Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, nuteistajam E. G., gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas: pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį - šešerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 150 straipsnio 3 dalį - šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, ir paskirta galutinė subendrinta šešerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo Airijos Respublikoje ir sulaikymo nuo 2009-03-24 iki 2009-03-26 bei suėmimo laikas nuo 2011-08-05 iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2011-11-14. Priteista iš E. G. solidariai su 2010-11-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistais V. A., V. L., T. V. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių Lt) V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad 2009-03-23 laikotarpyje nuo 21 val. iki 2009-03-24 01 val., Panevėžyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su V. A., V. L., T. V. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, turėdami tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją nepilnametę V. V., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, atimdami V. V. galimybę priešintis, pasikėsino išžaginti ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją V. V. prieš jos valią, o būtent: po to, kai asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, grasino V. V., V. L. lytiškai santykiavo su ja, tačiau jis – E. G. apie tai nežinojo, nes tuo metu dar nebuvo bute, o jam atėjus ir prisijungus prie daromos nusikalstamos veikos, neišleido V. V. iš užrakinto buto, vertė vartoti psichotropines medžiagas ir gerti alkoholį, naudojo psichinį smurtą t.y., V. A. demonstravo savo lytinį organą bendrininkų ir V. V. akivaizdoje, kalbėjo apie oralinį santykiavimo būdą, jam – E. G. lenkiant nukentėjusiosios galvą prie jo lytinio organo ir sudavus ranka V. V. per galvą, vertė V. V. tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, tokiu būdu palauždami valią priešintis, sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir supratimą apie nusikalstamus ketinimus, po ko, V. A. už plaukų nutempęs V. V. į miegamąjį ir ją nurengęs, tampydamas už plaukų vėl vertė tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu bei pasikėsino išžaginti, bet dėl neįvykusios erekcijos neišžagino, po to, į miegamąjį atėjus T. V. ir E. G., kartu su T. V. tampė V. V. už plaukų, o V. A. grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y. išmušti dantis, išėjus iš kambario E. G., toliau kartu su T. V. tenkino lytinę aistrą su V. V. prieš jos valią oraliniu būdu ne mažiau 5 kartų, po ko T. V. atnešus V. V. atsigerti sidro su psichotropine medžiaga, nukentėjusioji, išgėrusi šio gėrimo, dėl psichotropinės medžiagos poveikio, užmigo.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, ir V. L., teigdamas, kad nežinojo, jog asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta nukentėjusiajai V. V. grasino, o V. L. su ja lytiškai santykiavo, nes tuo metu dar nebuvo bute, o atėjęs į butą negirdėjo, kad nukentėjusiajai kas nors būtų grasinęs ar su ja lytiškai santykiavęs, pati nukentėjusioji jam apie tai nieko neminėjo, be to, teismas jokių jo bendrų veiksmų su V. L. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, nenustatė. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto skundo teiginiais sutinka ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas E. G. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, ir V. L.. Byloje nustatyta bei tai skundžiamame nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad apeliantas E. G. į butą, kuriame buvo išžaginta nepilnametė nukentėjusioji V. V., atėjo vėliau. Tai patvirtina liudytojos S. D. parodymai, iš kurių matyti, kad tuo metu, kai ji išėjo iš buto, E. G. bute dar nebuvo. Taip pat nukentėjusiosios V. V. parodymai, kad kai atėjo E. G., S. D. bute jau nebebuvo. Ji su E. G. susipažino virtuvėje, po to, kai buvo išžaginta V. L.. Byloje nėra duomenų, patikimai patvirtinančių, kad apeliantas E. G. būtų žinojęs, jog iki jam ateinant į butą, nukentėjusiajai buvo grasinama ir ji V. L. buvo išžaginta, pati nukentėjusioji nenurodo, kad E. G. būtų ką nors sakiusi apie prieš ją atliktus nusikalstamus veiksmus. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, grasino nukentėjusiajai V. V., o V. L. nukentėjusiąją išžagino apie tai apeliantui E. G. nežinant, be to, skundžiamu nuosprendžiu teismas jokių bendrų asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta, V. L. ir E. G. veiksmų nenustatė, tokių veiksmų nenustatė ir kolegija, apeliantui iš kaltinimo šalintina, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, ir V. L..

Tačiau apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo E. G. kaltės jam padarius BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. ir BK 150 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, veikiant bendrininkų grupe su V. A. ir T. V., kurių atžvilgiu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas E. G. pripažino kaltu padarius minėtas nusikalstamas veikas įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą. Vienas pagrindinių įrodymų šaltinių, kuriuo rėmėsi teismas, grįsdamas savo išvadas dėl apelianto kaltės pasikėsinus išžaginti ir seksualiai prievartavus nepilnametę V. V., yra nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusiosios parodymai apie esmines apelianto prieš ją įvykdytų nusikaltimų aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusioji V. V. konkretizavo, kuo pasireiškė apelianto prieš ją vartotas psichinis ir fizinis smurtas ir kokiais veiksmais ji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą, išsamiai išdėstė pasikėsinimo išžaginti ir seksualinio prievartavimo eigą. Nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo jais netikėti.

Byloje nustatyta, kad iš buto išėjus nukentėjusiosios draugei S. D., buto durys buvo visą laiką užrakintos, ir nukentėjusioji, periodiškai prašydama bute buvusių asmenų atrakinti duris, duoti buto raktą, visą laiką iš bute buvusių asmenų sulaukdavo išsisukinėjimo ir atsisakymo. Nukentėjusioji iš buto buvo išleista tik ryte A. K. atrakinus buto duris. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų A. K., K. B. parodymai. Liudytojas A. K. patvirtino, kad S. D. išėjus iš buto, jis nebegalėjo išleisti V. V., nes kažkuris iš draugų buvo paėmęs raktą. V. V. iš buto išleido tik ryte. Liudytoja K. B. patvirtino, kad jai apie 22.30 val. atvykus pas A. K. į butą, jos niekas neįleido. Tuomet telefonu skambino A. K., kad jis ją įleistų į butą. Ją įleidęs A. K. užrakino buto duris. Kitos dienos ryte raktą jai padavė V. L.. Nukentėjusioji V. V. viso tyrimo metu taip pat nuosekliai tvirtino, kad jai būnant bute, ten buvusių asmenų ji buvo verčiama vartoti alkoholį ir psichotropines medžiagas, o jos tokius parodymus patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nukentėjusiosios organizme po įvykio rasta alkoholio ir metamfetamino, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas ir cheminių tyrimų specialisto išvados duomenys, kad įvykio vietoje rasti milteliai yra metamfetaminas. Be to, ir pats apeliantas E. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ne tik kiti, bet ir jis nukentėjusiajai siūlė alkoholio (T. 10, b. l. 143). Skundžiamame nuosprendyje išnagrinėtas ir nukentėjusiosios parodymų dėl apelianto prieš ją atliktų veiksmų nuoseklumas. Nukentėjusioji V. V. parodė, kad V. A. demonstruojant savo lytinį organą ir jai liepiant jį čiulpti, E. G. sudavė jai per galvą ir lenkė jos galvą prie V. A. lytinio organo. Pats apeliantas neginčija atlikęs smurto veiksmus prieš nukentėjusiąją, tačiau tvirtina tai daręs V. A. tuo metu lytinio organo nedemonstruojant ir norint nukentėjusiąją pažeminti bei pasirodyti prieš draugus, o ne siekiant palaužti nukentėjusiosios valią priešintis. Nukentėjusiosios V. V. teigimu, po to, kai ji atsisakė V. A. tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, V. A. ją nusitempė į kambarį, kur ją prievarta nurengė nuogai. Tuomet į kambarį atėjo T. V. su E. G.. T. V., paėmęs jos rūbus, kartu su E. G. iš kambario išėjo. Tačiau netrukus į kambarį grįžo T. V., kuris atsigulė šalia jos ir V. A., tačiau pasakęs, kad jam nieko neišeina, iš kambario išėjo. Kambaryje likęs vienas V. A. lindo prie jos bučiuotis, tačiau jam taip pat nieko neišėjo. Po to V. A. pasikvietė E. G. su T. V., o jiems atėjus į kambarį, liepė rengtis ir su ja daryti ką nori. E. G. pasakė, kad su ja nieko nedarys, nes jam jos gaila. Tačiau V. A. su T. V. liepus jai jiems čiulpti, E. G. priėjęs prie jos pasakė „ką, tu jiems nečiulpsi“ ir pradėjo ją tampyti už plaukų, ranka trenkė per galvą. Po to ir V. A. pradėjo ją tampyti už plaukų, liepė čiulpti jam ir jo draugui, išrovė kuokštą plaukų. E. G. išėjus iš kambario, V. A. kartu su T. V. prievartavo ją oraliniu būdu ne mažiau kaip 5 kartus. Skunde apeliantas nurodo, kad nukentėjusiosios jis nežagino bei jos seksualiai neprievartavo, nes pagailėjo, kas, jo nuomone, teismo turėjo būti įvertinta kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Tačiau kolegija su tokiais E. G. skundo argumentais nesutinka. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarta, kodėl tokie apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsisakydamas lytinių santykių E. G. nesiekė sukliudyti kilti nusikalstamoms pasekmėms, priešingai, jis atliko aktyvius smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriais siekė, jog nukentėjusioji kitiems asmenims tenkintų lytinę aistrą, nors nukentėjusioji jau anksčiau, kai E. G. prie kitų bute buvusių asmenų tampė ją už plaukų ir lenkė jos galvą prie V. A. lytinio organo, o V. A. liepė jai čiulpti lytinį organą, atsisakydama tai daryti aiškiai parodė savo nesutikimą lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą su bute buvusiais asmenimis. Be to, įvykių eiga patvirtina, kad E. G. atsisakius lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, nukentėjusiosios valia priešintis jo ir kitų bendrininkų V. A. ir T. V. bendromis pastangomis jau buvo palaužta, aktyvūs veiksmai, tokie, kaip fizinės ir psichinės prievartos prieš nukentėjusiąją vartojimas, neišleidimas iš buto ir vertimas vartoti alkoholį su psichotropine medžiaga, nukentėjusiosios nutempimas į kambarį ir jos nurengimas bei pasikėsinimas išžaginti, jau buvo atlikti. Nors byloje nustatyta, kad E. G. tiesioginių išžaginimo ir seksualinio prievartavimo veiksmų su nukentėjusiąja neatliko, tačiau jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., BK 149 str. 3 d. ir BK 150 str. 3 d. dėl pasikėsinimo bendrininkų grupe išžaginti nepilnametę nukentėjusiąją ir seksualinio prievartavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime 2004 m. gruodžio 30 d. Nr.49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ nurodoma, kad išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darant nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju arba tenkino su juo lytinę aistrą. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. A. ir T. V. po to, kai E. G. panaudojo psichinį ir fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, pasikėsino išžaginti V. V., tačiau dėl neįvykusios erekcijos šios veikos nebaigė ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą. Šios aplinkybės rodo, kad E. G., V. A. ir T. V. bendri veiksmai buvo nukreipti į prievartinių lytinių santykių atlikimą, kiekvienas jų suprato bendrai darantys nusikaltimus, todėl E. G., kaip bendravykdytojas, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už abi - BK 22 str. 1 d., BK 149 str. 3 d. ir BK 150 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 2 p., 3 p.,

nusprendė:

Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-14 nuosprendį:

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad E. G. inkriminuotus veiksmus atliko veikdamas bendrininkų grupe su V. L. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta.

E. G. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 5 (penkerių) metų.

E. G. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 150 str. 3 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 1p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.