- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-299-372/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-06-01 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui M. G. , trečiajam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. L. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydama pripažinti atsakovą M. G. jos dukters J. L. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o J. L. – atsakovo vaiku ir priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnametei dukrai J. L. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo dukters gimimo dienos iki jos pilnametystės. Be to, ieškovė prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Nurodė, kad su atsakovu draugavo nuo 2006 m. sausio pradžios, o tą patį mėnesį pradėjo intymų gyvenimą su juo. Tuo metu palaikė pastovius ryšius, susitikinėdavo, tačiau gyveno atskirai ir jų santykiai nepasižymėjo šeimai būdingais bruožais. 2006 m. gegužės mėnesį L. L. pasijuto nėščia, apie tai pranešė atsakovui. Atsakovas, sužinojęs apie nėštumą, tėvystės nepripažino ir santykius nutraukė. (duomenys neskelbtini) L. L. gimė dukra J. L. , kuri nuo gimimo gyvena su savo motina. Ieškovė nurodė, kad gimus dukrai atsakovas visiškai nebendrauja. Ieškovė teigė nežinanti, ar įstatymų nustatyta tvarka atsakovas rašytų pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Todėl dukters gimimo liudijime nėra įrašo apie jos tėvą. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas gera valia teikti išlaikymą savo dukteriai atsisako, jokios materialinės paramos dukteriai išlaikyti nėra gavusi ir negauna.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) nustatė, kad atsakovas M. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) yra J. L. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. L. - M. G. vaikas; 2) nustatė J. L. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); 3) priteisė iš atsakovo M. G. išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui J. L. nuo 2007-01-10 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą uzufrukto teisėmis priteisė vaiko įstatyminei atstovei L. L. ; 4) priteisė iš atsakovo M. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. L. už laikotarpį nuo 2006-10-31 iki 2007-01-10 konkrečia pinigų suma - 583,33 Lt. Išlaikymą uzufrukto teisėmis priteisė vaiko įstatyminei atstovei L. L. ; 5) priteisė iš atsakovo M. G. 100 Lt žyminio mokesčio ir 900 Lt išlaidų, skirtų ekspertizei apmokėti, L. L. naudai; 6) priteisė iš atsakovo M. G. 89,58 Lt žyminio mokesčio ir 7,86 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo teismas nukreipė vykdyti skubiai. Teismas konstatavo, kad iš byloje atliktos DNR ekspertizės matyti, jog atsakovas yra nepilnametės J. L. tėvas. Teismas nurodė, jog išlaikymas vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. kai tėvas nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino faktines aplinkybes apie tai, jog kartu su ieškove niekada negyveno ir išlaikymo vaikui neteikė, ką patvirtino ir ieškovė, todėl išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo vaikui priteisė nuo 2006-10-31 iki 2007-01-10 (ieškinio teismui padavimo dienos), skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą konkrečia pinigų suma, o nuo ieškinio teismui padavimo dienos - kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad vaikas yra labai mažas, alergiškas, todėl jo poreikiai šiuo metu maistui, būstui ir aprangai yra didesni, negu minimalus gyvenimo lygis. Todėl atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių pajamų ir išlaidų santykį, jų vaiko amžių, siekdamas išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeisdamas proporcingumo principo, nepilnamečio vaiko - J. L. išlaikymui priteisė po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodęs, jog vaikas J. L. nuo gimimo gyvena su motina, ieškove L. L. , teismas jos gyvenamąją vietą nustatė su motina. Patenkinęs visiškai ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo teismas priteisė iš atsakovo žyminį mokestį ir ekspertizės išlaidas ieškovės naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. G. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apelianto motyvai yra tokie:
1. Teismas, neturėdamas jokių rašytinių įrodymų, neteisingai nustatė J. L. poreikių turinį ir priteisė daugiau nei yra realūs vaiko poreikiai, o tai yra neteisinga atsakovo atžvilgiu ir tai prieštarauja CK trečiojoje knygoje „Šeimos teisė“ įtvirtintoms normoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
2. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą ne vaikui, o vaiko įstatyminei atstovei. Įstatymas numato, jog išlaikymas turi būti priteistas tik vaikui, o vaiko motina gali tik būti paskirta vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.
3. Neteisingai suskaičiuotas išlaikymo konkrečia pinigų suma dydis. Už laikotarpį nuo 2006-10-31 iki 2007-01-10 priteistas išlaikymas konkrečia pinigų suma 583,33 Lt, tačiau turėtų būti priteista 580,60 Lt.
4. Neteisingai nustatyta išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo termino pradžia. Jei jau pirmosios instancijos teismas išlaikymą konkrečia pinigų suma priteisė iki 2007-01-10, tai išlaikymas periodinėmis išmokomis turi būti priteistas ne nuo 2007-01-10, o nuo 2007-01-11.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovas ir jo atstovė palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl apelianto apeliacinio skundo argumento, kad išlaikymo dydžio suma nepagrįstai didelė. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 17 d. ratifikuotos Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1d.). Turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas gautų geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai už jį atsakingų asmenų tiek valstybės viduje, tiek iš užsienio (Vaiko teisių konvencijos 27 str. 4 d.). Šių konvencijų nuostatų reikalavimai suderinti su nacionalinės teisės aktų nuostatomis. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S.; Nr. 3K-3-259/2004; kategorija 72.2). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Nuo 2007 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 700 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 543). Apeliantas yra darbingas, dirbantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atskaičius mokesčius gaunantis apie 1250 Lt atlyginimo (b.l. 82). Todėl jis gali teikti 250 Lt išlaikymą savo vaikui. Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiu, jog vaikas yra labai mažas, alergiškas, todėl jo poreikiai šiuo metu maistui, būstui ir aprangai yra didesni, negu minimalus gyvenimo lygis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. normas, vadovavosi vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu. Teismo nustatytas dukrai Jutai išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant ir į vaiko motinos pareigą teikti materialų išlaikymą sūnui bei jos finansinę padėtį, pripažintinas tinkamu būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.
Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad CK 3.185 ir 3.186 straipsniuose įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą atkreipė dėmesį į šio principo pažeidimus (2005 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005). Lėšos vaikų išlaikymui turi būti priteisiamos vaikams, nes jie yra šių lėšų savininkai, o motina ar tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tvarko šias vaiko lėšas uzufrukto teise. Naujajame civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse išaiškinta, kad tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-173/2004; Bylų kategorija 72.2;94.5;102.). Todėl išlaikymas turi būti priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminiams atstovams ir tai turi būti aiškiai nurodyta teismo sprendime. Kadangi apylinkės teismo sprendime netiksliai suformuluota kam - vaikui ar jo motinai - priteisiamas išlaikymas, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo atžvilgiu tikslintinas.
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo priteisiamą išlaikymą konkrečia pinigų suma. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas yra neteisus, dalindamas priteisto išlaikymo kas mėnesį dydį iš 31 dienos ir gautą sumą daugindamas iš 10 dienų. Pažymėtina, kad atliekant skaičiavimus apskaitoje yra priimta taikyti 30 dienų daliklį, kadangi ne visi mėnesiai turi 31 dieną. Todėl šis apelianto apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nustatyta išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo termino pradžia. Kadangi išlaikymas konkrečia pinigų suma yra priteistas iki 2007-01-10, tai išlaikymas periodinėmis išmokomis turi būti priteistas nuo 2007-01-11. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje tikslintinas.
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatant vaiko gyvenamąją vietą negalima nurodyti konkretaus asmens gyvenamosios vietos adreso, kadangi asmens gyvenamoji vieta laikui bėgant gali keistis. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas ir šioje dalyje.
Absoliučių Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad keisti skundžiamą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (LR CPK 263 str.).
Iš apelianto priteistinos pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 79).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl išlaikymo priteisimo ir išdėstyti jas taip:
„J. L. , gim. 2006-10-31, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Iš atsakovo M. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui J. L. , gim. 2006-10-31, a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2007-01-11 iki vaiko pilnametystės. Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko J. L. įstatyminė atstovė L. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovo M. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. L. , gim. 2006-10-31, a.k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006-10-31 iki 2007-01-10 konkrečia pinigų suma - 583,33 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 33 ct). Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko J. L. įstatyminė atstovė L. L. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)“
Priteisti iš apelianto M. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 4,72 Lt (keturis Lt 72 ct) pašto išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.