Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui G. S., valstybinei institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui - dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje iškeltus reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas išlaikyti nepilnametį vaiką, būti lojaliu šeimai. Atsakovas turi du nesantuokinius vaikus, S. K. ir O. S., kuri žuvo. Atsakovas prieš ieškovę naudojo smurtą. Dėl atsakovo girtavimo, fizinio ir psichologinio smurto kentėjo šalių nepilnametis vaikas. Dėl atsakovo elgesio ieškovė ne kartą kreipėsi pagalbos į policiją. Atsakovas buvo padegęs namą, kuriame gyveno ieškovė su sūnumi, kilo gaisras. 40 000 litų neturtinės žalos ieškovė prašo priteisti, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo išduota kaip moteris, nes atsakovas turėjo du nesantuokinius vaikus. Ieškovė tai nujautė, o kai atsakovas 2005 metais išėjo gyventi pas nesantuokinės dukros motiną, viskas tapo aišku. Dėl to ieškovei buvo labai skaudu. Ieškovė patyrė fizinį skausmą, buvo mušama, žeminama.

Atsakovas G. S. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.

Liudytoja R. V. posėdžio metu parodė, kad ieškovę pažįsta kaip buvusią bendradarbę. Liudytoja dirbo UAB „S.“, kurios direktorius buvo atsakovas, o ieškovė įmonėje ėjo vadybininkės pareigas. Liudytoja girdėdavo, kaip direktoriaus kabinete tarp jo ir ieškovės vykdavo santykių aiškinimaisi, atsakovas būdavo grubus, pastumdavo ieškovę. Buvo atvejis, kuomet atsakovas ieškovę pasikvietė į automobilį, o iš šio ji grįžo su „mėlyne“, labai susijaudinusi, drebančiomis rankomis. Taip pat liudytoja teigė žinojusi, kad šalys augina bendrą vaiką ir kad namuose atsakovas kelia sandalus, girtauja. 5-6 kartus ieškovė yra prašiusi leidimo pernakvoti pas liudytoją, nes namuose nebuvo įmanoma būti. Ieškovė buvo labai sulysusi. Dėl atsakovo elgesio ieškovė labai kentėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniai susituokė (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Santuokoje gimė nepilnametis sūnus N. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).

Įstatymas kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą, preziumuoja, jog santuoka laikoma iširusia dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu toks sutuoktinis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b.l. 14, 15, 41-44), liudytojos parodymai patvirtina, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą, namuose piktnaudžiaudavo alkoholiu, santuokos metu su kitomis moterimis susilaukė dviejų vaikų (b.l. 39, 46), todėl teismui nekyla abejonių dėl CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų aplinkybių, kaip įrodančių (preziumuojančių) atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, buvimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės neištikimybės ar tyčinio prisidėjimo prie šeimos verslo žlugimo nėra niekaip pagrįstos, įrodytos, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Išdėstytų motyvų pagrindu šalių santuoka nutrauktina tik dėl atsakovo G. S. kaltės.

Atsakovas ieškovės reikalavimams dėl sūnaus N. S. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo neprieštarauja, todėl teismas, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos rekomendacijas (b.l. 49), vaiko nuomonę, Lietuvos A. T. formuojamą praktiką išlaikymo priteisimo bylose, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustato kartu su vaiko motina T. S., iš tėvo G. S. priteisdamas periodines išmokas po 400 Lt nepilnamečiui sūnui išlaikyti (CK 3.174 str. 2 d., 3.178 str. 2 d., 3.192 str., 3.194 str. 1, 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovės reikalavimas dėl 14 400 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat pagrįstai reiškiamas, nes bylos medžiaga (b.l. 49) patvirtina, jog atsakovas trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui neteikė, tuo tarpu ieškovės skolinių įsipareigojimų padengimas (kurio fakto, beje, atsakovas niekaip nepagrindė) nelaikytinas aplinkybe, atleidžiančia nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo. Tad ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo, sudarančio 14 400 Lt, tenkintinas visiškai (CK 3.192, 3.200 str.).

Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodo patyrusi fizinį ir psichologinį smurtą, emocinę įtampą ir skausmą dėl atsakovo nuolat namuose keltų barnių, neištikimybės, įžeidinėjimų. Šios aplinkybės pripažintos įrodytomis nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant iš bylos medžiagos, fizinį smurtą prieš sutuoktinę atsakovas naudojo ne kartą, į tai, kad dėl atsakovo konfliktiško charakterio, nuolat namuose sukeliamų barnių, piktnaudžiavimo alkoholiu ieškovė nuolat patirdavo emocinę įtampą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, turint omenyje tai, kad santuokos metu atsakovas ne tik buvo neištikimas sutuoktinei, bet ir su kitomis moterimis susilaukė dviejų vaikų, tokiu būdu ciniškai pažemindamas T. S., tačiau taip pat atsižvelgiant į šiuo metu prastą atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos A. T. formuojama teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. Nr. 3K-3-177/2007, kat. 75.4.3.; 75.8; 78.2.1; 2008 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008, kat. 75.4.3; 75.8), ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 8 000 Lt (CK 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).

Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 132 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintai reikalavimo daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 80 Lt už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio, o likusi žyminio mokesčio dalis (320 Lt), kurios mokėjimas buvo atidėtas 2010-06-02 nutartimi (b.l. 24, 27), priteistina iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.60, 3.62, 3.63 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. S. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo G. S. kaltės.

Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – S..

1. Patvirtinti, kad ieškovė T. S. sau išlaikymo iš atsakovo G. S. nereikalauja.

2. G. S. ir T. S. santuokos metu gimusio nepilnamečio sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su T. S..

3. Iš G. S. nepilnamečio sūnaus N. S., gim. 2000-01-12, išlaikymui priteisti periodines išmokas po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki sūnaus pilnametystės.

4. Iš atsakovo G. S. ieškovės T. S. naudai priteisti 14 400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų) sūnaus N. S. išlaikymo įsiskolinimo.

5. Patvirtinti, kad G. S. ir T. S. santuokos metu įgyto bendro, jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registracijos reikalingo kilnojamojo turto, dalintino nutraukiant santuoką, neturi.

6. Patvirtinti, kad G. S. ir T. S. bendrų įsiskolinimų tretiesiems asmenims neturi.

7. Iš atsakovo G. S. ieškovės T. S. naudai priteisti 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių G. S. ir T. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2005-09-01, t. y. nuo tos dienos, kuomet sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi.

Iš atsakovo G. S. ieškovės T. S. naudai priteisti 212 Lt (du šimtus dvylika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės T. S. į valstybės pajamas priteisti 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti ieškovei, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas ji privalo sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-06-02 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.