- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-57-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- B. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo (buvusio Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-09-22 nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinio atsakovei B. G. priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies bei 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovės B. G. 600 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-03-16 nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pasipriešino policijos pareigūnėms, atlikusioms tarnybines pareigas, ir nežymiai sužalojo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniąją tyrėją J. S.. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs B. G. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo paskirtos viešųjų darbų bausmės nepanaikino, tačiau ją sumažino. Ieškovas 2017-02-10 gavo J. S. dokumentus ir žodinį prašymą kompensuoti teisinės pagalbos išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant baudžiamąją bylą Tauragės rajono apylinkės teisme. Ieškovo vadovo įsakymo pagrindu 2017‑04-18 J. S. pervesta 600 Eur, šią sumą ieškovas regreso tvarka prašė priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismas (buvęs Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017‑09‑22 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir nutarė ieškinį ir jo priedus grąžinti ieškovui.Teismas nustatė, kad ieškovas regreso tvarka reiškia ieškinį nuteistam asmeniui dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalies, 106 straipsnio 2 dalies ir 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas konstatavo, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą gali spręsti tik teismas, priimdamas nuosprendį. Nenustatęs, kad baudžiamojo proceso metu būtų buvęs keliamas klausimas dėl J. S. turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamosios, teismas darė išvadą, kad nėra ieškovo teisės kreiptis į teismą prielaidos, jis neturi teisės pareikšti regresinį ieškinį teisme būtent civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėta, kad ieškovo savo darbuotojai atlygintos jos turėtos atstovavimo išlaidos baudžiamajame procese nelaikytinos žala CK 6.249 straipsnio nuostatų prasme. Teismas atsisakė priimti ieškinį, nes ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-09-22 nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantas nurodo, kad proceso išlaidas patyrė J. S., baudžiamojoje byloje ji pripažinta nukentėjusiąja vykdant tarnybines pareigas, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 58 straipsniu, jai turi būti kompensuojamos patirtos teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovo reikalaujama suma negali būti vertinama kaip proceso išlaidos, nes ieškovas baudžiamajame procese nedalyvauja, – nėra proceso šalis, todėl negali reikalauti ir išlaidų atlyginimo baudžiamojo proceso numatyta tvarka. Ieškovas proceso išlaidų nepatyrė, tačiau jas atlygindamas įstatymų nustatyta tvarka patyrė žalą ir CK 2.680 straipsnio 1 dalies pagrindu turi teisę reikalauti visos sumokėtos sumos atlyginimo iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas, remdamasis proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimų baudžiamosiose bylose reglamentavimu BPK, konstatavo, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme būtent civilinio proceso tvarka. Atskirajame skunde apeliantas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir akcentuoja, kad jis baudžiamajame procese nedalyvavo, proceso išlaidų nepatyrė, tačiau patyrė žalą jas atlygindamas teisės aktų nustatyta tvarka.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas pradinėje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Sprendžiant dėl suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo, tikrinama, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento priėmimo stadijoje sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi šioje stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio.Įstatymas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu procesinį dokumentą atsisakytina priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.Nustatyta, kad ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 600 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad ieškovas nukentėjusiai policijos pareigūnei J. S. teisės aktų nustatyta tvarka išmokėjo šios nukentėjusiosios baudžiamajame procese turėtų teisinės pagalbos išlaidų kompensaciją. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas baudžiamajame procese nedalyvavo. Ieškovas civilinio proceso tvarka pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka baudžiamojoje byloje nuteistam asmeniui, kaip žalą padariusiam asmeniui. Asmens, atlyginusio kito asmens padarytą žalą, regreso teisę į žalą padariusį asmenį ir šios teisės gynimą numato civilinės teisės nuostatos (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieškiniu kelia deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimą. Tokio pobūdžio ginčai iš esmės yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka.Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovo savo darbuotojai atlygintos išlaidos nelaikytinos žala CK 6.249 straipsnio nuostatų prasme. Šiuo aspektu svarbu tai, kad žala yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme, teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Taigi dėl ieškovo ieškinio ir juo įrodinėjamų aplinkybių pagrįstumo bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme ir nepagrįstai pasisakė dėl ieškinio materialiųjų aspektų (dėl prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo kvalifikavimo). Esant nurodytoms aplinkybėms atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo (buvusio Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017‑09‑22 nutartį ir perduoti ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.