Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-26 · Administracinė byla Nr. I-1396-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
I-1396-764/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
H. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Vilis Žilionis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1396-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00056-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjo H. K. (H. K.) atstovui advokatui Viliui Žilioniui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. K. (H. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. K. (H. K.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-310; 2. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) suteikimo; 3. taikyti pareiškėjui alternatyvias sulaikymui priemones, t. y. apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo pašauktas atlikti būtinąją Armėnijos Respublikos karinę tarnybą, tačiau tarnybos vietoje buvo nuolat žeminamas, mušamas, todėl jam pasipriešinus, kariuomenės narių buvo stipriai sužalotas ir paguldytas į ligoninę. Pareiškėjas paaiškina, kad jo skundą dėl tokių veiksmų atsisakė nagrinėti, nes konfliktas susijęs su kariuomenės padalinio vadovo artimaisiais, todėl pasveikus pareiškėjas į kariuomenę negrįžo.

Skunde pažymima, kad Armėnijos Respublikoje karinės tarnybos padalinio vietoje, dėl savavališko pasišalinimo iš tarnybos vietos, asmeniui, nenagrinėjant pasišalinimo priežasčių, yra iškelta baudžiamoji byla ir gresia laisvės atėmimas dėl nepadaryto nusikaltimo, todėl laikytina, jog pareiškėjui realiai gresia pavojus gyvybei bei sveikatai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat teigia, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl teismas gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Pareiškėjas, remdamasis tuo, kad niekad nepažeidė jam nustatytų apribojimų ir bendradarbiauja su pareigūnais, prašo skundą tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, kad pirminės apklausos metu pareiškėjas paaiškino, jog dezertyravo iš karinės tarnybos dėl konflikto su kitu šauktiniu, kurio senelis užėmė aukštas pareigas kariuomenėje, taip pat buvo kelis kartus sumuštas, gulėjo ligoninėje ir jam buvo grasinama.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstai pareiškėjas teigia, jog jo tapatybė nebuvo nustatyta pirminio skundo nagrinėjimo metu ir pažymi, kad jo tapatybė Migracijos departamentui buvo žinoma dar tuo metu, kai jis Vokietijos kompetentingų institucijų buvo perduotas Lietuvos Respublikai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmestini.

Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjo prašymas jau buvo išnagrinėtas ir pateikus pakartotinį prašymą, jame nebuvo nurodytos jokios naujos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima suteikti prieglobstį, todėl pareiškėjas atitinka vieną iš sąlygų, įtvirtintų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 77 straipsnyje, pagal kurią prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas. Atsižvelgus į tai, atsakovas mano, kad skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą šaliai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (15/6-12)12PR-310, kuriuo buvo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai pateikė prašymą suteikti prieglobstį, tačiau Migracijos departamentas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-142 atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjo pasakojimas dėl dezertyravimo iš Armėnijos kariuomenės nėra pakankamai nuoseklus, nepasižymi pakankamu detalumu, taip pat prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Sprendimui įsigaliojus, Migracijos departamentas 2017 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-3)1U-108, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Armėnijos Respubliką.

Pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį, tačiau Migracijos departamentas skundžiamu 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (15/6-12)12PR-310 nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jis nepateikė jokių naujų esminių motyvų, kurie nebuvo išnagrinėti priimant pirminį Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-142.

Pareiškėjas kartu su skundu taip pat pateikė Armėnijos Respublikos pilietybę patvirtinančią paso kopiją, 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nuspęsta sulaikyti pareiškėją iki bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2017 m. gruodžio 13 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-533-763/2017, kuriame nurodė, jog alternatyvi sulaikymui priemonė yra apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, gali būti skirta asmeniui, kuris yra prieglobsčio prašytojas. Teismas minėtoje byloje nustatė, kad įsigaliojus Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimui Nr. (15/6-5)12PR-142, pareiškėjas nelaikytinas prieglobsčio prašytoju, todėl nėra pagrindo pakeisti sulaikymą alternatyvia sulaikymui priemone. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo paso kopija neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų, nes advokatas kopiją patvirtino nepalyginęs su paso originalu.

Vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 punktas); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 punktas); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 punktas).

Tvarkos aprašo 116.1.1 papunktyje nurodyta, kad persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai, inter alia (be kita ko), gali būti šie: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis baudimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje 3 ir 4 punktuose; veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas.

Migracijos departamentas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-142 įvertino pareiškėjo pateiktas aplinkybes dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo bei nustatė, jog pareiškėjo pasakojimas nėra pakankamai nuoseklus ir išsamus, nepasižymi pakankamu detalumu, o teikiami paaiškinimai dėl įvykių, įtakojusių dezertyravimą, padriki ir prieštaringi. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pagrindo tenkinti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nėra. Migracijos departamentas minėtu sprendimu taip pat nustatė, jog nėra jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad kilmės valstybėje gali grėsti kankinimai arba mirties bausmė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus. Teismas pažymi, kad Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR-142 neapskųstas ir yra vykdytinas.

Remiantis Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė kitą prašymą, kuriuo taip pat prašo suteikti prieglobstį tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl dezertyravimo iš karinės tarnybos Armėnijoje bei nurodo, jog grįžus į kilmės šalį gali grėsti pavojus gyvybei.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo apklausos duomenis, pirminį prašymą išnagrinėjo iš esmės ir nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos, o pareiškėjas tokio sprendimo neskundė. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, matyti, kad pareiškėjas pateikė papildomą prašymą suteikti pabėgėlio statusą, nurodydamas tokią pačią priežastį, kaip ir pirminio prašymo pateikimo metu, tačiau teismo nuomone, nenurodė naujų aplinkybių, kurios turėtų įtakos kitokio sprendimo priėmimui. Skunde teigiama, kad atsirado papildomi duomenys, patvirtinantys pareiškėjo tapatybę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas nėra nurodęs, jog jam nėra žinoma pareiškėjo tapatybė ar būtent dėl šios priežasties būtų atsisakęs suteikti pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad pareiškėjui pateikus pakartotinį prašymą buvo atlikta papildoma apklausa, kurios metu, pats pareiškėjas nurodė, jog prieglobsčio suteikimo priežastys tokios pačios, tačiau tikslinamos įvykusių įvykių datos, nes pirminės apklausos metu dėl to kilo neaiškumų. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų galinčią kilti grėsmę gyvybei ar sveikatai ar objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes dėl dezertyravimo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas pakartotinio prašymo metu nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų įtakos kitokio sprendimo priėmimui, todėl laikytina, kad Migracijos departamentas pagrįstai rėmėsi Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią pareiškėjo paskesnis prašymas nenagrinėjamas, jeigu nenurodytos naujos esminės aplinkybės.

Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Remiantis Įstatymo 115 straipsnio 5 dalimi, alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgus į tai, jog Migracijos departamentas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-142 atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, sprendimas įsigaliojęs ir vykdytinas, o skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo nuspręsta pripažinti, jog pareiškėjas pakartotiniu prašymu nėra pateikęs jokių naujų esminių aplinkybių, kurios turėtų įtakos kitokio sprendimo priėmimui, laikytina, kad pareiškėjas nėra prieglobsčio prašytojas, kuriam galėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas ir nenagrinėtinas.

Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, darytina išvada, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. pakartotiniu prašymu nenurodė jokių esminių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos kitokio sprendimo priėmimui, todėl Migracijos departamentas teisėtai bei pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo H. K. (H. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė