Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo visuomenės poreikiams paimti savininko žemę ir dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Sutinkamai su CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-94-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamiesiems keliams tiesti ir sankryžoms įrengti) procedūros pradžios“ procedūra buvo pradėta tuomečio savininko S. S. 0,1969 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0464 ha dydžio dalies atžvilgiu ir 0,6246 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0515 ha dydžio dalies atžvilgiu. Taip pat vadovaujantis šiuo įsakymu, žemės sklypas buvo įtrauktas į rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Projekto rengėja – UAB „Kelprojektas“. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėja UAB „Kelprojektas“ 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 001230-TYR „Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų ir apžiūros“ tuometinį savininką S. S. pakvietė 2017 m. gegužės 18 d. dalyvauti ženklinant žemės sklypų ribas (pažymint liekančias ir paimamas žemės sklypų dalis) ir visuomenės poreikiams paimamos žemės apžiūroje kartu su turto vertintoju, tačiau tuometinis savininkas S. S. šioje apžiūroje nedalyvavo. Žemės paėmimo projekto rengimo metu atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad iš tuometinio savininko S. S. visuomenės poreikiams būtų paimamos aukščiau nurodytos dalys – 0,0464 ha ir 0,0515 ha. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo turto vertintojos I. K. ir vertintojo asistentės J. K. 2017 m. birželio 23 d. parengtose nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose Nr. ŠIV-61 (14498189) ir Nr. ŠIV-68 (14498413) nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamos tuometinio savininko S. S. 0,1969 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0464 ha dydžio žemės sklypo dalies rinkos vertė 2017-05-18 buvo 667 Eur, kiti nuostoliai (nebaigtos žemės ūkio gamybos darbai) – 17 Eur (viso – 684 Eur), o visuomenės poreikiams paimamos 0,6246 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0515 ha dalies rinkos vertė 2017-05-18 buvo 863 Eur, kiti nuostoliai (nebaigtos žemės ūkio gamybos darbai) – 19 Eur (viso – 882 Eur). Pagal abi vertinimo ataskaitas už bendrą paimamą 0,0979 ha plotą žemės vertės ir kitų nuostolių atlyginimo bendras dydis būtų 1 566 Eur. UAB „Kelprojektas“ 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. SR17-01553 „Dėl pasiūlymo sudaryti sutartis“ S. S. buvo informuotas apie parengtas vertinimo ataskaitas. Šių ataskaitų kopijos su UAB „Kelprojektas“ su pasiūlymu pasirašyti sutartis buvo išsiųsta S. S.. S. S. į šį pasiūlymą neatsakė. Ieškovei dėl šių priežasčių negalint su S. S. sudaryti sutarčių dėl atlyginimo būdo ir dydžio už visuomenės poreikiams paimamą jo žemę, tačiau parengus visus kitus šio projekto sprendinius, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimas buvo užbaigtas, o projektas nustatyta tvarka viešai apsvarstytas, suderintas, patikrintas ir patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 5VĮ-611-(14.5.2.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamiesiems keliams tiesti ir sankryžoms įrengti) Jonavos rajono savivaldybėje“ projekto tvirtinimo“. Vadovaujantis patvirtintu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu, Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimais Nr. 5SK-1124-(14.5.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ ir Nr. 5SK-1124-(14.5.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ šie žemės savininko S. S. žemės sklypai buvo padalinti. Toliau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1P-98-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamiesiems keliams tiesti ir sankryžoms įrengti) Jonavos rajono savivaldybėje“ iš žemės savininko S. S. šiems visuomenės poreikiams nusprendė paimti jo nuosavybės teise valdomus 0,0464 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0515 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir už juos nustatė bendrą 1 566 Eur atlyginimo dydį pagal vertinimo ataskaitas.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškinyje nurodytus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal įstatymą paveldėjo V. S..

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos patikslintame ieškinyje nurodė priežastis, dėl kurių reikia tiesti Jonavos pietrytinį aplinkkelį (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožą nuo 28,154 iki 34,595 km). Dėl ieškinyje nurodytų priežasčių iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus būtina leisti paimti, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti Jonavos miesto pietrytinio aplinkkelio (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožui nuo 28,154 iki 34,595 km ruožo) jungiamiesiems keliams tiesti ir sankryžoms įrengti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pagal patikslintame ieškinyje nurodytus žemės sklypo panaudojimo tikslus, ieškovė įrodė paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo svarbą. Be to, ieškovė yra pateikusi turto vertinimo ataskaitą ir yra įmokėjusi į notaro depozitinę sąskaitą atlygį už paimamą žemę.

Teismas, nenustatęs nei vienos iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje išvardintų aplinkybių, kurioms esant turėtų būti atsisakyta leisti įregistruoti paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus valstybės vardu ir pradėti šiuos žemės sklypus naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, tenkina ieškovės prašymą ir leidžia įregistruoti paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus valstybės vardu ir pradėti šiuos žemės sklypus naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Pagal CK 4.93 straipsnio 4 dalį nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas) (CK 4.100 straipsnio 1-2 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro Šiaulių filialo turto vertintojos I. K. ir vertintojo asistentės J. K. 2017 m. birželio 23 d. nekilnojamojo turto (atsakovui V. S. priklausančių žemės sklypų, paimamų visuomenės poreikiams) vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į vertinamo turto tipą, paskirtį, naudojimo būdą, jo dislokacijos ir fizines savybes, palyginant panašaus Nekilnojamojo turto sandorių kainas. 2017 m. birželio 23 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose Nr. ŠIV-61 (14498189) ir Nr. ŠIV-68 (14498413) atsakovo V. S. 0,0464 ha ir 0,0515 ha žemės sklypų bendra rinkos vertė turto vertinimo dieną (2017 m. gegužės 18 d.) nustatyta 1 566 Eur. Tuometinis savininkas S. S. nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neskundė teismui nei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus, nei šios tarnybos Jonavos rajono skyriaus vedėjo įsakymų (sprendimų). Tokiu nutylėjimo būdu jis sutiko su šių žemės sklypų (dalių) paėmimu visuomenės poreikiams ir nustatyta žemės sklypų rinkos verte. Nesutikimo su nustatyta žemės sklypų rinkos verte neišreiškė ir atsakovas V. S. (dabartinis žemės sklypų savininkas). Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2017 m. birželio 23 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitose Nr. ŠIV-61 (14498189) ir Nr. ŠIV-68 (14498413) nustatyta atsakovo V. S. 0,0464 ha ir 0,0515 ha žemės sklypų bendra rinkos vertė yra pagrįsta ir tinkama, todėl atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamus atsakovo 0,0464 ha ir 0,0515 ha žemės sklypus nustatytinas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 1P-98-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamiesiems keliams tiesti ir sankryžoms įrengti) Jonavos rajono savivaldybėje“, t. y. 1 566 Eur.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 14 punktai, Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalis), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo V. S. valstybei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis ir 7,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1P-98-(1.17E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamiesiems keliams tiesti ir sankryžoms įrengti) Jonavos rajono savivaldybėje“ iš V. S. paimtus 0,0464 ha ir 0,0515 ha žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamiesiems keliams tiesti ir sankryžoms įrengti.

Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtus atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 0,0464 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0515 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bendrą 1 566 Eur atlyginimo dydį pagal 2018 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 1P-98-(1.17E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamiesiems keliams tiesti ir sankryžoms įrengti Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamiesiems keliams tiesti ir sankryžoms įrengti) Jonavos rajono savivaldybėje“.

Sprendimui įsiteisėjus, nustatyti, kad atsakovas V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra 1 566 Eur, kurie ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra įmokėti į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke, už visuomenės poreikiams paimtus V. S. priklausančius 0,0464 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0515 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), savininkas.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur žyminį mokestį ir 7,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Kauno apygardos teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šį sprendimą per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos ieškovė gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.