Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Komunalinių paslaugų centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.e2-22079-1041/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovės 1 104 Eur žalos atlyginimą, 37 455,05 Eur delspinigius, iš viso 38 559,05 Eur, pripažinti ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 6 bei Nr. 7 negaliojančiais, sutarties kainą sumažinti iki 411 593,93 Eur ir įpareigoti ieškovę perduoti su atliktais darbais susijusią dokumentaciją.Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovės nekilnojamiesiems, kilnojamiesiems daiktams, o jo neužtenkant - ir pinginėms lėšoms bei turtinėms teisėms, priklausančioms ieškovei ar esančioms pas ieškovę ar trečiuosius asmenis. Prašymą grindė didele reikalavimų suma, blogėjančia ieškovės finansine padėtimi, ieškovės atžvilgiu pradėtais kitais civiliniais procesais.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas atsakovės pareikštus reikalavimus vertino tikėtinai pagrįstais, tačiau sprendė, kad atsakovė neįrodė jai galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės kaip antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos. Teismas vertino, jog vien tai, kad pagal Creditreform ataskaitą ieškovės veiklos finansiniai rezultatai nuosekliai blogėja, kad ieškovės atžvilgiu yra pradėta kita civilinė byla, kad vykstantys ginčai gali užkirsti kelią ieškovei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir užsidirbti iš tokiu būdu gautų užsakymų, nepagrindžia teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Teismas sprendė, kad atsakovės prašoma priteisti 38 559,05 Eur suma iš esmės nėra tokia didelė, kad savaime pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę, o įrodymų, pagrindžiančių ieškovės finansinę padėtį, ir kuriuos įvertinus būtų sprendžiama, ar reikalavimo suma ieškovei yra didelė, atsakovė nepateikė ir šių aplinkybių neįrodinėjo.

Atskirajame skunde atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Nurodo šiuos skundo argumentus:

7.1 Teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį argumentavo ieškovės turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų nepateikimu, kadangi prezumpciją, kad didelės sumos ieškinio reikalavimas objektyviai kelią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovė gali paneigti pateikdama duomenis apie savo turtinę padėtį.

7.2 Teismas neįvertino aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl ieškovės finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą: 1) daugiau kaip pusę visos ieškovės apyvartos sudaro atsakovės už ieškovės atliktus darbus sumokėtos sumos, todėl kyla klausimas, ar ieškovė, netekusi pajamų iš atsakovės, nesusidurs su finansinėmis problemomis; 2) ieškovei yra pareikšti turtiniai reikalavimai ne vienoje civilinėje byloje bendrai 88 032 Eur sumai, kuri viršija per 2015 metus ieškovės gautą grynąjį pelną (82 099 Eur); 3) ieškovei pareikštų reikalavimų mąstas ir pobūdis rodo, kad ji nebendradarbiauja su atsakove, vengia tinkamai vykdyti sutartis ir šalinti darbų trūkumus, o tai rodo, kad ji gali imtis nesąžiningų veiksmų siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

8. Ieškovė atsiliepime į atsakovės skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, kadangi nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atsakovės reiškiamas prašymas yra tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis išraiška.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas priešieškinyje pareikštų reikalavimų sumą nevertino realia grėsme teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui jį įvykdyti ir atsakovei nepateikus šią grėsmę patvirtinančių įrodymų, sprendė netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės atžvilgiu. Apeliantė nurodo, kad ieškovei teisme bendra pareikštų reikalavimų suma viršija 2015 metais jos gautą grynąjį pelną, todėl teismas nepagrįstai reikalavimo sumą ieškovei nevertino didele ir objektyviai keliančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Nors savaime didelė reikalavimo suma nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas. Paminėta prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, finansines galimybes. Taigi, apeliantai, paduodami atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdami duomenis, įrodančius jų (gerą) turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 02 11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016).Ieškovė kartu su atsiliepimu į skundą pateikė šių metų pirmojo pusmečio balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurių matyti, kad turto iš viso turi už 1 024 213 Eur, iš jo ilgalaikio – 717 937 Eur, o ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 322 732 Eur. Iš pelno ataskaitos matyti, kad šiais metais, palyginus su praėjusiais, ieškovės grynasis pelnas sumažėjęs, tačiau tai neteikia pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovės finansinė padėtis yra bloga ir dėl to ji negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina apeliantės prielaidos, kad reikalavimo suma ieškovei yra didelė, o priešingai, patvirtina, kad jai pareikšto reikalavimo suma 38 600 Eur nėra tokio masto, kad objektyviai keltų grėsmę atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu yra nagrinėjama dar ne viena civilinė byla dėl skolos iš ieškovės priteisimo bei nutarties 7.2 punkte nurodytos kitos, nesudaro pagrindo pripažinti, jog egzistuoja reali grėsmė teismo procesinio sprendimo vykdymui (CPK 144 str. 1 d. 178 str. 185 str.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.