Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atstovui advokatui Karoliui Bradauskui (per „Zoom“)

atsakovių Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos atstovei Vaclavai Jelaginai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, naudojant nuotolines vaizdo ir garso perdavimo priemones („Zoom“ platformą), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ieškinį atsakovėms Šalčininkų rajono savivaldybei ir Šalčininkų rajono savivaldybės tarybai dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

7. Ieškovė nuomojasi, be kita ko, šiuos valstybinius žemės sklypus, kuriuos patikėjimo teise valdo Šalčininkų rajono savivaldybė: (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). (e. bylos t. 1, b. l. 15).

9. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasi Savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos ir nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ bei atsižvelgdama į UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymą, nusprendė netenkinti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymo atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio (e. bylos t. 1, b. l. 17).

10. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje eI3-7904-743/2025 atsisakė priimti ieškovės skundą, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė žemės nuomos teisiniai santykiai ir nepaisant to, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, tačiau aptariamas ginčas dėl atleidimo nuo valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio, kylantis iš valstybinės žemės nuomos santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (e. bylos t. 1, b. l. 12-14).

Dėl Sprendimo teisėtumo / neteisėtumo

11. Kaip matyti iš ieškovės procesiniuose dokumentuose ir ieškovės atstovo teismo posėdžio metu pateiktos pozicijos, ieškovė prašo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti ieškovės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ (duomenys neskelbtini) prašymą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“ Nr. (duomenys neskelbtini) iš naujo. Pagrindinis ieškinio argumentas – Sprendimas yra nemotyvuotas.

12. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima administracinius aktus, kurie Vietos savivaldos įstatyme įvardijami sprendimais. Savivaldybės tarybos priimami sprendimai yra administraciniai aktai, todėl, be Vietos savivaldos įstatyme numatytų reikalavimų, jiems taikomos ir bendrųjų įstatymų nuostatos, pvz. Viešojo administravimo įstatymas.

13. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

14. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2495-624/2018).

15. Gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, be kita ko, apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012).

16. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

17. Taigi įstatyme aiškiai įtvirtina viešojo administravimo subjektų pareiga priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, šis reikalavimas siejamas ir su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra išaiškinusi, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

19. Pažymėtina ir tai, kad VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-800/2013; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012). Atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas individualus administracinis aktas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame individualiame administraciniame akte nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei individualų administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes individualiu administraciniu aktu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį kartu su procedūriniu dokumentu (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-893-442/2024 ir jame nurodytą praktiką).

20. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Taigi pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma, įgyvendinant jai priskirtas funkcijas, yra savivaldybės tarybos posėdžiai, kurių veiklos rezultatai įforminami sprendimais. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 15 dalis).

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamas Sprendimas priimtas (duomenys neskelbtini) Tarybos posėdyje Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodoma, kad: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punktu, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos ir nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ (redakcija TAR, 2022 Nr. 2022-07078) bei atsižvelgdama į UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymą, Šalčininkų rajono savivaldybės taryba nusprendžia : Netenkinti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymo atleisti nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) eurų bei ankstesnių laikotarpių (duomenys neskelbtini) eurų valstybinės žemės nuomos mokesčio.“.

23. Savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatyta viena iš savivaldybės tarybos kompetencijų – sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto lėšomis, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto lėšomis priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta. Tai reiškia, kad Sprendime pateikiama nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, kuri numato savivaldybių taryboms teisę savivaldybės biudžeto lėšomis priimti sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas lengvatas, jas kompensuoti.

24. Be to, Sprendime yra pateikiama nuoroda į Nutarimą, net nenurodant konkretaus punkto. Nutarimo 1.1 punkte numatyta, kad šis Nutarimas taikomas nustatant nuomos mokestį, žemės nuomos mokesčio priedą už nuomojamą pagal teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos tvarką, valstybinę žemę (išskyrus tarptautinių oro uostų ir valstybinių jūrų uostų žemę). Nutarimo 1.8 punkte įtvirtinta savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

25. Iš Sprendime pateiktų teisės aktų matyti, kad tai yra bendro pobūdžio nuostatos, numatančios savivaldybės tarybos teisę priimti sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mažinimo arba atleidimo nuo jo mokėjimo, tačiau visiškai nėra aišku, kokiomis konkrečiomis teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis vadovaujantis buvo priimtas sprendimas atmesti ieškovės pateiktą prašymą. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas ne objektyviais duomenimis, o konstatavimu, kad Šalčininkų rajono savivaldybės taryba nusprendžia netenkinti prašymo ir neatleisti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo.

26. Kaip nurodo atsakovės, klausimas dėl ieškovės prašymo atleisti ją nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo buvo svarstomas ir komitetuose. Į bylą buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. , b. l. 58-62) ir (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono savivaldybės Kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos komiteto posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 63-65). Abu komitetai nepritarė ieškovės prašymui ir siūlė neatleisti nuo (duomenys neskelbtini) Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, tačiau ir šiuose protokoluose nėra pateikti jokie, net minimalūs, siūlomo priimti sprendimo motyvai.

27. Kaip matyti iš interneto svetainėje pateikiamos informacijos, svarstant ieškovės prašymą, buvo parengti tik du dokumentai: sprendimo projektas netenkinti prašymo ir aiškinamasis raštas (e. bylos t. 1, b. l. 35-39).

28. Pagal Savivaldos įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinamasis raštas yra privalomas procedūrinis dokumentas, pateikiamas savivaldybės tarybai kartu su sprendimo projektu, kuriame privalo būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, t. y. aiškinamasis raštas, nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste, pripažintinas ginčijamo administracinio sprendimo motyvuojamąja dalimi.

29. Šiuo atveju aiškinamajame rašte nurodoma: 1. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai, laukiami rezultatai – „Netenkinti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymo atleisti nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) eurų ir ankstesnių laikotarpių (duomenys neskelbtini) eurų valstybinės žemės nuomos mokesčio.“; išsamus faktinis ir teisinis pagrindas, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos – „Netenkinti prašymo. Pridedamas UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymas. Projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punktu.“; 3. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, jei sprendimu numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius arba iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas – „Santykiai reglamentuoti įstatymu“; 4. Lėšų poreikis ir šaltiniai – „nėra“; 5. Ar projektas vertintinas antikorupciniu požiūriu (jei taip, pridedama antikorupcinio vertinimo išvada) – „ne“; 6. Kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai, ir sprendimo projekto lyginimasis variantas, jeigu teikiamas sprendimo pakeitimo projektas – „nėra“. Taigi, ir aiškinamajame rašte nebuvo nurodomas parengto projekto teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.

30. Iš Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) posėdžio vaizdo ir garso įrašo matyti, kad posėdžio metu prieš tarybos narių balsavimą pranešėja pristatė sprendžiamą klausimą dėl UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pateikto prašymo atleisti nuo valstybinės žemės mokesčio mokėjimo ir pasiūlė prašymo netenkinti, po to iškart vyko balsavimas, 20 tarybos narių balsavo už, o 3 tarybos nariai susilaikė.

31. Nei aiškinamasis raštas, nei Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) posėdžio vaizdo ir garso įrašas, kuris yra prieinamas viešai, nei (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, biudžeto ir finansų ir Šalčininkų rajono savivaldybės Kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos komiteto posėdžių protokolai, kurie yra sudėtinė ginčijamo Sprendimo dalis, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamas Sprendimas buvo grindžiamas objektyviais duomenimis. Šių dokumentų pagrindu negalima konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas nėra motyvuotas, todėl neaišku, kokiais argumentais remdamasi Šalčininkų rajono savivaldybės taryba priėmė ginčijamą Sprendimą neatleisti ieškovės nuo valstybinės žemės mokesčio mokėjimo.

32. Pastebėtina, kad argumentas, jog ieškovė nebuvo atleista nuo valstybinės žemės mokesčio mokėjimo dėl to, kad ji veikia pelningai ir jos finansinė situacija nėra bloga, pirmą kartą buvo pateiktas tik atsiliepime į ieškinį, vėliau kartojamas triplike ir teismo posėdžio metu, todėl tai negali būti laikoma tinkamu skundžiamo Sprendimo motyvavimu.

33. Tai, kad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti, nereiškia, jog savivaldybės taryba neturi pagrįsti savo išvadų išsamiais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti išsamių sprendimo priėmimo priežasčių, atskleidžiančių konkrečius loginius apmastymus, grindžiančių jo sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012). Savivaldybės diskrecijos įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo pareigos kiekvieną kartą pateikti priimamo administracinio akto pagrindimą, kurį vertinant ir galima spręsti ar priimtu aktu nėra pažeidžiami minėti teisės principai bei asmens teisės ar teisėti interesai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje A-1247-602/2018).

34. Teisėtumo principo užtikrinimas priimant savivaldybės tarybos individualius sprendimus reikalauja, kad savivaldybės tarybos vykdydamos joms pavestas funkcijas nepažeistų aukštesnės galios teisės aktų, kad priimami individualūs spendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o ne spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2387-575/2017 ir kt.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 201 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.).

35. Taigi, savivaldybės tarybos individualių sprendimų priėmimas yra teisės taikymas, kuris sukelia konkrečius teisinius padarinius asmenų teisiniam statusui, todėl minėti sprendimai privalo būti pagrįsti konkrečiais faktais bei konkrečiomis teisės normomis. Pirmiau nurodyti ginčijamo Sprendimo trūkumai akivaizdžiai trukdo asmeniui apsiginti, o teismui patikrinti, ar buvo nurodyti tinkami motyvai (argumentai), ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida, ar nepiktnaudžiaujama valdžia (suteiktais įgaliojimais).

36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos Sprendimas yra nemotyvuotas ir prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto nuostatoms, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti – panaikinti atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ valstybinės žemės nuomos mokesčio“ ir įpareigoti atsakovę Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą išnagrinėti ieškovės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ (duomenys neskelbtini) prašymą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“ Nr. (duomenys neskelbtini) iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 945,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. bylos t. 1, b. l. 101-104). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių, yra tinkamai pagrįstos, todėl priteistinos ir pralaimėjusios šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti – panaikinti atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ valstybinės žemės nuomos mokesčio“ ir įpareigoti atsakovę Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą išnagrinėti ieškovės UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ (duomenys neskelbtini) prašymą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“ Nr. (duomenys neskelbtini) iš naujo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, juridinio asmens kodas 174901124, iš atsakovės Šalčininkų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111108099, 1 945,08 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt penkių Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.