Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vygo statyba“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Doka Lietuva“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Vygo statyba“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismas, pagal kreditorės UAB „Doka Lietuva“ pareiškimą, 2024 m. balandžio 24 d. išdavė teismo įsakymą dėl 31 010,59 Eur skolos, 40 Eur palūkanų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų ir 372 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės UAB „Vygo statyba“ išieškojimo.

2. Šalims sudarius taikos sutartį, Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi ją patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Pagal patvirtintą taikos sutartį, skolininkė įsipareigojo kreditorei sumokėti 31 010,59 Eur skolą ir 775,33 Eur palūkanų, iš viso 31 785,92 Eur, tokiais terminais: 8 062,82 Eur iki 2024 m. gegužės 10 d.; 7 985,23 Eur iki 2024 m. birželio 10 d.; 7 907,70 Eur iki 2024 m. liepos 10 d.; 7 830,17 Eur iki 2024 m. rugpjūčio 10 d.

5. Skolininkė UAB „Vygo statyba“ atsiliepimo į kreditorės 2024 m. liepos 16 d. prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas kreditorės prašymas dėl vykdomojo rašto pagal Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį išdavimo.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino šalių 2024 m. balandžio 30 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą pagal kreditorės UAB „Doka Lietuva“ pareiškimą skolininkei UAB „Vygo statyba“ dėl teismo įsakymo išdavimo nutraukė. Teismo patvirtinta taikos sutartimi, skolininkė įsipareigojo kreditorei sumokėti 31 010,59 Eur skolą ir 775,33 Eur palūkanų, iš viso 31 785,92 Eur, tokiais terminais: 8 062,82 Eur iki 2024 m. gegužės 10 d.; 7 985,23 Eur iki 2024 m. birželio 10 d.; 7 907,70 Eur iki 2024 m. liepos 10 d.; 7 830,17 Eur iki 2024 m. rugpjūčio 10 d. (taikos sutarties 1 punktas); šalys taip pat susitarė, kad jei skolininkė uždels mokėjimus, ji kreditorei mokės 0,03 procento netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos skolos sumos ir 300 Eur kompensaciją už nesumokėtos skolos išieškojimą pagal šią taikos sutartį (taikos sutarties 2 punktas); be kita ko šalys susitarė, kad skolininkei laiku nesumokėjus mokėjimo, numatyto šios taikos sutarties 1 punkte, kreditorė turi teisę pateikti šią taikos sutartį vykdyti, pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (taikos sutarties 5 punktas).

12. Kreditorei 2024 m. liepos 15 d. prašymu kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodžius, kad skolininkė tinkamai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir vėluoja mokėti 16 096,78 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į prašyme nurodytas aplinkybes, skundžiama 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino ir išdavė jai vykdomąjį raštą dėl 16 096,78 Eur skolos dalies išieškojimo. Apeliantė atskirajame skunde su minėta teismo nutartimi nesutinka, akcentuodama neva neteisingai nurodytą skolos sumą, savo pastangas vykdyti taikos sutartį, nevengiant įsipareigojimų, be kita ko atkreipdama dėmesį ir į tinkamą neinformavimą apie pradėtą procesą.

13. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis.

14. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, kuriuo vadovaujantis įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo dėl jokių priežasčių neturi teisės atsisakyti vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą. Tuo atveju, jei įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas nevykdomas gera valia, pradedamas jo priverstinis vykdymas. Vadinasi, ir įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinama tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis bei nutraukiama civilinė byla, taip pat yra privaloma bylos šalims ir tokios nutarties nevykdymas negali būti pateisinamas dėl jokių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2194/2014).

15. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė pirmiausia įžvelgia savo teisės į gynybą pažeidimą, neva tinkamai neinformavus jos apie pradėtą procesą, tvirtindama, kad atsiliepimo byloje nepateikė, nes apie tokią pareigą nežinojo, kadangi EPP profesionaliai, kasdien nesinaudoja. Visgi tokie apeliantės argumentai aptariamos bylos kontekste vertintini kritiškai.

16. Neginčytina, kad teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).

17. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

18. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad aptariamu atveju Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė terminą iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. atsiliepimui į kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti, be to, paskyręs bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugpjūčio 8 d., nutarė apie teismo posėdžio datą ir laiką informuoti byloje dalyvaujančius asmenis teismo pranešimais bei paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje; skolininkei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti per EPP. Šiame kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad aptariama civilinė byla Panevėžio apylinkės teisme vedama elektronine forma. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisykles, patvirtintas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės), reglamentuojančias Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), sąlygas ir tvarką, asmuo, sukurdamas ir aktyvuodamas EPP paskyrą, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi taisyklių nustatyta tvarka, privalo pažymėti, jog yra susipažinęs su Taisyklėmis (Taisyklių 7.2. punktas). Paminėtame punkte aiškiai nurodyta, jog šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Bylos duomenimis, apeliantės paskyra yra aktyvi, nėra deaktyvuota, apeliantė nėra pateikusi prašymo gauti procesinius dokumentus kitu būdu. Be to, kaip matyti iš elektroninės bylos duomenų, tokiu būdu procesinius dokumentus byloje teikė ir pati apeliantė, pavyzdžiui, 2024 m. birželio 4 d. atsiliepimą, 2024 m. rugpjūčio 23 d. atskirąjį skundą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, paminėtą vykdomojo rašto išdavimo proceso reglamentavimą, teismo veiksmus, ruošiantis bylos nagrinėjimui, apeliantės nurodyti argumentai dėl netinkamo informavimo apie bylą atmestini. Tačiau net ir nepaisant paminėto, pažymėtina, jog savo teisę būti išklausytai apeliantė šiuo atveju iš esmės įgyvendino pasinaudodama apeliacijos teise.

19. Vertinant apeliantės argumentus dėl prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytos neva neteisingos skolos sumos, apeliantės teigimu, mokėtinam skolos likučiui kreditorės prašymo pateikimo dienai buvus ne 16 096,78 Eur sumai, bet 13 951,25 Eur sumai, iš viso esant sumokėjus kreditorei neva 17 834,67 Eur skolos sumą, iš bylos duomenų, tarp jų ir šalių byloje pateiktų mokėjimų nurodymų matyti, kad iš viso laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. birželio 21 d. skolininkė kreditorei sumokėjo 9 379,70 Eur sumą bei, kaip savo atsiliepime pripažino pati kreditorė, nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo 2024 m. balandžio 23 d. iki šalių taikos sutarties pasirašymo 2024 m. balandžio 30 d. skolininkė kreditorei buvo sumokėjusi dar 1 445,28 Eur skolos sumą, taigi, iš viso buvus sumokėtai 10 824,98 Eur skolos sumai. Aptartame kontekste pirmiausia atmestini apeliantės argumentai, kad viso pagal taikos sutartį ji yra sumokėjusi 17 834,67 Eur skolos. Iš apeliantės pateiktų mokėjimų nurodymų matyti, kad be jau paminėtos 10 824,98 Eur sumos sumokėjimą patvirtinančių mokėjimų nurodymų, ji pateikė teismui ir dar devynis mokėjimų, atliktų laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. kovo 13 d., bendrai 7 009,69 Eur sumai, nurodymus. Tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą, nurodytą sumą (pateiktus minėtų mokėjimų nurodymus) laikyti skolos dengimais pagal šalių taikos sutartį, byloje nėra. Priešingai, be kreditorės paaiškinimo, kad mokėjimais, atliktais nuo 2024 m. sausio mėnesio, buvo dengiamos ankstesnės skolos, kurios susidarė iki pateikto 2024 m. balandžio 22 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, dar atkreiptinas dėmesys, kad ir pateiktuose mokėjimų nurodymuose, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 4 d. iki 2024 m. kovo 13 d., skiltyje „Mokėjimo paskirtis“, kaip galima suprasti, nurodyti numeriai sąskaitų faktūrų, kurios nėra įtrauktos ir į pačios apeliantės atskirajame skunde nurodytą PVM sąskaitų faktūrų, sąrašą, 31 010,59 Eur sumai, kuri ir nurodyta taikos sutartyje. Kita vertus, byloje nustačius, be kita ko pačiai kreditorei pripažinus, kad faktiškai jai pagal šalių taikos sutartį yra sumokėta 10 824,98 Eur suma, būtent tokiai sumai jau buvus sumokėtai ir kreditorės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo metu, laikytina, kad minėtame prašyme nurodyta jo pateikimo dienai skolininkės vėluojama mokėti suma visgi buvo nurodyta neteisinga. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, dėl kreditorės prašyme nurodytos įsiskolinimo sumos, netyrė, kreditorės prašymą patenkino formaliai, neįsitikinęs tokio prašymo ir jame nurodytų duomenų teisingumu, pagrįstumu. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, iš kreditorės prašymo esant pagrindui spręsti, jog prašymas visgi buvo teikiamas dėl vykdomojo rašto išdavimo prašymo pateikimo dienai susidariusiai skolai išieškoti, ką, manytina, taip vertino ir pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi išdavęs vykdomąjį raštą tik skolos daliai – 16 096,78 Eur, todėl spręstina, kad šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

20. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą be kita ko prašė priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas nenagrinėtinas, kadangi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Vygo statyba“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.