Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovo H. P. atstovei advokatei Skaistei Jautakienei, atsakovės D. B. atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. B. dėl įsakymo panaikinimo ir žemės sklypo dalių bendraturčiams nustatymo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų (17-18 b.l.) nustatyta, kad ieškovui H. P. ir atsakovei D. B. nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune: po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po ½ dalį kitų statinių (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovui H. P. nuosavybės teise priklauso visas ūkinis pastatas 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei D. B. – ūkinis pastatas 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais (CK 4.262 straipsnis), šie duomenys įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti. Išvardinti statiniai yra 0,0744 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-04 įsakymu patvirtintas šio žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (45-47 b.l.), kadastriniai matavimai atlikti 2012-07-24. Sklypas suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012-12-28 sprendimu, jo pagrindu įregistruotos daiktinės teisės - valstybės nuosavybės teisė (NTR išrašas, 19-20 b.l. ir 43-44 b.l.).

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo J. Naujalio g.11 (Kauno m.) dalių nustatymo“ Nr. 8VĮ-(14.8.2)-34 (toliau tekste – Įsakymas, ginčijamas įsakymas) nustatytos šio žemės sklypo dalys bendraturčiams H. P. ir D. B. – po 0,0372 ha (22 b.l.).

Byloje kilo ginčas dėl minėtu įsakymu nustatytų žemės sklypo dalių. Ieškovas siekia, kad jam būtų nustatyta didesnė dalis – 0,0518 ha, o bendraturtei D. B. – 0,0226 ha. Ieškovas savo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kad faktiškai nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka daugiau kaip prieš 40 metų nustatyta notariškai patvirtintose 1979-09-07 sutartyse. Ankstesnė namų valdo savininkė T. P. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, 744 kv.m ploto žemės sklype, perleido pagal dvi 1979-09-07 sutartis: 1) pagal 1979-09-07 dovanojimo sutartį Nr. 1-5289 padovanojo savo sūnui B. P. ½ dalį medinio su priestatu gyvenamojo namo 1A1/m, visą ūkio pasatą 3J1/m su dalimi kiemo įrengimų. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad B. P. naudosis 409 kv.m ploto žemės sklypo dalimi „B“, o 91 kv.m žemės sklypo dalis „A“ lieka bendro naudojimo; 2) pagal 1979-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-5292 ji pardavė pirkėjai D. R. (dabar – B.) likusią ½ dalį medinio su priestatu gyvenamojo namo 1A1/m, visą medinį ūkio pasatą 2J1/m su dalimi kiemo įrengimų. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad D. R. naudosis 131 kv.m ploto žemės sklypo dalimi „C“, o 91 kv.m žemės sklypo dalis „A“ lieka bendro naudojimo. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo patvirtina 1979-09-07 dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartys (11, 12 b.l.) ir T. P. prašymu 1979-09-03 sudarytas žemės sklypo naudojimosi pasidalijimo projektas (33 lapas namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5628/15600).

Ieškovas nurodo, kad pagal sutartis ir faktiškai naudojamą plotą jam turi atitekti 518 kv.m, o atsakovei – 226 kv.m. Šias dalis ieškovas apskaičiavo, įvertinęs bendrą sklypo dalių „A“, „B“ ir „C“, išvardintų 1979-09-07 sutartyse, plotą - 631 kv.m (=91+409+131) ir likusią 113 kv.m sklypo dalį po statiniais: 79 kv.m po gyvenamuoju namu 1A1m (ieškovui ir atsakovei po ½ dalį – po 39,5 kv.m), 24,90 kv.m po ieškovo ūkio pastatu 3J1/m ir 9,02 kv.m po atsakovės ūkio pastatu. Iš viso ieškovui tenka 518 kv.m (=45,5+409+39,5+24,9), atsakovei – 226 kv.m (45,5+131+39,5+9,02). Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovo skaičiavimuose yra daug netikslumų, nesutapimų ir paklaidų (181-182 b.l.), tačiau jie esminės reikėmės šio ginčo išsprendimui neturi. Ieškovas nurodo, kad notariškai patvirtintose sutartyse nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka šalims yra privaloma, ji yra išviešinta, nekilnojamojo turto perleidimo sutartis įregistravus viešame registre. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl įsakymas neteisėtas ir naikintinas, o bendraturčiams iš valstybės perkamo žemės sklypo dalys turi būti perskaičiuotos pagal nusistovėjusią ir notarinėmis sutartimis patvirtintą naudojimosi tvarką. Ieškovo teigimu, ginčijamas įsakymas neteisėtas ir dėl to, kad atsakovei D. B. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra sudegusi, ji ten daug metų negyvena ir sklypu nesinaudoja. Realiai neišlikusi ir neegzistuojanti gyvenamojo namo dalis turi būti išregistruota iš nekilnojamojo turto registro.

Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad bendraturtė negali įgyti daugiau teisių į turtą, nei gavo pagal 1979-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisių į statinius, kuriuos D. R. (dabar – B.) įsigijo pagal 1979-09-07 pirkimo pardavimo sutartį, tačiau 1979-09-07 sutartys nesukūrė teisių į žemės sklypą, kuris yra ir buvo valstybės nuosavybė. Be to, žemės sklypas suformuotas tik 2012-12-28, tą patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys (19-20 b.l.). Šiuo metu galiojančiuose teisės norminiuose nenumatyta galimybė nustatyti žemės sklypo dalis bendraturčiams pagal nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, atskiri nuosavybės subjektai nesukuriami, bendrosios dalinės nuosavybės teisė nepasibaigia, kiekvienam bendraturčiui išlieka teisė į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės žemės pardavimo procedūra griežtai reglamentuojama imperatyvių viešosios teisės normų, ir tik teisės aktų reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės pardavimas yra teisėtas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintose taisyklėse (toliau tekste – Nutarimas Nr. 260 ir Taisyklės) reglamentuojama kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarka, taip pat ir parduodamų dalių bendraturčiams nustatymo tvarka. Iki 2004-11-18 galiojusioje Nutarimo Nr. 260 redakcijoje buvo įtvirtinti du galimi parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo būdai: 1) remiantis rašytiniu bendraturčių susitarimu; 2) bendraturčiams nesusitarus - apskrities viršininko sprendimu, įvertinus kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio ar kito statinio dalį. Nutarimo Nr. 260 redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2004-11-18, buvo panaikinta galimybė bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančias namų valdos sklypo dalis nustatyti pagal rašytinį bendraturčių susitarimą. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patvirtino, kad iki naujos redakcijos Nutarimo Nr.260 įsigaliojimo, t.y. iki 2004-11-18, sklypo bendraturčiai Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo pateikę susitarimo kartu su prašymu pirkti žemės sklypą. Ieškovo skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, kuriame imperatyviai (nenurodant jokios alternatyvos) numatyta, kad <...> kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.<...> Ieškovui H. P. ir atsakovei D. B. priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo lAlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčijamu įsakymu perkamo iš valstybės žemės sklypo dalys ieškovui ir atsakovei nustatytos proporcingai jų vardu įregistruotoms gyvenamojo namo dalims.

Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr.494, dėl bendraturčiams tenkančių namų valdų sklypo dalių dydžio sprendžia tik viešojo administravimo subjektas (anksčiau – apskrities viršininkas, dabar – priklausomai nuo žemės sklypo teisinio statuso – savivaldybė, VĮ Valstybės turto fondas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (jos teritorinis padalinys). Tai reiškia, kad be viešojo administravimo subjekto, niekas kitas neturi teisės nustatyti bendraturčiams žemės sklypo dalių.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad valstybės žemės sklypo dalių nustatymo kriterijus – individualaus namo savininkams tenkanti namo nuosavybės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2011). Remiantis Taisyklių 7 punktu ir kasacinio teismo formuojama praktika, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, perkamo iš valstybės žemės sklypo dalis bendraturčiams nustato, atsižvelgdama į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Kitokių alternatyvių galimybių teisės aktuose nenustatyta. „Valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas imperatyviu valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu, nustatytais būdais. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip nei nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-461/2013).

Atmestini ieškovo argumentai, kad ginčijamu įsakymus nustačius žemės sklypo dalis bendraturčiams pagal jiems priklausančias gyvenamojo namo dalis, bet ne pagal notaro patvirtintus susitarimus dėl naudojimosi sklypu tvarkos, pažeidžiami teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principai. Ieškovo nurodytas žemės sklypo dalių nustatymo bendraturčiams būdas pagal notaro 1979-09-17 patvirtintose sutartyse nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką negali būti taikomas, nes jis prieštarauja imperatyviems viešosios teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, reikalavimams. Teisės aktų reikalavimams prieštaraujantys ieškovo lūkesčiai ir jo reikalavimai negali būti laikomi teisėtais. Tokie ieškovo lūkesčiai ir reikalavimai negali būti įgyvendinami, nes tai reikštų, kad yra paneigiama išimtinė viešojo administravimo subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka spręsti dėl bendraturčių perkamo iš valstybės žemės sklypo dalių nustatymo. Ieškovo reikalavimas nustatyti parduodamo žemės sklypo dalis ne pagal nustatytą imperatyvią tvarką (atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pagrindinio daikto dalį), o pagal faktiškai susiklosčiusią naudojimo tvarką, pažeidžia viešosios teisės principą ir yra neteisėtas.

Teismas atmeta kaip teisiškai nereikšmingus ieškovo atstovės argumentus, susijusius su ieškovo mokėtu žemės nuomos mokesčiu pagal jo faktiškai naudotą sklypo dalies plotą, nes bendraturčiams perkamo iš valstybės žemės sklypo dalys nustatomos pagal vienintelį kriterijų – pagal bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis. Tais pačiais motyvais atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ieškovo argumentai, kad ieškovui mokėjus žemės nuomos mokestį, susiklostė faktiniai nuomos santykiai. Teismas pažymi, kad valstybinės žemės sklypas Naujalio g.11, Kaune, buvo suformuotas ir jo kadastriniai duomenys patvirtinti tik 2012-12-28 sprendimu, priimtu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto vedėjo, remiantis žemės sklypo planu, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-04 įsakymu Nr. A-2527 (43-46 b.l.). Viešame registre suformuotas žemės įregistruotas 2013-01-15 (19-20 b.l.).

Atmestini ieškovo argumentai (54-56 b.l. – dublikas), kad atsakovei D. B. priklausanti namo dalis neegzistuoja, nes yra sudegusi, ji daug metų čia negyvena, sklypu nesinaudoja, todėl ir žemės sklypo dalis jai neturi būti nustatyta. Aplinkybė, susijusi su atsakovei priklausančios ½ gyvenamojo namo dalies išlikimu, buvo ištirta teismo posėdžių metu. Atsakovė pateikė įrodymus dėl išlikusio po gaisro pamatų (2 vokai su fotonuotraukomis bylos gale, 2013 m. spalio 7-14 d. teismo posėdžio protokolas, 140-143 ir 149-150 b.l.). ieškovo atstovė teismo posėdžių metu pripažino, kad atsakovės pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuoti ginčo sklype išlikę atsakovės gyvenamojo namo dalies pamatų fragmentai (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-04 įsakymu Nr. A-2527 patvirtintame žemės sklypo plane, prilygintame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (45 b.l.) parodytos ir ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, atsakovės namo dalis pažymėta užrašu „griuvėsiai“. Tai reiškia, kad rengiant ir tvirtinant valstybinės žemės sklypo planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo žinomos faktinės aplinkybės dėl sudegusios atsakovei priklausančios namo dalies. Žemės sklypo plane pasirašė abu bendraturčiai, H. P. prieštaravimų nereiškė. Sudegusio gyvenamojo namo pamatai yra išlikę. Nekilnojamojo turto registre atsakovės nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo įregistruotos. Atsakovei išlieka teisė į šios namo dalies atstatymą. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl atsakovės nuosavybės teisių į ½ dalį gyvenamojo namo yra nepakeisti, nepanaikinti ir laikomi teisingais. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovo atstovės argumentai, kad atsakovei D. B. žemės sklypo dalis nepriklauso, nes jos namo dalis yra sudegusi ir realiai neegzistuoja.

Ieškovas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų įsakymo naikinimo pagrindų (CPK 178 straipsnis, 12 straipsnis). Ginčijamą įsakymą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Nacionalinė žemės tarnyba. Priimant įsakymą procedūrinių pažeidimų nebuvo. Įsakymas atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jokiems teisės aktams neprieštarauja. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba perkamo iš valstybės žemės sklypo dalis bendraturčiams nustatė, remiantis vieninteliu teisėtu kriterijumi – pagal kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis. Teismas daro išvadą, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir spręsti dėl žemės sklypo dalių bendraturčiams nustatymo iš naujo.

Remiantis išdėstytais motyvais ieškinys atmetamas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 26,26 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo H. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,26 Lt (dvidešimt šešis Lt 26 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.