Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ir, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių pagal ieškovės bankrutavusios V.Liepos individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės Mažosios bendrijos (toliau – MB) „Penktas šansas“, ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bankroto administratorė reiškia reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, nes, įmonei esant nemokiai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintus kriterijus, įmonės vadovas atsakovas savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir dėl to įmonės kreditoriai patyrė 7898,91 Eur žalą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus iniciatyva V.Liepos individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė Mažąją bendriją „Penktas šansas“. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog V.Liepos individualios įmonės skolos 2017-03-27 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 5521,38 Eur, įmonė buvo įspėta dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įsiskolinimo nesumokėjo, o įmonė ir jos savininkas V. L. nepateikę duomenų apie įmonės finansinę padėtį, nepaneigė aplinkybės, jog įmonė yra nemoki. V. Liepos individuali įmonė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra duomenų apie įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, apdraustuosius darbuotojus. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios V.Liepos individualios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus: antros eilės kreditorių VSDFV Klaipėdos skyrių ir jo 5962,14 Eur finansinį reikalavimą ir trečios eilės kreditorių E. P. ir jo 1936,77 Eur finansinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. pripažino bankrutuojančią V.Liepos individualią įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo, privalo vengti asmeniniai interesai prieštaravimo juridinio asmens interesams ir kt. (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Juridinio asmens vadovui nevykdant arba netinkamai vykdant įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turi juridinio asmens vadovas – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. Liepos individuali įmonė įsteigta 1996 m. rugpjūčio 26 d., atsakovas nuo 1996 m. rugpjūčio 26 d. buvo šios įmonės savininkas ir šios įmonės vadovas. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas įmonės savininku ir direktoriumi, privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, laiku ir tinkamai neatsiskaitytų su kreditoriais. Kaip įmonės vadovas, atsakovas turėjo žinoti prastą įmonės finansinę padėtį, pasiektą nemokumo būklę, tačiau nevykdė savo pareigos savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorė nurodė, jog nei bankrutavusi V. Liepos individuali įmonė, nei atsakovas nėra teikę finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti, kada pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę jos į balansą įrašyto turto vertės, įmonė nebevykdo savo įsipareigojimų, nemoka skolų. Dėl atsakovo, kaip įmonės savininko ir vadovo, pareigų nevykdymo bendrovės kreditoriams atsirado žala, o atsakovas savo kaltės prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė, todėl jis privalo atlyginti kreditoriams atsiradusią žalą (CPK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai). Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, bei atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir įrodymų, patvirtinančių ieškovei padarytos žalos atlyginimą, ieškovo argumentų dėl skolos pagrįstumo ir jos dydžio neginčijus, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 7898,91 Eur žalos atlyginimo (CK 1.5, CPK 185 straipsniai, CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo taip pat priteistinas 237,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės bankrutavusios V. Liepos individualios paslaugų įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės Mažosios bendrijos „Penktas šansas“, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei V. Liepos individualiai įmonei, juridinio asmens kodas 164243763, iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7898,91 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 91 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 237,00 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr. LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – 2-1976-474/2018.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.