Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir J. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) atliko pakartotinį pareiškėjos J. J. 2005 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą ir surašė 2013 m. spalio 4 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-28. Valstybinė mokesčių inspekcija konstatavo, kad mokesčių mokėtoja gavo pajamų, bet jų nedeklaravo. Pareiškėjai J. J. šiuo aktu papildomai apskaičiuota 17 215 Lt GPM (Mokestinių ginčų komisijos byla (toliau – MGK byla) Nr. 7-20, b. 1. 76–89).

Kauno AVMI 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-245 patvirtino 2013 m. spalio 4 d. patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti 17 215 Lt GPM, 12 904 Lt GPM delspinigių, 1 722 Lt GPM baudą (MKG byla Nr. 7-20, b. 1. 61–74).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos J. J. skundą, 2014 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 68-4, kuriuo patvirtino Kauno AVMI 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-245 (MGK byla Nr. 7-20, b. 1. 9–11).

Kauno AVMI atliko pareiškėjo R. J. pakartotinį 2005 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpio GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą ir surašė 2013 m. spalio 4 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-27. Mokesčių inspekcija konstatavo, kad mokesčių mokėtojas gavo pajamų, bet jų nedeklaravo. R. J. šiuo aktu papildomai apskaičiuota 15 445 Lt GPM (MGK byla Nr. 7-19, b. 1. 49–63).

Kauno AVMI 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-244 patvirtino 2013 m. spalio 4 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-27 ir nurodė pareiškėjui sumokėti 15 445 Lt GPM, 13 615 Lt GPM delspinigių ir 1 545 Lt GPM baudą (MGK byla Nr. 7-19, b. 1. 24–37).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo R. J. skundą, 2014 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 68-3, kuriuo patvirtino Kauno AVMI 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-244 (MGK byla Nr. 7-19, b. 1. 10–12).

II.

Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjų poziciją dėl pareiškėjo R. J. mamos M. J. kiekvieną mėnesį duodamų 300 Lt. Įvertinus M. J. gautą pensijos dydį, visiškai nerealu, kad ji būtų galėjusi 10 metų (skaičiuojant nuo 2009 m.) pareiškėjus remti 250–300 Lt, nes jos pensija 1999 m. sudarė 281,90 Lt, ar 2005 m. jiems kaip dovaną įteikti 14 000 Lt sumą. Nors pareiškėjai tvirtina, kad pareiškėjo R. J. mama dirbo ir turėjo santaupų, tačiau apeliaciniame skunde administracinėje byloje Nr. I-895-365/2011 nurodyta, kad šių santaupų nėra galimybės pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl nurodomos aplinkybės negali būti laikomos pagrįstomis, nes jos nėra įrodytos jokiomis galimomis ar leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o paremtos tik paaiškinimais. Pirminio patikrinimo metu pareiškėja J. J. paaiškinime atsakydama į klausimą, iš kokių lėšų pirko statybines medžiagas, vykdė statybos darbus, nurodė, kad buvo parduotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat finansiškai parėmė vyro mama. Pažymėjo, kad pirminio patikrinimo metu pareiškėjai nebuvo nurodę jokios informacijos apie gautas pinigines lėšas iš pareiškėjos J. J. mamos Z. J., taip pat pareiškėja J. J. nėra deklaravusi gautų dovanotų piniginių lėšų. Pagal valstybinės mokesčių inspekcijos turimą duomenų bazių informaciją nustatyta, kad Z. J. 2005 m. yra gavusi 228,98 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, 2006 m. – 163 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų iš to paties ūkio subjekto. Z. J. turi sąskaitą AB banke ,,Swedbank“ nuo 1988 m., tačiau judėjimo sąskaitoje laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 13 d. faktiškai nėra, laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 4 d. iki 2002 m. balandžio 13 d. pajamų sąskaitoje suma sudaro 1 025,57 Lt, išlaidų – 1 026,89 Lt. Duomenų, kad Z. J. būtų gavusi kitų pajamų, nenustatyta, metinės pajamų deklaracijos neteiktos. Minėti duomenys rodo, kad Z. J. pajamos iš tikrųjų yra nedidelės, kad būtų galėjusi sukaupti ir pareiškėjai J. J. (jos vaikams) atitinkamai padovanoti pareiškėjų nurodytas sumas. Administratoriui atlikus asmenų turtinės padėties ir pajamų analizę bei nustačius, kad asmuo neturėjo finansinių galimybių perduoti pinigines lėšas mokesčių mokėtojui, traktuojama, jog mokesčių mokėtojas nepagrindė pozicijos, kad pajamos buvo gautos realiai. Mokesčių administratorius atliko M. J. bei Z. J. pajamų analizę ir nustatė, kad jos neturėjo finansinių galimybių perduoti pinigines lėšas pareiškėjams, todėl jų argumentai, kad M. J. bei Z. J. paaiškinimai apie santaupas savaime (nepateikiant jokių pajamų šaltinio) patvirtina pinigų suteikimą, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Visų mokestinių patikrinimų metu buvo teigiama, kad 2007 m. M. J. padovanojo 50 000 Lt, kitos piniginės lėšos buvo padovanotos atitinkamai 2008 m. vasario 15 d. ir 2008 m. spalio 19 d. Buvo pateiktos tai patvirtinančios dovanojimo sutartys, pareiškėjas R. J. tai deklaravo atitinkamai 2007 ir 2008 m. metinėse pajamų mokesčio deklaracijose. Ta aplinkybė, kad už turto pardavimą gautos lėšos nuo M. J. sąskaitos buvo nuimtos 2007 m., nesudaro pagrindo teigti, kad jos visos buvo perleistos dovanojimo būdu pareiškėjos sutuoktiniui 2007 metais. Įrodymų, kad pareiškėjas R. J. 2007 m. iš savo mamos gavo didesnę piniginių lėšų sumą, nėra pateikta. Pareiškėjų pateiktose pastabose pirmo patikrinimo metu ir vėliau mokestinio ginčo bei pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nurodyti nauji pajamų šaltiniai realiai neegzistavo, o buvo nurodyti tik siekiant pagrįsti patikrinimo aktuose nustatytą piniginių lėšų trūkumą.

III.

VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. vasario 15 d. pažymoje Nr. 10.16C-481 apie M. J. gautas išmokas laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. nurodyta, jog, pradedant 1994 m. gruodžio mėnesiu, jos išmokos sudarė 132,17 Lt, vėliau atitinkamai didėjo ir 2006 m. gruodžio mėnesį sudarė 451,21 Lt (bendra suma – 40 797,11 Lt). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, įvertinus M. J. gautą pensijos dydį, nerealu, kad ji būtų galėjusi 10 metų pareiškėją ir jo sutuoktinę remti 250–300 Lt per mėnesį ir 2005 m. jiems padovanoti 14 000 Lt sumą. Nors pareiškėjai tvirtina, kad pareiškėjo mama ilgą laiką dirbo ir turėjo santaupų, tačiau 2011 m. kovo 14 d. apeliaciniame skunde administracinėje byloje Nr. 1-895-365/2011 nurodoma, kad šių santaupų nėra galimybės pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų argumentą dėl santaupų teismas atmetė kaip neįrodytą.

IV.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 50 000 Lt sumą, kurią R. J. padovanojo mama M. J. laikė šeimos pajamomis 2007 metais, tačiau visiškai nevertino ir nelaikė gautomis pajamomis kitų sumų, kurias taip pat dovanojo mama. Teismo pozicija šiuo klausimu nėra aiški.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija skundžiamuose sprendimuose nurodė, kad iš patikrinimo medžiagoje esančio M. J. AB SEB banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog 150 000 Lt suma buvo paimta tik grynaisiais pinigais iš bankomatų, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 3 d. iki 2007 m. lapkričio 2 d., kas tik dar kartą patvirtina, jog visos šios lėšos 2007 metais buvo perduotos gyvenamojo namo statyboms.

Teismas nepagrįstai apie Z. J. galimybę turėti santaupų sprendžia tik iš pastarosios gaunamos pensijos dydžio, visiškai nevertindami realios faktinės situacijos.

2005 m. ir 2006 m. pareiškėja J. J., neturėjo pareigos deklaruoti jai mamos padovanotas lėšas, todėl ir šis teismo argumentas atmestinas kaip nepagristas.

Teismas neteisingai, netinkamai ir formaliai vertino minėtas aplinkybes, dėl ko neteisingai išsprendė bylą. Teismas analizavo ne visus surinktus duomenis ir įrodymus.

Pirminio patikrinimo metu pareiškėjai nebuvo nurodę jokios informacijos apie gautas pinigines lėšas iš pareiškėjos mamos Z. J., o taip pat pareiškėja nėra deklaravusi gautų dovanotų piniginių lėšų. Pirmosios instancijos teismas visus šiuos įrodymus tinkamai įvertino ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo mokesčių administratoriui pateikti sandoriai nepatvirtina gautų pajamų realumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Šios bylos esmė – ar pareiškėjai turėjo pakankamai pajamų, pakankamų pastatyti gyvenamąjį namą, nuo kurių įstatymų nustatyta tvarka būtų sumokėti mokesčiai.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

Teismas pripažįsta, kad apeliantai teisingai nurodo, kad teismas nepagristai ir nepateisinamai atmetė jų advokatės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, buvo pažeista jų teisė, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas teismo. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjams ir jų atstovui.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis šiomis nuostatomis ir patikrinęs skundžiamo teismo sprendimo išvadas bei bylos medžiagą, su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu iš dalies nesutinka.

Apeliantai teigia, kad 2007 m. birželio 6 d. R. J. mama M. J. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą už 160 000 litų, ką patvirtina pridedama nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis ir turto perdavimo aktas, visus pinigus atidavė pareiškėjams; motina atidavė R. J. banko kortelę ir visus šiuos pinigus jis išėmė nuo 2007 m. liepos iki lapkričio mėn. ir išleido namo statybai (II t. b. l. 37). Vertindamas šiuos įrodymus teismas pažymi, kad šiuos paaiškinimus patvirtina objektyvūs įrodymai esantys byloje. Kaip matyti iš 2010 m. vasario 22 d. patikrinimo akto Nr. AU16-3, valstybinė mokesčių inspekcija tyrė šią aplinkybę ir konstatavo, kad išanalizavus M. J. banko išrašus nustatyta, kad 150 000 litų 2007 m. liepos 3 d. buvo pervesti į jos asmeninę sąskaitą, kurie per 2007 m. įvairiomis sumomis buvo išgryninti. Šį turtą R. J. padovanojo mama M. J. (MKG byla Nr. 7-195/2010 I t. b. l. 31). Pareiškėjos J. J. pradiniuose paaiškinimuose teigiama, kad statant namą „finansiškai parėmė ir vyro mama“ (MKG byla Nr. 7-195/2010 I t. b. l. 90). 2016 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas patvirtino, kad mokesčių administratorius neturi įrodymų, kad M. J. būtų įsigijusi kokį tai reikšmingą turtą už šiuos pinigus. Taigi, byloje įrodyta, kad J. mama M. J. namo statybai 2007 m. padovanojo R. J. 160 000 litų.

Be to, apeliantai teigia, kad 2005 m. J. J. mama, Z. J. padovanojo 15000 litų ir 2006 m. padovanojo 20000 litų gyvenamojo namo statybai; 2005 m. rudenį M. J. padovanojo 14000 litų statybiniams darbams gyvenamojo namo statybai, jų šeima buvo remiama ir maisto produktais. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į tai, kad tiek Z. J., tiek ir M. J. patvirtino šias aplinkybes, kad padovanotos pinigų sumos yra nedidelės, ir akivaizdžiai tiek M. J., tiek Z. J. būdamos pensijinio amžiaus šias pinigų sumas galėjo sutaupyti per ilgą gyvenimo ir darbo laikotarpį, artimą giminystės santykį (tėvai – vaikai), teismams šiais paaiškinimais tiki.

Taigi, atsižvelgiant į paminėtas pinigų sumas ir kitas pinigų sumas, kuriomis disponavo pareiškėjai, byloje esančius pajamų ir išlaidų skaičiavimus (II t. b. l. 37–55) akivaizdu, kad legaliai gautų pinigų pastatyti ginčo namui pakako.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šioje byloje šios pareigos atsakovas neįvykdė, todėl apeliacinis skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų R. J. ir J. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-244;

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-245;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 68-3;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą NR. 68-4;

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-54(7-19/2014);

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-55(7-20/2014).

Sprendimas neskundžiamas.