Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir devyniems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. J. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., pagal BK 181 str. 1 d. išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. M. , vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., pagal BK 181 str. 1 d. išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista iš A. J. 500 Lt K. T. turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. J. ir A. M. po 7,12 Lt proceso išlaidoms valstybei atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. ir A. M. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė kitą asmenį perduoti jiems turtą, grasindami padegti nukentėjusiojo namą bei sugadindami jo turtą tokiomis aplinkybėmis: 2006 m. gegužės 6 d. apie 0.30 val. atėję prie Klaipėdos raj. Jurjonų km. esančio K. T. gyvenamojo namo, turėdami tikslą įbauginti nukentėjusiuosius K. T. ir J. T. bei užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, išdaužė dviejų namo langų stiklus bei pareikalavo iš K. T. atiduoti jiems turimus pinigus. Toliau reikalaudami pinigų ir grasindami nepaklusimo atveju padegti namą, nuteistieji išdaužė dar penkių namo langų stiklus, sulaužė keturių langų rėmus, namo lauko duris bei durų spyną, padarydami nukentėjusiesiems K. T. ir J. T. 1300 Lt dydžio turtinę žalą. Namo niokojimu bei grasinimu visiškai jį sunaikinti įbaugintam K. T. paklusus nuteistųjų reikalavimams ir lauke buvusiems nuteistiesiems pro langą išmetus turėtus pinigus 1000 Lt, nuteistieji A. J. ir A. M. užvaldė šiuos nukentėjusiajam K. T. priklausančius pinigus, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 2 d.

Be to, A. J. ir A. M. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2006 m. gegužės 21 d. apie 0.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo prie Klaipėdos raj. Trepkalnių km. esančio D. A. gyvenamojo namo, A. M. išdaužus namo lango stiklą, o A. J. įkišus ranką pro išdaužtą langą, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė namo viduje ant stalo buvusį D. A. priklausantį 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A35“, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

A. J. ir A. M. buvo kaltinami pagal BK 181 str. 1 d. tuo, kad 2006 m. gegužės 21 d. apie 0.30 val. Klaipėdos raj. Trepkalnių km., veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, grasindami sunaikinti turtą atvirai vertė D. A. perduoti jiems pinigus. Tačiau šis kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ir, nesant byloje jokių įrodymų, jog kaltinamieji grasindami sunaikinti turtą, atvirai vertė D. A. perduoti jiems pinigus, A. J. ir A. M. pagal BK 181 str. 1 d. išteisinti, nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo A. J. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo A. M. gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems A. M. ir A. J. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, detaliai išanalizavo įrodymų baudžiamojoje byloje visumą, teisingai kvalifikavo jų nusikalstamas veikas ir pagrįstai nuteisė pagal BK 181 str. 2 d. bei 178 str. 2 d., ko apeliaciniuose skunduose neginčija ir patys nuteistieji. Jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojo V. V. , pačių nuteistųjų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada bei kitais apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Nuteistieji iš esmės ginčija paskirtų bausmių dydį.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 178 str. 2 d., neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajai D. A. žalos padaryta nebuvo, pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas jai buvo grąžintas. Tačiau, kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vagystė pagal BK 178 str. 2 d. laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Byloje nustatyta, kad A. M. ir A. J. , veikdami bendrininkų grupėje, A. M. išdaužus namo lango stiklą, o A. J. įkišus ranką pro išdaužtą langą, įsibrovę į namo vidų, pagrobė D. A. priklausiusį mobiliojo ryšio telefoną. D. A. parodė, kad pagrobę telefoną, jie dar kurį laiką buvo nusikaltimo vietoje ir bendravo su ja. Iš nusikaltimo vietos, pagal pačių nuteistųjų ir liudytojo V.V. parodymus, kaltininkai pabėgo, tik pamatę ateinantį V. V. A. J. jo gaudynių metu pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną išmetė į krūmus, kur telefonas ir buvo aptiktas jo parodymų patikrinimo vietoje metu, ir vėliau grąžintas nukentėjusiajai (t.2, b.l.10-13; t.1, b.l. 134). Tokiu būdu, minėtas telefonas jo savininkei buvo grąžintas ne kaltininkų iniciatyvą. A. J. , išsigandęs, kad bus sučiuptas, telefoną į krūmus išmetė jau po to, kai kaltininkai jį užvaldė. Tai, kad telefonas buvo grąžintas, šiuo atveju veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui reikšmės neturi. Taigi, nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai D. A. turtinė žala nebuvo padaryta, ir dėl to jam pagal BK 178 str. 2 d. turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, nėra pagrįstas.

Kita vertus, skirdamas A. M. bausmę pagal BK 181 str. 2 d., priešingai, negu apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, teismas atsižvelgė į tai, kad jo motina atlygino dalį jo su A. J. bendrais veiksmais K. T. ir J. T. padarytos materialinės žalos (500 Lt – t.3, b.l. 21), ir šią aplinkybę pripažino A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 3 d.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog jie prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikaltimus. Tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, teismas, skirtinguose epizoduose šią aplinkybę vertino nevienodai.

Taip, epizode dėl D. A. mobiliojo telefono vagystės, teismas A. M. ir A. J. prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Tačiau K. T. turto prievartavimo epizode šios aplinkybės atsakomybe lengvinančia teismas nepripažino, motyvuodamas tuo, kad A. M. ir A. J. , apklausiami teisme dėl K. T. turto prievartavimo, nuoširdūs nebuvo, pakeitė savo parodymus ir taip siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš teisų, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, abu nuteistieji dėl K. T. turto prievartavimo ikiteisminio tyrimo metu kaltais prisipažino visiškai. Jie parodė, kad A. J. pasiūlius, sumanė iš nuošalioje sodyboje gyvenančių žmonių pareikalauti pinigų ir, daužydami namo langų stiklus, grasindami padegti namą, reikalavo iš namo savininko pinigų, o jiems išdaužus langus ir toliau grasinant padegti namą, vyriškis per langą jiems išmetė 1000 Lt, kuriuos jie pasidalino (t.1, b.l. 89-92, 119-122; t.2, b.l. 16-17, 89-90). Šiuos parodymus A. M. ir A. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l.74-76; 99-109). Šie jų parodymai taip pat visiškai sutapo su nukentėjusiųjų K. T. ir J. T. parodymais. Tačiau, duodami parodymus teisme, jie neigė reikalavę pinigų, grasinant padegti nukentėjusiojo K. T. namą (t.3, b.l. 26-28). Taigi teismas A. M. ir A. J. teisme duotus parodymus pagrįstai vertino kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pagrįstai tokio dalinio prisipažinimo dėl K. T. turto prievartavimo nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.

A. M. ir A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimus jie padarė veikdami bendrininkų grupėje, būdami aktyvūs nusikaltimų bendravykdytojai.

Kolegijos nuomone, teismas A. M. ir A. J. paskyrė tinkamas bausmes, atsižvelgęs į visus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 2 d., o nepilnamečio A. J. atžvilgiu ir į BK 91 str. nuostatas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. J. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, augo nepilnoje šeimoje, jam nebuvo skirta pakankamos priežiūros. Tačiau jis nesimokė, nedirbo. Nors anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, tačiau už teisėtvarkos pažeidimus ne kartą buvo pristatytas į policiją (t.2, b.l. 22-25). Be to, jo atžvilgiu atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, įtariant jį nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., padarymu (t.2, b.l. 27-28). A. M. taip pat jauno amžiaus, anksčiau neteistas, bet ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbo, mokymo įstaigos charakterizuojamas neigiamai (t.2, b.l. 93-95, 100).

Nuteistieji padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių – sunkus (BK 11 str.). A. M. ir A.J. turtą prievartavo, prieš tai įsitikinę, kad atokioje sodyboje gyvena senyvo amžiaus žmogus, nakties metu negalėsiantis apsiginti ar pasikviesti pagalbos, jie senolio akivaizdoje niokojo jo namą, išsakė realų pagrindą turinčius grasinimus padegti jo namą ir savo veiksmais padarė ženklią materialinę žalą. Vagystę jie padarė, išdauždami gyvenamojo namo langą, po turto pagrobimo iššaukiančiai elgėsi nukentėjusiosios atžvilgiu, agresyvų elgesį nutraukė tik į pagalbą atskubėjus pašaliniams asmenims.

Taigi, apygardos teismas, įvertinęs nuteistųjų asmenybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir sunkumą, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. ir A. J. turi būti paskirtos realios laisvės atėmimo bausmes. Tačiau, skirdamas bausmes pagal BK 181 str. 2 d., teismas atsižvelgė į sankcijos griežtumą, kaltininkų jauną amžių, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tai, kad jie veikė bendrininkų grupėje), A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (atlygino dalį padarytos žalos) bei tai, kad A. J. buvo šio nusikaltimo iniciatorius, ir kaltininkams skyrė bausmes, neviršijančias sankcijos vidurkį – A. J. laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, A. M. – trejiems metams ir trims mėnesiams. Pripažindamas A. M. ir A. J. kaltais pagal BK 178 str. 2 d., teismas atsižvelgė į nedidelę pagrobto turto vertę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi) bei minėtą sunkinančią aplinkybę ir jiems paskyrė sankcijos minimaliam dydžiui artimas – vienerių matų laisvės atėmimo bausmės. Šias bausmes teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., teisingai subendrino dalinio sudėjimo būdu. Todėl teismo paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentai, jog kalėjime jam yra blogai, nori padėti motinai ir seneliams, taip pat tai, kad per kalėjime išbūtą laiką jam nebuvo paskirta nuobaudų, nėra pagrindas švelninti nusprendžiu paskirtą bausmę.

Apygardos teismas A. M. ir A. J. paskyrė tinkamas bausmes, nepažeisdamas BK 54, 61, 63, 91 str. reikalavimų.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. M. ir A. J. apeliacinius skundus atmesti.