- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- A18.-43-818/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03254-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) nedirbančio, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. spalio 3 d., apie 01.00 val., garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. K. nevykdė teisėtų policijos pareigūno tyrėjo Alberto Kazarino nurodymų. Pareigūnui sušukus “Stok, Policija” R. K. pradėjo šalintis, tuomet pareigūnui priartėjus pradėjo mosikuoti prieš jį laužtuvu. Pareigūnui kelis kartus garsiai sušukus “Mesk laužtuvą”, pastarasis pareigūno nurodymo nevykdė. Pareigūnui panaudojus spec. priemonės, R. K. pradėjo bėgti. Pareigūnui sušukus “Stok, Policija”, pastarasis nestojo. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė administracinį pažeidimą už kurį numatytą atsakomybė pagal LR ANK 506 straipsnio 4¹dalį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad R. K. su protokolu, kuriame nurodyta, be kita ko, informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, susipažino (b. l. 2). Teismui telefonu susisiekus su R. K., pastarasis neišreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, prašė vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tai sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K..
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas Albert Kazarin teismo posėdyje parodė, kas dirba Vilniaus apsk. VPK KP NNTV vyriausiojo tyrėjo pareigose. Analizuojant policijos registruojamus įvykius buvo pastebėta, kad garažų masyve yra vykdoma labai daug vagysčių, yra daug pranešimų ir pareiškimų dėl įvykdytų jau nusikalstamų veikų. Todėl buvo vykdomas neviešas patruliavimas nakties metu. Buvome su tyrėju kolega S. B., buvome neuniformuoti. Einant iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės, jau prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės išgirdome metalo laužimo garsus. Priėjome arčiau, įėjome į garažo masyvą, pagal tuos garsus priartėjome maždaug tos vietos iš kur tie garsai sklido, buvo tamsu, buvo nakties metas, teritorija buvo neapšviesta, prie garažų, vidiniame keliuke pamatėme stovintį automobilį su išjungtomis šviesomis ir varikliu. Netoli automobilio pamatėme vaikštinėjančius 2 asmenis, pas vieną iš jų buvo ilgas daiktas rankose, apie 1 metro ilgio, mes pamanėme, kad tai gali būti laužtuvas, jį užkišę už garažų spynų vienas asmuo sulaužė garažo spyną, iš ten ir sklido tas garsas. Išlaužė vieną garažą, mes iškarto paskambinome budėtojui, pranešėme apie įvykį, paprašėme pastiprinimo, kadangi buvome dviese. Kadangi pajėgų nebuvo, teko laukti, mes laukėme už kitų garažų kol atvyks kolegos, ii tie asmenys, taip išėjo, kad išėjo ant mūsų tiesiai. Išėjo už to kampo, pamatė mus, mums nieko nebeliko kaip tik jos sulaikinėti, kadangi buvo įtarimas, kad ne jiems tikrai priklauso tie garažai ir kad jie į juos braunasi ir buvo įsibrovę. Tai išbėgome su kolega S. B., garsiai sušukome „STOP, POLICIJA, mesk laužtuvą ant žemės“, tačiau man pribėgus prie vieno iš įtariamųjų su laužtuvu, jis jį pakėlė virš galvos užsimodamas link manęs, man nieko nebeliko kaip tik iškarto panaudoti spec. priemones dujas, kadangi pavojus grėsė mano sveikatai ir gyvybei, panaudojęs dujas išsitraukiau spec. priemonę teleskopinę lazdą, kurią panaudojęs išmušiau iš įtariamojo rankų laužtuvą, kurį jis numetė ant žemės, tada įtariamasis pradėjo bėgti. Pradėjau jį vytis. S. B. buvo man už nugaros ir dengė mane nuo antro įtariamojo, kad nebūčiau užpultas už nugaros. Pradėjus bėgti pirmam įtariamajam, pradėjau jį vytis, pavijau už kažkur 50-100 metrų bėgdamas irgi buvau ne vieną kartą sušaukęs „STOK, POLICIJA“, tačiau jis neįvykdė tų teisėtų mano reikalavimų, bandė šalintis toliau ir jį pavijęs ir pargriovęs ant žemės, jis toliau bandė ištrūkti, mane nustūminėjo, panaudojęs kovinių imtynių veiksmus bandžiau jį sulaikyti, tačiau jis stangrino rankas, stojosi, taip neleisdamas atlikti to veiksmo. Galbūt po 10 minučių grumtynių pamačiau kolegų ekipažą, kuriems pasignalizavęs žibintuvėliu, kad privažiuotų jie arčiau, iškviečiau. Tada jis buvo sulaikytas. Liudytojo teigimu, jam ant kaklo buvo policijos man priskirtas ženkliukas, jį išskleisti ir parodyti tarnybinį pažymėjimą tikrai neturėjau galimybės, kadangi patraukęs dėmesį jam prieš nosį už metro pakelto laužtuvo tikrai-tikrai bijočiau su juo gauti per galvą, jeigu nukreipčiau dėmesį ir pradėčiau rodyti pažymėjimą. Asmenys turėjo ant savo galvų žibintuvėlius, tvirtinamus su gumytėmis, todėl tie žibintuvėliai akino mums į akis. Žibintuvėlius turėjome ir juos naudojome, bėgdami prie jų iškarto juos ir įjungėme, be to aiškiai ir garsiai šaukėme ir ne vieną kartą, buvome sušaukę, kad esame policijos pareigūnai, kad policija. Nesiėmėme jokių prieš asmenis veiksmų, todėl jiems nebuvo pagrindo manyti, jog mūsų ketinimai gali sukelti jiems pavojų ar fizinį skausmą, kadangi jie patys minėtoje teritorijoje vykdė galimai nusikalstamus veiksmus ne jiems priklausančiam turtui, turtą laužė, todėl galima buvo padaryti išvadą, kad gali atvažiuoti policija ir juos sulaikyti. Kadangi tų garažų buvo ne vienas, mes fiziškai su S. B. matėme, kad jie vaikštinėja po teritoriją, tai prie vieno, tai prie antro garažo. Yra tarnybinis pranešimas, kuriame nurodome garažų numerius, prie kurių jie tikrai buvo priėję ir su minėtu turimu laužtuvu išlaužė duris. Negalėjome nustatyti ar tie garažai pagal Registrų cento duomenis jiems priklauso, tačiau pagal visą situaciją ir jų veiksmus, tokią prielaidą padarėme įvykio vietoje. Iškarto priėję girdėjome garsus, vėliau, priėję arčiau, galima sakysi stebėjome visą tą laužimo ir vaikščiojimo prie kitų garažų procesą, bet negalėjome nedelsiant jų sulaikyti, kadangi laukėme pastiprinimo.
Liudytojas S. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus m. VPK kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos antrajame skyriuje tyrėjo pareigose. Buvo analizuojama visų duomenų registras, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajone tuose garažuose pagausėjo vagysčių. Buvo organizuota priemonė, neviešas patruliavimas, kartu su kolega pradėjome tarnybą, išvažiavome. Atvykę prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės išgirdome kažkokius daužymo į metalą garsus. Priartėjome mes arčiau prie tų garažų. Vis dėlto radome iš kur tie garsai, čia buvo asmenys 2 pastebėti, kurie buvo su tokiu į laužtuvą panašiu daiktu, jie prieidavo prie vieno, prie kito garažo, daužydavo į tuos garažus. Kad būtų nuolatinis stebėjimas, mes turėjome priartėti arčiau prie tų garažų, matėme ir girdėjome, kaip daužo tikrai ir matėsi, kad jie trinasi prie tų garažų. Kai supratome, kad vykdomos nusikalstamos veikos, pranešėme budėtojui, kad reikia pastiprinimo, pasiruošėme dėl atpažinimo, kad atpažintų mus, ant kaklo yra tokie tarnybiniai žetonai, kuriuos mes pasikabinome, atvykus patruliams, kad jie žinotų, kad mes esame policijos pareigūnai, kad nesumaišytų mūsų ir laukėme pastiprinimo. Bet tie 2 asmenys, mes buvome netoli čia už kampo, už garažo, netoli mašina jų stovėjo ir jie ne į mašiną nuėjo, o toliau link garažų ir mus pastebėjo už garažo. Buvo nuspręsta neatidėliotinai juos sulaikinėti, prasidėjo sulaikymas, iš karto buvo tikrai rėkimas „STOP policija“. Taip gavosi, kad jie 2 buvo ir mes dviese, tai kolega A.K. nuėjo prie asmens, kaip vėliau paaiškėjo R. K., kuris buvo su laužtuvu, o aš artėjau prie to kito asmens, Irmantas, jeigu aš neklystų, jo vardas. Aš jam daviau nurodymus „Stok, policija, rankos už nugaros“, jis vykdė visus reikalavimus, jis suprato, kad mes esame policijos pareigūnai, nes vykdė. Prieidamas prie to asmens, stebėjau kolegos veiksmus, kas ten vyksta, mačiau, kad tas kitas pilietis yra su laužtuvų, panašiu daiktu į laužtuvą, į daugkartinius pasakymus, kad tai yra policija, mesk laužtuvą, jis nereagavo, jis buvo užsimojęs. Aš tą I. R. veduosi paskui, žiūrėdamas, kas vyksta kolegai, priartėjus, kažkokiu momentu kolega papurškė dujų, teleskopine lazda išmušė tą laužtuvą ir jau bandoma sulaikyti R. K., jis I. R. paliko kaip asmenį, kuris nesipriešina ir vykdo nurodymus, ėjau kolegai padėti, tuo metu I. R. pasiima tą laužtuvą, tada aš atsisuku ir jau su I. R. bendrauju, sakau, mesk, o kolega nubėgo sulaikinėti. Paskui per radijo stotį, kad greičiau reikia pagalbos, vyksta pasipriešinimas, I. R. meta tą laužtuvą ir bėga, jis tada vejuosi paskui I. R., per radijo stotelę paklausdamas ar kolegai nereikia pagalbos. Paskui atvažiavo patruliai ir sulaikė R. K., o I. R. jis nepagavau. Liudytojas patvirtina, kad tikrai buvo ne vieną kartą šaukta, buvo bandyta kažkaip išspręsti tą konfliktą be jokių skaudžių pasekmių, nes matėsi, žmogus tikrai rimtai nusiteikęs su tuo laužtuvu, tikrai buvo sakytą „policija, nedaryk“, tikrai buvo perspėta. Jo brolis tikrai suprato ir vykdė tuos nurodymus. Mano, kad R. K. yra gynybinė pozicija jam nesutikus su pažeidimu, kad jis nesuprato, kad čia policija, tikrai jie turėjo galimybę suprasti, nes kai tu darai nusikalstamą veiką, jau turi suprasti, kad gali būti, ir kai pradedi rėkti „policija“, niekas gi nerėkia naktį garažuose „policija“, pas juos buvo ant galvų šviestuvai, mes virš striukių pakabinome tuos žetonus ant kaklo, spec. priemones turėjome rankose. Liudytojo teigimu jis asmeniškai matė, kad jie bandė įsilaužti į tuos garažus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėja Ariana Ladyšienė 2020-11-03 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020-10-03 Vilniaus apskr. VPK KPNVRS pradėtas ir Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 5 PK tęsiamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39587-20 pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. dėl to, kad 2020-10-03 apie 01.00 vai. metalinių garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. K., gim. (duomenys neskelbtini) kartu su savo broliu I. R., gim. (duomenys neskelbtini), nulauždami užrakintų metalinių garažų Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakabinamas spynas, įsibrovė į garažų vidų ir taip pasikėsino užgrobti garaže esantį turtą.
2020-10-30 ikiteisminiame tyrime priimtas Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro R. L. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutarta R. K. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal LR ANK 506 str. 4 d.
R. K. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. K. kaltė, padarius ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtinta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad R. K.2020 m. spalio 3 d., apie 1.00 val., garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevykdė teisėtų policijos pareigūno tyrėjo Alberto Kazarino nurodymų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, į nevienkartinius perspėjimus jis nereagavo, bandė šalintis iš įvykio vietos.
R. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 5-11) nurodė, kad jam nakties metu būnant su broliu I.R. garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis teritorijoje rinko metalo laužą, į jokius metalinius garažus įsilaužta nebuvo. Jam yra žinoma, jog toje vietoje yra daug metalo laužo, todėl nutarė metalą surinkti bei priduoti į supirktuvę, išgirdus šūksnį „Policija“, jis pagalvojo, kad tai šūkauja jų galimi konkurentai, kurie irgi renka metalo laužą. Tikslo šalintis iš įvykio vietos jis neturėjo, taip pat neketino priešintis būdamas sulaikomas. Pasak R. K. į svetimus garažus įsilaužta nebuvo. Priešinosi pareigūnams, nes mane, kad tai netikri (apsimetę) asmenis.
Tačiau byloje surinktų duomenų visuma, o būtent į liudytojų: A.K. ir S. B. paaiškinimus duotus teismo posėdyje, į šių policijos pareigūnų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39587-20, į kitus rašytinius duomenis, yra įrodyta, kad R. K. nevykdė statutinių pareigūnų teisėtų nurodymų. Antai minėti liudytojai nurodė, kad pareigūnams atvykus į garažų masyvo teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dar jo prieigose išgirdo pašalinius garsus, o priėjus arčiau pamatė, kaip du asmenis (kaip vėliau nustatė jų tapatybę – R. K. ir I. R.) su savimi turimais įrankiais (laužtuvas, ant asmenų galvų uždėti žibintai padėjo apšviesti įvykio vieta tamsių paros metu) laužė esančių metalinių garažų spynas. Tai pamačius pareigūnai nutarė šiuos asmenis sulaikyti, garsiai sušuko „Stop, Policija, mesk laužtuvą ant žemės“, tačiau R. K. nevykdė pareigūno nurodymo, vienas iš sulaikytojų užsimojo savo rankoje laužtuvų ant policijos pareigūno, todėl buvo imtasi veiksmų dėl spec. priemonių panaudojimo – teleskopinė lazda, ašarinės dujas, koviniai veiksmai. Pasak liudytojų R. K. bei kitam asmeniui nekartą buvo garsiai sušaukta „Stok, Policija“, ir nors pareigūnai nedėvėjo tarnybinės aprangos, tačiau su savimi turėjo ant kaklo pakabintus policijos pareigūnų ženklus, kurie buvo aiškiai matomi. Pasak liudytojus, R. K. su savimi turėjo minėtą įrankį (laužtuvą) bei ant savo galvų turėjo pritvirtintus žibintuvėlius, tam kad geriau matyti tamsoje laužant metalinius garažus. Vėliau atvykus ekspertui į įvykio vietą buvo konstatuoti garažų Nr. (duomenys neskelbtini) laužymo pėdsakai. Kaip seka iš tyrimo bylos, tai jog pareigūnai, kurie įvykio metu nors ir nebuvo uniformuoti, pareikalavo asmens vykdyti jų teisėtą nurodymą patvirtina jų duoti paaiškinimai, jog bent dešimt kartų asmuo buvo įspėtas elgtis tinkamai, tačiau R. K. elgėsi neadekvačiai, sulaikomas muistėsi, stangrino rankas, ko pasėkoje jo atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonę. Byloje nėra duomenų, kad sulaikyme dalyvavę pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti R. K., nes jie ankščiau jo nepažinojo.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos veiklos uždavinių – nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. Pagal Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4 punktą, atvykęs į įvykio vietą policijos patrulis privalo, jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, policijos pareigūnų nurodymas R. K. nutraukti neteisėtus veiksmus (nustoti tęsti neteisėtus veiksmus, sustoti ir nebėgti, sulaikomas nesipriešinti) buvo teisėtas ir privalomas. Liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, jog R. K. atsisakė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus nurodymus. Nereaguodamas į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus prisistatyti, nustoti šalintis iš įvykio vietos, R. K. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas vienas nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, nedirbantis, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogišką nusižengimą, tačiau nuobaudos negalioja, Liteko duomenimis, neteistas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracinę nuobaudą, numatytą įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 220 Eur (dvejų šimtų dvidešimt eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125187516.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės tesimą.