. K. pragyvenimo šaltinis, jokio kito pragyvenimo šaltinio ji neturi (yra bedarbė, negauna jokios socialinės pašalpos), taip pat ji yra be nuolatinės gyvenamosios vietos. Pačio A. S. turtinė padėtis nors šiuo metu ir nėra labai gera, tačiau ji gali keistis. Jis yra darbingas, todėl turi visas galimybes dirbti, gauti pajamas ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, nukentėjusiosios O. K. turtinė padėtis šiuo metu yra žymiai prastesnė negu nuteistojo A. S. . Todėl įvertinusi visumą šių aplinkybių ir atsižvelgdama į nusikaltimo pasekmes, pačios nukentėjusiosios rizikingą elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į besiformuojančią teismų praktiką tuo klausimu, teisėjų kolegija laiko, kad yra pagrindas tenkinant iš dalies nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisti jai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantė taip pat nurodo, kad galutinį turtinės žalos dydį turėtų sudaryti ne tik jos pagrobto turto vertė, bet ir atitinkamu koeficientu indeksuota pinigų suma, kadangi dėl infliacijos sąlygoto bendrojo kainų kilimo pabrango maitinimas, butai. Tačiau su tokia apeliantės nuostata nėra pagrindo sutikti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė ketino turėtus pinigus investuoti, paskolinti, gaunant už tai kokią nors naudą, ar pan., todėl vertinti padarytos turtinės žalos dydį dar ir pagal gautinų piniginių lėšų perkamąją galią jų investavimo ar pan. atveju, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į nešališką teismą. Nukentėjusioji teismo šališkumą šioje byloje sieja su jos prašymų netinkamu išsprendimu, netinkamu įrodymų vertinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant, teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Kolegija laiko, jog nukentėjusioji nenurodė nė vienos iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas būtų buvę šališkas, neobjektyvūs, suinteresuotas bylos baigtimi. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantė, atmetė jos prašymus, nereiškia, jog teisėjas buvo šališkas.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad ji neturėjo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl ko ji negalėjo tinkamai ginti savo interesų, teikti prašymų. Susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga reglamentuoja BPK 181 ir 218 straipsniai. Šiuose straipsniuose įtvirtintos procesinės taisyklės nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos. BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiajai paskelbia, kad ikiteisminis tyrimas byloje baigtas ir ji turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. BPK 218 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusioji turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Anksčiau nurodytus veiksmus prokuroro pavedimu gali įvykdyti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs daugumą ikiteisminio tyrimo veiksmų (BPK 218 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje ši procesinė taisyklė buvo taikoma. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė 2007 m. rugpjūčio 2 d. įvykdė procesinę pareigą paskelbti nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo pabaigą ir išaiškinti jo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 218 straipsnio 1 dalis, BPK 45 straipsnis). Kaip matyti nukentėjusioji per nustatytą terminą susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikė prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, kurie Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro buvo išnagrinėti ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu atmesti. Šis nutarimas O. K. buvo išsiųstas 2007 m. rugpjūčio 8 d., išaiškinant jo apskundimo tvarką (t. 2, b. l. 57–58), tačiau O. K. šia savo teise nepasinaudojo ir nutarimo ikiteisminio tyrimo teisėjui neapskundė. Nukentėjusiosios O. K. teisės, numatytos BPK 28 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir teikti prašymus, nebuvo suvaržytos ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visi jos prašymai pareikšti teisiamojo posėdžio metu buvo apsvarstyti. Tai atlikta išklausius proceso dalyvių dėl šių prašymų duotus atitinkamus paaiškinimus. Padaryta išvada, kad prašymai atmestini kaip nepagrįsti iš esmės dėl to, kad yra niekuo nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjama byla.

Kitoje dalyje, atsižvelgiant į nukentėjusiosios apeliacinio skundo ribas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Priteisti iš A. S. nukentėjusiajai O. K. 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.