Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2. 2021 m. lapkričio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai priėmė nutartį, kuria sujungė nutarimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o J. V. du atskirus nusižengimus, kvalifikuotus pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusižengimą pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, ir jai paskyrė 300 Eur dydžio baudą. Ja taip pat buvo patikslintos J. V. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės.

3. J. V. nubausta pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad:

3.1. nuo nenustatyto laiko iki 2019 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) ruože – ne miškų ūkio paskirties žemėje, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m atkarpoje link (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) direktore, atsakinga už įmonės veiklą, organizuodama ir atlikdama nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) želdinių apsaugos zonos valymo darbus, savavališkai, neteisėtai, neturėdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, nupjovė, tai yra sunaikino, 97 saugotinus medžius: 91 gluosnį (skersmuo nuo 27 cm iki 60 cm), 5 karpotuosius beržus (skersmuo nuo 26 iki 35 cm), 1 paprastąjį klevą (skersmuo 26 cm);

3.2. tęsdama neteisėtus veiksmus, nuo nenustatyto laiko iki 2019 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) ruože (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), būdama (duomenys neskelbtini) direktore, organizuodama ir atlikdama (duomenys neskelbtini) želdinių apsaugos zonos valymo darbus, savavališkai, neteisėtai, neturėdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės leidimo, nupjovė ne mažiau, kaip 25 gluosnius (skersmuo nuo 26 cm iki 78,5 cm) – saugotinus medžius, taip pažeisdama Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ar leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 9 punktą (aktuali redakcija iki 2020 m. sausio 8 d.), numatantį, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi, turint savivaldybės išduotą <...> leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui.

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Dėl 2019 m. gegužės 3 d. baigtos veikos pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pripažinti, jog būtent ji padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą užtenka vien aplinkos apsaugos inspektoriaus P. V. parodymų, kad jis nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ruože, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m atkarpoje link (duomenys neskelbtini) iškirsti medžiai, ir tuo metu šis ruožas buvo vienintelė iškirsta vieta, kai jos vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 12 d. buvo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini). T. y. pirmosios instancijos teismas pripažino, kad būtent ji padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, vien remdamasis duomenimis, kad kitos bendrovės ir fiziniai asmenys nebuvo sudarę sutarčių ir nevykdė miško kirtimo darbų toje vietoje nurodytu laikotarpiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas niekaip nepaneigia (nemotyvuoja), kodėl ir kokiais konkrečiais įrodymais atmeta jos parodymus, kad ji nekirto jokių medžių. T. y. byloje liko eilė neįvertintų įrodymų, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo konstatuojamą faktą, kad būtent jos vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) iškirto medžius. Cituoja byloje apklaustų aplinkos apsaugos inspektorių, liudytojų P. B., V. U., V. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes. Kas konkrečiai išpjovė saugotinus medžius yra fakto aplinkybės, kurios gali būti patvirtintos tik objektyviais duomenimis ir įrodymais, laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, griežtai laikantis įvykį ir vietos fiksavimą reglamentuojančios tvarkos, bet ne spėjimais ar nuojauta, kad jei tuo laikotarpiu kitos įmonės ar fiziniais asmenys sutarčių dėl nurodytos vietos kirtimo nebuvo sudarę, kad tai padarė būtent jos vadovaujama bendrovė.

4.2. Dėl 2019 m. lapkričio 7 d. baigtos veikos pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pripažinti, jog būtent ji padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą užtenka aplinkos apsaugos inspektoriaus P. V. parodymų, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 7 d. rasti jos vadovaujamos bendrovės (duomenys neskelbtini) pjovėjai, kad atliktas plynas kirtimas, o situacijos fiksavimui – išvadai dėl jos atsakomybės užtenka peržiūrėti tą dieną darytą vaizdo įrašą ir iš jo nuspręsti, kad jos vadovaujama bendrovė iškirto tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau, kaip 25 saugotinus gluosnius. Su nurodyta išvada sutikti taip pat negalima, nes saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, tik jei jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintiems kriterijams, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (aktuali ginčui redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 17 d.). Nurodyto nutarimo priedas nurodo, kad gluosnis, priskiriamas saugotinam medžiui, kai skersmuo (1,3 m aukštyje) didesnis kaip 20 cm skersmens. Kaip pirmosios instancijos teismas iš vaizdo įrašo nusprendė, kad nurodytų ne mažiau 25 gluosnių skersmenys yra daugiau nei 20 cm (1,3 m aukštyje) yra visiškai nemotyvuota, nors pats pripažįsta, kad nagrinėjamos kategorijos byloje vienas informatyviausių įrodymų yra želdinių matavimo aktas, kuriame aplinkos apsaugos pareigūnai nurodo nukirstų medžių kiekį, jų matmenis, rūšis. Nagrinėjamu atveju iškirsti medžiai įvykio vietoje rasti 2019 m. lapkričio 7 d., bet jie nesuskaičiuoti. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, taip pat nusprendė, jog būtent ji padarė jai ir 2019 m. lapkričio 7 d. inkriminuotą administracinį nusižengimą iš esmės pasirėmęs neleistinais įrodymais. Iš nurodyto vaizdo įrašo nėra aišku, kurioje konkrečiai minimo žemės sklypo dalyje buvo atliktas vaizdo įrašas, ar ženkliai vėliau 2020 m. liepos 2 d. želdinių matavimo akte surašyti kelmai yra būtent vaizdo įraše matomi kelmai. Pažymėtina ir tai, kad nurodytų duomenų net negalima patikrinti, nes byloje nėra įvykio filmavimo vietos plano, kuriame būtų pažymėti jos galimai iškirsti ir nufilmuoti minimi 25 medžiai, t. y. nėra galimybės nei sugretinti, palyginti ar iš naujo patikrinti šių duomenų, kurie būtų reikšmingi išvadai, jog galimai iškirsti gluosniai priskirtini saugotiniems medžiams. Todėl, pirmosios instancijos teismui pačiam konstatavus, kad aplinkos apsaugos departamento pareigūnai iš karto neužfiksavo 2019 m. lapkričio 7 d. buvusios kirtimų situacijos, nurodyta vaizdo medžiaga grįsti nutarimo taip pat nebuvo teisėto ir pagrįsto pagrindo, nes vien iš bendro vaizdo įrašo pasakyti, kad visi nukirstų gluosnių skersmenys buvo didesni nei 20 cm, objektyviai neįmanoma (tokie duomenys turėjo būti užfiksuoti nedelsiant, būtent įvykio metu, kai buvo daromas vaizdo įrašas - apmatuoti 1,3 m aukštyje pagal aukščiau nurodytą tvarką), t. y. ji viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji saugotinų medžių iš viso nepjovė, tokių parodymų nėra galimybės paneigti tokių duomenų neužfiksavus įvykio dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad išklausius liudytojo V. U. parodymų, nėra galimybės paneigti, kad saugotinus medžius nupjovė aplinkiniai gyventojai. Taigi ji šiuo atveju nubausta ne už konkrečius jos veiksmus (saugotinų medžių sunaikinimą), bet būtent už kilusias pasekmes, objektyviai nevertinant priežastinio ryšio tarp jos konkrečių veiksmų ir saugotinų medžių sunaikinimo (paties nukirtimo fakto). Akivaizdu, jog 2019 m. lapkričio 7 d. faktinės aplinkybės apie išpjautus medžius, jų skersmenį (institucijos nutarime yra nurodyti iškirsti medžiai, tačiau nėra aišku, koks šių medžių skersmuo 1,3 metro aukštyje), t. y. administracinio nusižengimo (įvykio) medžiaga turėjo būti surinkta (tyrimo rezultatų procesinis įforminimas) dar tą pačią dieną, jei fiksuojama vienokia ar kitokia faktinė situacija, o ne surenkama ženkliai vėliau ir dar sudarant prielaidas, jog dėl visų medžių iškirtimo kaltė yra jos. Šiuo atveju būtent institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai iš karto nesurinko būtinų įrodymų administracinio susižengimo sudėčiai nustatyti, t. y. institucija tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, nustatytu laiku neatliko jokių ANK reglamentuotų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti pažeidimo įvykį, galimai administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir tokiu būdu pažeidė reglamentuojamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai institucijai.

4.3. Mano, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarimuose nurodytos aplinkybės nepatvirtina jos kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, nes byloje nėra jokių tiesioginių ir objektyvių duomenų, kad konkrečiai jos vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini), atlikdama tęstinius veiksmus 2019 m. gegužės 3 d. bei 2019 m. lapkričio 7 d. (ar kaip nurodoma nutartyje kitu nenustatytu laikotarpiu) nukirto ne mažiau, kaip 25 saugotinus gluosnius. Todėl procesinis sprendimas buvo priimtas pagrindžiant prielaidomis, spėjimais ar nuojauta, nesprendžiant klausimo dėl tokių įrodymų leistinumo kriterijaus. Pažymėtina ir tai, kad kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į jos skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus (šios bylos atveju nukreipiama iš esmės į neinformatyvų vaizdo įrašą), teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

4.4. Teigia, kad skundu dėl nutarimų pirmosios instancijos teismo (jam konstatavus buvus administracinį nusižengimą) prašė administracinės nuobaudos jai neskirti. Tačiau šis prašymas nebuvo išspręstas, dėl ko buvo padarytas ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad saugotinų medžių kirtimas neatlygintinai ir kirtimas be leidimo yra skirtingos sąvokos, tačiau neįvertino, kad geležinkelio apsaugos zonoje – 20 m nuo bėgių joje iš viso negali būti jokių želdinių, o dar 25 m toliau valomi pavojų saugiam eismui keliantys želdiniai. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) Savivaldybės leidimo iškirsti iš esmės nesaugotinus medžius neišsiėmimas (kuriuo iš esmės siekiama, kad nebūtų sudaromos prielaidos žalai saugomiems aptariamiems gamtos objektams kilti) yra daugiau formalus pažeidimas ir tokiu atveju negali būti konstatuojama, kad blogėja želdyno būklė, mažėja jo teigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės galimybės naudotis juo viešųjų interesų reikmėms, nes kaip minėta, tokioje apsaugos zonoje – 20 m nuo bėgių joje iš viso negali būti jokių želdinių, o dar 25 m toliau valomi pavojų saugiam eismui keliantys želdiniai, t. y. tokiais veiksmais siekiama ne sunaikinti, pažeisti ar pabloginti aplinkos gyvenimo sąlygas, kas suponuoja į konkrečios žalos atsiradimo faktą, bet į prevencinę asmens, atsakingo už geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir už jos ribų želdynų tvarkymą, funkciją. Todėl net ir laikantis pozicijos, kad ne mažiau 25 vnt. gluosnių jos vadovaujama bendrovė iškirto, bet tokiems kirtimams leidimas turėjo būti gautas, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nesukelta didelė žala bei neatsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais jas pripažinti svarbiomis aplinkybėmis, lemiančiomis nusižengimo vertinimą kaip mažai pavojingą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos direktorius 2020 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. AD1-198 dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo ir taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais neskirti administracinės nuobaudos.

4.5. Parinkdamas nuobaudos – baudos maksimalų dydį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad jos vadovaujama bendrovė iškirto daug – ne mažiau kaip 122 saugotinus medžius (nors motyvuojamoje bei rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyse nurodo tik 25 vnt. gluosnių), kad ji tai darė, siekdama gauti turtinės naudos, dėl ko toks nusižengimas žymiai pavojingesnis, t.y. klaidingai įvertino į net 122 saugotiniems medžiams padarytą žalą, tačiau tokia žala yra nustatyta klaidingai ir nėra įrodyta. Kita vertus, toliau pirmosios instancijos teismo nutartyje yra prieštaravimas, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Esant tokiems prieštaravimams viename sakinyje negalima laikyti, kad nutarimas priimtas pagrįstas ir kad nuobaudos dydis buvo parinktas teisingai. Nuobaudos individualizavimas itin priklauso nuo konkrečios situacijos faktinių aplinkybių. T. y. kiekvienu atveju reikšmingas proporcingumas tarp realaus ir siektino nuobaudos rezultato, įvertinant jį ne tik nubausto asmens, tačiau ir aplinkos bei visos visuomenės interesų užtikrinimo požiūriu. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos nurodomas siekimas gauti turtinės naudos, t. y. ar buvo iš tokios veiklos gauta nauda, o jei buvo gauta, tai kokia iš viso nebuvo tiriama. Dar daugiau, minėta, kad jos vadovaujamos bendrovės sudarytos sutarties su (duomenys neskelbtini) veiksmų tikslas buvo ne neteisėtai iškirsti medžius, o į prevencinę atsakingo už geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje ir už jos ribų želdynų tvarkymą asmens funkciją. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtą ir per didelę nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 8 d.) 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.