Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-25 · Administracinė byla Nr. A-442-825-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-25
Bylos Nr.
A-442-825-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio
Pareiškėjas
R.
Advokatai
Vaida Vaidachavičienė
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A442 - 825/2009Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 61.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Vaidai Vaidachavičienei,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daliai Cirtautienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės (globėjos) G. O. B., skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl aktų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjo atstovė skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Nr.P15-20687, nustatant, kad pareiškėjui 77,40 Lt valstybinė nukentėjusiųjų asmenų našlaičių pensija skiriama nuo 2002 m. balandžio 16 d. iki gyvos galvos; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. spalio 2 d. raštą Nr.(6.5)I-6290, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją nuo 2002 m. balandžio 16 d., bei 2008 m. gegužės 12 d. raštą Nr.(6.5)I-3169, kuriuo pakartotinai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės nukentėjusių asmenų našlaičių pensijos išmokėjimo už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 16 d. iki 2007 m. birželio 26 d.; 3) priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus neišmokėtą 4798,80 Lt valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 16 d. iki 2007 m. birželio 26 d..

Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas yra jos brolis ir jis yra pripažintas neveiksniu, o pareiškėja yra jo globėja. Pareiškėjui pagal Valstybinių pensijų įstatymą priklauso nukentėjusių asmenų našlaičių pensija, nes pareiškėjo tėvas Antrojo pasaulinio karo metais žuvo tarnaudamas antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančioje armijoje. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad ji 2002 metais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateikė pažymą apie pareiškėjo tėvo žūtį, tačiau pensija pareiškėjui tuomet nebuvo paskirta, nurodžius, kad pateikta netinkama pažyma. 2007 metais pareiškėjo atstovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą, pateikdama naują pažymą, ir pensija nuo 2007 m. birželio mėnesio buvo paskirta. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad ji jau 2002 metais pateikė tinkamus dokumentus, todėl pensija pareiškėjui turi būti paskirta nuo 2002 m. balandžio 16 d.. 2007 metais pareiškėjo atstovės pateikta pažyma yra tokia pati kaip ir 2002 metais pateikta pažyma.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atstovė 2002 metais nepateikė tinkamos pažymos apie pareiškėjo tėvo žūtį. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, ji turėjo pateikti Krašto apsaugos ministerijos išduotą pažymą apie tai, kad pareiškėjo tėvas žuvo tarnaudamas antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančioje armijoje, tačiau tokia pažyma 2002 metais pateikta nebuvo. Pareiškėjas teisę į valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją įgijo tik nuo 2007 m. birželio mėnesio, t. y. nuo tada, kai buvo pateikta tinkama pažyma.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Nr.P15-20687, nustatydamas, kad pareiškėjui valstybinė nukentėjusiųjų asmenų našlaičių pensija skiriama nuo 2006 m. birželio 19 d., ir įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių paskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2007 m. birželio 19 d., o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2002 m. balandžio 16 d. prašymas skirti valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją nuo 2002 m. balandžio 16 d. buvo išspręstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2002 m. birželio 5 d. sprendimu Nr.(05-32)-10882. Pareiškėjo atstovė šio atsakovo sprendimo nustatytu terminu neapskundė, todėl nėra pagrindo šioje byloje tirti šio sprendimo teisėtumą, o kartu nėra pagrindo tirti valstybinės nukentėjusių asmenų našlaičių pensijos neskyrimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 16 d. iki jo naujo prašymo pateikimo atsakovui teisėtumą. Teismas nurodė, kad pakartotinai į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių pareiškėjo atstovė dėl valstybinės nukentėjusių asmenų našlaičių pensijos skyrimo kreipėsi 2007 m. birželio 14 d.. 2007 m. birželio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje buvo gauta Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Panevėžio karo prievolės centro teritorinio Panevėžio skyriaus 2007 m. birželio 19 d. pažyma Nr.IS-815 apie A. M. dalyvavimą veikiančios armijos koviniuose veiksmuose 249-ame šaulių pulke ir jo žūtį, patvirtinanti pareiškėjo teisę į jo prašomą skirti pensiją. Šio dokumento pagrindu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr.P15-20687 skyrė pareiškėjui valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją nuo 2007 m. birželio 19 d. iki gyvos galvos. Byloje neginčijama aplinkybė, kad pareiškėjas turi teisę į valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją. Teismas nurodė, kad, pagal Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnį, nukentėjusių asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Valstybinių pensijų įstatymas valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo terminų nenustato. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnis numato, kad pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Teismas nurodė, kad atsakovai neteisingai traktuoja teisės gauti valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją atsiradimą, šios teisės atsiradimo datą siedamas su dokumentų, patvirtinančių šią teisę, gavimo data. Teisė gauti pensiją nustatoma įstatymu, todėl asmens teisė gauti pensiją atsiranda nuo įstatymo įsigaliojimo, jeigu asmuo atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Pareiškėjui teisę gauti valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją nustatė Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 5 punkto originali redakcija, kuri įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d., todėl laikytina, kad teisė gauti šią pensiją pareiškėjui atsirado nuo 1995 m. sausio 1 d.. Todėl, skiriant pareiškėjui valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją, turėjo būti taikomos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio nuostatos ir ši pensija jam turėjo būti skirta nuo 2006 m. birželio 19 d., t. y. ir už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje dienos. Teismas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2007 m. liepos 26 d. sprendimas Nr.P15-20687 keistinas, nustatant, kad pareiškėjui valstybinė nukentėjusių asmenų našlaičių pensija skiriama nuo 2006 m. birželio 19 d.. Kadangi skiriamos pensijos dydis kinta priklausomai nuo valstybinių pensijų bazės, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius įpareigotinas paskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2007 m. birželio 19 d.. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštai laikytini išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtais sprendimais. Jie tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria ir nelaikytini skundo dalyku.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad valstybinės nukentėjusiųjų asmenų našlaičių pensijos skiriamos už mirusius asmenis, kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, ir jos yra skiriamos pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą apie žuvusio (mirusio) asmens tarnybą veikiančioje armijoje, partizanų būriuose ar junginiuose Antrojo pasaulinio karo metais (Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 4 dalis). Būtent tokia pažyma yra dokumentas, kurio pagrindu įgyjama teisė į pensiją, o pažymos išdavimo data yra teisės į pensiją atsiradimo data. Todėl teisę į valstybinę nukentėjusiųjų asmenų našlaičių pensiją pareiškėjas įgijo tik atitinkamos institucijos pažyma patvirtinus jo tėvo tarnybos veikiančioje armijoje Antrojo pasaulinio karo metais faktą, o teiginys, jog pareiškėjas tokią teisę turėjo iki tokios pažymos išdavimo, t. y. ją įgijo nuo Valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo, neteisingas. Atsakovas nurodo, kad ši administracinė byla turi būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu, nes pareiškėjo atstovė skundą teismui padavė praleidusi skundo padavimo terminą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui galima apskųsti per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjo atstovė, nesutikdama su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr.P15-20687, jį apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri, išnagrinėjusi skundą, 2007 m. spalio 2 d. sprendimu Nr.(6.5)I-6290 nustatė, kad pareiškėjo atstovės skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjo atstovė į teismą kreipėsi tik 2008 m. birželio 3 d., t. y. praėjus beveik 8 mėnesiams nuo minėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo gavimo dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr.(6.5)I-3169 yra tik atsisakymas nagrinėti pareiškėjo atstovės pakartotinį skundą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Šiame apeliaciniame skunde yra nurodomi iš esmės tokie patys argumentai kaip ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniame skunde.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą pareiškėjo atstovė prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė nurodo, kad pareiškėjui teisę gauti valstybinę nukentėjusių asmenų našlaičių pensiją suteikė 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 5 punktas. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo tik 2007 m. birželio 19 d., pateikdamas ją patvirtinančią pažymą. Minėta pensija pareiškėjui turi būti skirta nuo 2006 m. birželio 19 d., t. y. ir už 12 mėnesių laikotarpį iki dokumentų skirti pensiją gavimo dienos (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnis). Pareiškėjo atstovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje 2008 m. birželio 10 d. nutartimi išsprendė skundo priėmimo klausimą ir pareiškėjo skundą priėmė, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl bylos nutraukimo prieštarauja bylos procesiniams dokumentams. Be to, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų skyrimo klausimais gali būti skundžiami teismui per 3 metus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius su šiuo apeliaciniu skundu sutinka.

Atsiliepimu į atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su šiuo apeliaciniu skundu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Šalys neginčija to fakto, kad pareiškėjas pagal Valstybinių pensijų įstatymo, įsigaliojusio nuo 1995 m. sausio 1 d., nuostatas atitiko visas Valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas nukentėjusiųjų asmenų valstybinei našlaičių pensijai gauti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas subjektinę teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją įgijo nuo Valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 1995 m. sausio 1 d..

Teisės, priklausančios teisinių santykių subjektams, yra subjektinės teisės. Subjektinė teisė suprantama kaip teisinių santykių subjektui įstatymu suteikta galimybė, šiuo atveju - tai pareiškėjo galimybė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, kurią jam suteikė Valstybinių pensijų įstatymas. Tačiau tam, kad asmuo galėtų įgyvendinti savo subjektinę teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, būtina atlikti Valstybinių pensijų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos skyrimo tvarką, numatytus veiksmus (pateikti prašymą skirti pensiją, pateikti kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus). Taigi subjektinės teisės, kuri įgyjama įstatymo pagrindu, atsiradimo negalima tapatinti su subjektinės teisės įgyvendinimu.

Vienas tokių veiksmų, reikalingų atlikti įgyvendinant teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, yra Valstybinių pensijų įstatyme 15 straipsnio 4 dalyje numatytos Krašto apsaugos ministerijos pažymos pateikimas. Taigi Krašto apsaugos ministerijos pažyma yra tik pagrindas svarstyti pensijos skyrimo (subjektinės teisės įgyvendinimo) klausimą, tačiau šį pažyma nėra subjektinės teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją įgijimo pagrindas, nes šios subjektinės teisės įgijimo pagrindas yra Valstybinių pensijų įstatymas.

Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

Kadangi Valstybinių pensijų įstatyme nėra reglamentuota valstybinių pensijų skyrimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas šį ginčą rėmėsi Valstybinių socialinio drausimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad pagal šį įstatymą valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino šią teisės normą ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija turi būti mokama nuo 2006 m. birželio 19 d..

Atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ši administracinė byla turi būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu, nes pareiškėjo atstovė skundą teismui padavė praleidusi skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundą, 2008 m. birželio 10 d. nutartyje nurodė, kad skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr.P15-20687 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. spalio 2 d. rašto Nr.(6.5)I-6290 ir 2008 m. gegužės 12 d. rašto Nr.(6.5)I-3169 yra paduotas nepraleidus skundo padavimo termino (b.l. 27-28).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjo skundas dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo buvo paduotas nepraleidus įstatymuose nustatytų terminų, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias tokio pobūdžio skundų padavimo terminų skaičiavimą.

Nors Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenustato teisės atsakovui paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria yra priimamas skundas, tačiau šią teisę jis gali realizuoti apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, esant apeliaciniame skunde tokiems argumentams, turi patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priėmė skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-819/2001).

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalyje numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tais atvejais, kai į ją su skundu kreipiasi asmuo, nesutikdamas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimais pensijų klausimais, veikia kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl jos sprendimas, remiantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, teismui gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-518/2007).

Pareiškėjo atstovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Nr.P15-20687 apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo atstovės skundą 2007 m. spalio 2 d. raštu Nr.(6.5)I-6290 atsisakė jį tenkinti ir pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Nr.P15-20687. Taigi pareiškėjo atstovė, pasinaudojusi išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, privalėjo kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr.P15-20687 per ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t.y. per dvidešimt dienų nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. spalio 2 d. rašto Nr.(6.5)I-6290 gavimo dienos.

Pareiškėjos atstovė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau prašė šį terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas skundą priėmė neišsprendęs prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, tuo netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodytos jo praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl buvo pagrindas šį prašymą patenkinti ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Taigi šios administracinės bylos teisena buvo pradėta pagrįstai. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, o minėtas procesinių normų pažeidimas neturėjo įtakos bylos išsprendimui, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytas procesinių normų pažeidimas nėra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė