- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-164-526/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- E. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, paskirta pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, ir paskirta subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 20 d. 03.50 val. iki 2024 m. sausio 21 d., 09.55 val. (dvi paros), jas prilyginant dviem arešto bausmės paroms.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, t. y.: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu, neteisėtai įgijo kastetą, kuris priskiriamas prie smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų ginklų, kurį laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. sausio 20 d. 04.20 val., kol apžiūros metu jį rado ir išėmė policijos pareigūnai.
1.2. Be to, E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y.: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku neteisėtai įgijo ir iki 2024 m. sausio 20 d. 05.20 val. neteisėtai laikė kelnių kišenėje narkotinę medžiagą – kokainą 0,551 g, kol ją Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, adresu Kauno g. 6, Klaipėdos m., asmens apžiūros metu rado ir išėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir paskirti bausmę nesusijusią su areštu – baudą, be to, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2.1. Apelianto manymu, jam neteisingai paskirta bausmė. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino materialines baudžiamosios teisės normas paskirdamas per griežtą bausmę. Apelianto nuomone, teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumos. Paskirta arešto bausmė neatitinka bausmės paskirties ir tikslų numatytų BK 41 str., taip pat netinkamai pritaikytos BK 54 str. nuostatos. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus BK 54 str. 2 dalyje, skiriant bausmę neatsižvelgė į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, pavojingumo laipsnį ir pobūdi, byloje nustatytas lengvinančias aplinkybes, tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumos. Apelianto nuomone, paskirta arešto bausmė nėra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, o prioritetas suteiktas nubaudimo, bet ne prevenciniam bausmės tikslui. Tokį ydingą sprendimą pirmos instancijos teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos vieningumo aspektu. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį akcentavo jo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad jis yra baustas administracine tvarka, teisiamas ne pirmą kartą, tačiau, mano, jog neatsižvelgė į visų aplinkybių visumą, t. y. į jį teigiamai charakterizuojančius duomenis.
2.2. Apelianto teigimu, visų pirma, už kiekvieną iš inkriminuotų nusikalstamų veikų galėjo būti paskirta kita, švelnesnė bausmės rūšis – bauda. Visų antra, mano, jog teismas nepagrįstai paskyrė areštą, nustatydamas maksimalų jo dydį. Be to, apelianto manymu, skirdamas bausmę, teismas nevertino jų proporcingumo ir tikslingumo, nors tokią pareigą turėjo. Nurodo, jog BK 258 straipsnio 2 dalies (baudžiamasis nusižengimas) sankcijoje yra numatyta bauda arba areštas. BK 259 straipsnio l dalies (nesunkus nusikaltimas) sankcijoje yra numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 49 str. 3 d. už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Apelianto teigimu, skirdamas būtent šios rūšies bausmę (areštą) teismas neįvertino, ar ši bausmė galės būti faktiškai įgyvendinta, nesvarstė kitų, švelnesnės bausmės rūšių skyrimo galimybės. Nurodo, jog teismas nepagrįstai už nusikalstamų veikų numatytų BK 258 str. 2 d. ir BK 259 str. l d. padarymą neskyrė jų sankcijose numatytos švelnesnės bausmės – baudos, kadangi jis ketina įsidarbinti ir būtų pajėgus sumokėti paskirtą baudą. Pažymi, jog buvo neįvertinta tai, jog teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog nors šiuo metu nedirba, tačiau anksčiau važiuodavo dirbti į užsienį, tad planavo vėl važiuoti, bet dėl teismo proceso ir paskirtos arešto bausmės ši galimybė yra apribota. Nurodo, jog nori išvažiuoti dirbti, kadangi turiu aukštalipio, stelažų surinkėjo specialybes, tad ieško aukštalipio darbo Danijoje arba Švedijoje. Tokiu būdu, įsidarbinęs gautų pajamų ir būtų pajėgus sumokėti paskiltą bausmę.
2.3. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai, skirdamas areštą be jokių motyvų nustatė maksimalų jo dydį, t. y. atitinkamai už BK 258 str. 2 d. paskiriant bausmę – 45 paras arešto, o už BK 259 str. l d. paskiriant bausmę – 90 parų arešto, paskiriant galutinę 90 parų arešto bausmę, sumažinus 1/3 paskirta galutinė 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė. Mano, kad paskirta arešto bausmė yra per griežta, neatitinkanti bausmės tikslų bei prieštarauja teisingumo principui. Nurodo, jog skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus ir kt. Taip pat nebuvo atsižvelgta į kitas aplinkybes, kurios svarbios nustatant, ar paskyrus būtent tokią bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, paskirdamas bausmę, neatsižvelgė į veikos subjektyviuosius požymius. Byloje nustatyta ir teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad kastetą parvežė draugas iš Amerikos, nes buvo toks įvykis, kad anksčiau jį buvo užpuolę su mačete. Paaiškino, jog kastetą slėpdavo, nesinešiojo su savimi, laikė virtuvėje. Pripažino, kad turėjo kastetą, bet jis buvo parvežtas kaip suvenyras, draugas sakė, kad mačetę pirko iš suvenyrų – ginklų parduotuvės. Kastetas būdavo paslėptas virtuvėje, nes jis neturėjo seifo, jo su savimi viešumoje niekur nesinešiodavo, jį slėpdavo, nes kai ateidavo draugai, tai visi imdavo apžiūrinėti, todėl jį paslėpė. Dėl narkotinių medžiagų įgijimo nurodė, kad buvo įsigijęs sau, planavo suvartoti, bet nespėjo, po paskutinio įvykio narkotikų nevartoja. Apeliantas mano, jog nurodytos aplinkybės rodo mažesnį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, tačiau į nurodytas aplinkybes skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta.
2.5. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes suteikė išskirtinę reikšmę jo ankstesniems teistumams ir nevertino bausmės efektyvumo, jo santykio su padaryta veika (kad faktines aplinkybes pripažino, gailėjosi). Be to, savo kaltę pripažino visiškai, ką teismas pripažino kaip lengvinančią aplinkybę, tačiau į ką nebuvo atsižvelgta parenkant bausmės rūšį bei skiriant bausmę. Apeliantas mano, jog paskyrus jam bausmę – 60 parų arešto bausmę, ji būtų neefektyvi, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Mano, kad alternatyvios bausmės kaip bauda paskyrimas yra naudingesnė visuomenei ir pačiai valstybei, taip pat ir jam, kaip nuteistam asmeniui darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, nei paskirta arešto bausmė, kur turėtų būti išlaikomas valstybės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo E. G. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis nurodė, jog sutinka su jam paskirta bausme, o jo gynėja prašė tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus ir paskirti švelnesnę bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistojo E. G. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme – areštu, prašoma skirti alternatyvią bausmę – baudą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. G. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę – kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas recidyvistu. Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad E. G. nedirba, ne kartą teistas, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, baustas už administracinius nusižengimus, paskirtos baudos nesumokėtos, administracinės nuobaudos galioja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, daryti nusižengimus ir yra pagrindas teigti, kad jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam E. G. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę. Nustatant arešto bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jo veikoje nustatytos ir atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Todėl jam pagrįstai paskirti BK 258 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyti maksimalūs arešto bausmių dydžiai (atitinkamai 45 paros arešto ir 90 parų arešto). Paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis). Jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra per didelė ar paskirta nepagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai (kad planuoja ateityje susirasti darbą, išvykti į užsienį), nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir mažinti jam paskirtos bausmės.
11. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. G. už jo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą subendrintą galutinę 60 parų arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo E. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.