Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-05-28 · Civilinė byla Nr. e2-13371-861/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-28
Bylos Nr.
e2-13371-861/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08265-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Atsakovas
A. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13371-861/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08265-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; (S) 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui A. U. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 101,71 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui A. U. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 101,71 Eur. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad atsakovas buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu iki (duomenys neskelbtini), o paslaugų teikimo laikotarpiu apdraustas nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokos. Asmuo, kuriam remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Byloje nustatyta, jog atsakovas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiu nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų, padarė PSDF biudžetui žalą. O būtent atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 101,71 Eur ir sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovas neatsiskaitė su ieškove, todėl susidarė 101,71 Eur skola. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 101,71 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2020-03-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 197, 259, 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai 101,71 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (101,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2020-03-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 Eur mokėtino už ieškinį žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė