- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-714/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Kėdainių ligoninės, viešajai įstaigai Kėdainių
- Trečiasis asmuo
- E. N., L. Š., I. G., R. L., R. D.
- Advokatai
- Vytautas Garla, Arūnas Zeleckis
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno,
atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui adv. Vytautui Polikaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ir atsakovo viešosios įstaigos Kėdainių ligoninės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-29-198/2009 pagal ieškovo ieškovės V. D. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui ir viešajai įstaigai Kėdainių ligoninei, tretiesiems asmenims L. Š. , I. G. , R. L. , E. N. ir R. D. dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos centrui, o patikslinusi ieškinį ir papildomai įtraukusi į bylą atsakovu VšĮ Kėdainių ligoninę, prašė priteisti iš abiejų atsakovų po 1 893,46 Lt turtinės ir po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2001 m. birželio mėnesį ji kreipėsi į Kėdainių stomatologijos polikliniką (dabar VŠĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras) su skaudančiais dantimis, esančiais kairės pusės viršuje. Gydytoja L. Š. suleido nuskausminamųjų vaistų. Jiems nesuveikus, buvo suleisti kiti vaistai į skaudamą vietą. Per naktį žandas ištino ir vaistų suleidimo vietoje susidarė pūlinys. Jos prašymu gydytojai pūlinio negydė, nekreipė dėmesio, gydė tik 23 dantį, tačiau tinimas nemažėjo, skausmas nepraėjo. Kas mėnesį lankėsi pas gydytojus ir skundėsi, kad skauda tą vietą, kurioje gydytoja L. Š. suleido vaistus. Virš 24 danties susidaręs pūlinys neišnyko, jis pratrūkdavo, bėgo pūliai. Gydytojos R. L. tvirtinimu, 24 ir 25 dantys yra plombuoti, todėl negalima nieko padaryti. Nuo ilgo gydymo 23 dantis nulūžo ir teko pašalinti šio danties šaknį. 2003 m. gruodį gydytoja I. G. konstatavo, kad 24 ir 25 dantys plombuoti nekokybiškai, kas matosi radiogramoje, atliko pjūvį, įdėjo drenažą, iš kurio smarkiai bėgo pūliai, vėliau drenažą pakeitė, tačiau jis iškrito ir dantenose liko skylė, pro kurią pastoviai bėgo pūliai. Dėl nepraeinančio skausmo pas gydytojus vaikščiojo penkerius metus, ko pasekoje prarado tris dantis: 23, 24 ir 25, o kramtyti galėjo tik priekiniais dantimis. Dėl atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydymo patyrė didelį skausmą, nepatogumus, komplikacijas, pavojingas jos sveikatai, pergyvenimus. Dėl neišgydyto pūlinio turėjo vartoti antibiotikus, nuskausminamuosius vaistus, gulėjo reanimacijos, reabilitacijos ligoninėje, kas neigiamai atsiliepė ieškovės sveikatos būklei. Nuo 2002 m. liepos iki 2003 m. balandžio VšĮ Kėdainių ligoninė ieškovei suprotezavo dantis, tame tarpe 24 ir 25. Dantys suprotezuoti neišgydžius virš 24 danties buvusio pūlinio ir, kaip vėliau paaiškėjo, esant nekokybiškai užplombuotiems 24 ir 25 dantų šaknų kanalams. Prieš protezavimą gydytojos nurodymu buvo atlikta rentgeno nuotrauka, kurioje matyti pūlinys virš 24 danties, gydytojai ši aplinkybė negalėjo būti nežinoma. Dėl minėtų aplinkybių dantis skaudėjo, ieškovė turėjo gerti vaistus nuo skausmo ir uždegimo. 2004 m. atlikus tyrimus Kauno medicinos universiteto klinikose prof. A. K. rekomendavo 24 ir 25 dantų šaknų endodontinį pergydymą. Todėl ligoninės suprotezuotus 24 ir 25 dantis reikėjo pergydyti, nuimti vainikėlius, ko pasėkoje 2005 m. nuimant vainikėlius likę dantys sutrupėjo ir neliko galimybės ant jų uždėti naujus vainikėlius. Tokių neigiamų pasekmių buvo galima išvengti, jei gydytoja E. N. prieš protezavimą būtų rekomendavusi išgydyti 24-25 dantis ir tik po to atlikti protezavimą. Ieškovės sveikata pagerėjo tik 2006 m. rugsėjo mėnesį, kuomet Kaune buvo atlikta operacija, kurios metu buvo atkeltas gleivinės - antkaulio lopas burnos prieangyje ties 24 ir 25 dantimis, pašalintas uzuruotas kaulas, cista su cistos kapsule, rezekuota 24, 25 dantų šaknys, gleivinės antkaulio lopas susiūtas 4-0 vikrilo siūlu, praplauta chlorheksidino tirpalu. Atsakovai suteikė nekvalifikuotas, nekokybiškas ir netinkamas medicinos paslaugas, kas neigiamai paveikė ieškovės sveikatą ir pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnį. Tokių neigiamų pasekmių galima buvo išvengti, jeigu atsakovo VŠĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai: Š., L. ir G. būtų išgydę dėl jų kaltės - suleistų vaistų ir palikto lūžgalio virš 24 danties susiformavusį pūlinį, tinkamai išgydę 24 ir 25 dantis, o atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės darbuotojai prieš protezuodami dantis būtų padarę nuotraukas ir rekomendavę dantis pergydyti, t.y. ligoninė nenumatė neigiamų tokio protezavimo pasekmių, nors turėjo tai numatyti. Atsakovai atlikdami savo pareigas nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Žala, kurią patyrė pas atsakovus gydydama ir protezuodama dantis laikoma atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Dėl atsakovų kaltės ji patyrė didelį skausmą, komplikacijas, pavojingas sveikatai, nepatogumus, pergyvenimus, turėjo vartoti antibiotikus, nuskausminamuosius, kas neigiamai atsiliepia sveikatos būklei, prarado tris dantis, turėjo didelių gydymosi išlaidų. Patiriami išgyvenimai yra tęstinio pobūdžio, prasidėję nuo nekokybiškų gydymo paslaugų suteikimo ir besitęsiantys iki šiol. Žalą sudaro turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalą 3 786,92 Lt dydžio turi atlyginti abu atsakovai lygiomis dalis, t. y. po 1 893,46 Lt. Ją sudaro 3 300 Lt - dantų implantavimas ir protezavimas pagal 2007 m. vasario 22 d. IĮ ,,Oksdenta“ gydytojo M. N. išvadą ir 486,92 Lt išlaidos, susijusios su kelionėmis į gydymosi įstaigas, mokamos medicininės paslaugos ir konsultacijos. Patirtą neturtinę žalą vertina 100 000 Lt, kurią turi atlyginti abu atsakovai lygiomis dalimis, t.y. po 50 000 Lt. Dėl abiejų atsakovų nekokybiško gydymo ir po to sekusių išgyvenimų ji patyrė didelį skausmą, pergyvenimus, nepatogumus, ilgą komplikacijų reabilitacijos ligoninėje gydymą, darbingumo sumažėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir dvasines kančias. Dėl nurodytų išgyvenimų paūmėjo astmos priepuoliai, susirgo sinusitu. Visa tai skatina emocinę depresiją. Neigiamas dvasinis poveikis pasireiškė patyrus ir pilnai suvokus pavojingas sveikatai ir gyvybei komplikacijas. Dėl fizinio sveikatos sužalojimo sutriko jos organizmo vientisumas, pergyvena dėl sveikatai padarytos žalos galimų ateities pakitimų, komplikacijų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš V. D. 1 691,87Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, 1 000 Lt VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui ir 1 000 Lt VšĮ Kėdainių ligoninei advokato pagalbos išlaidų. Teismas nurodė, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Teismo teigimu, šiuo atveju visos civilinei atsakomybei būtinos sąlygos nenustatytos. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad iš ambulatorinės kortelės matyti, kad 23 dantį gydė: 2001-06-29 - R. S. (dabar pavardė D.), 2001-07-03 - L. Š. , 2001-09-07 - R. L. , 2002-03-27 (pavardė nenurodyta), o 2003-04-25 šio danties šaknis išrauta. Tuo pat laiku buvo gydyti ir kiti dantys. Teismo teigimu, iš įrašų visumos matyti, kad vizitai pas gydytojus su 2 ,4 ir net 10 mėnesių tarpais. Tai sutampa su Odontologų rūmų sudaryta komisijos 2005m. išvada, jog odontologė L. Š. 23 dantį gydė tinkamai, tačiau ieškovei nevykdant L. Š. paskyrimų - laiku neatvykus tęsti 23 danties gydymo, o vėliau ir visai nutraukus šio danties gydymą, išsivystė komplikacijos, 23 dantis sulūžo ir buvo išrautas. Analogišką išvadą padarė teismo paskirti ekspertai. Ieškovės teiginį, jog ji visada lankydavosi gydytojų paskirtu laiku, tačiau dėl gydytojų užimtumo pas gydytojus patekdavo po 1-2 mėnesių, teismo teigimu, paneigia ambulatorinės kortelės įrašai. Taip pat teismas nurodė, kad Odontologų rūmų komisija 2005 m. konstatavo, jog besikartojančio uždegimo burnoje priežastis yra 24 ir 25 dantų šaknų periapikaliniai židiniai, o 24 ir 25 dantų šaknų kanalai užplombuoti nekokybiškai, Ekspertizės akto išvados 2 punkte konstatuota, kad pūlinys ties 24 ir 25 dantimis susiformavo dėl šių dantų paūmėjusio viršutinio periodontito ir 24, 25 dantys nekokybiškai endodontiškai sugydyti. Teismas iš ieškovės ambulatorinės kortelės įrašų, kitos byloje esančios medžiagos nenustatė, kas konkrečiai gydė 24 ir 25 danties šaknų kanalus ir kas paliko lūžgalį 24 danties šaknies kanale. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai netinkamai sugydė ieškovės 24 ir 25 dantų šaknų kanalus. Teismo teigimu, byloje nustatyta, kad ieškovei 24 ir 25 dantys buvo suprotezuoti ant nekokybiškai sugydytų dantų, dėl ko vėliau reikėjo nuimti vainikėlius ir endodontiškai pergydyti 24 ir 25 dantis (ekspertizės akto išvados, Odontologų rūmų atsakymas ir kt.). Šiuos dantis suprotezavo atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės darbuotoja bylos trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų odontologė ortopedė E. N. . Odontologų rūmai 2005 metais konstatavo, kad 24 ir 25 dantų šaknų kanalai užplombuoti nekokybiškai ir ant šių, netinkamai sugydytų dantų, uždėtas tiltinis protezas. Aplinkybę, jog 24 ir 25 dantys buvo suprotezuoti ant nekokybiškai endodontiškai sugydytų 24 ir 25 dantų, patvirtina nepaneigtos ekspertizės akto išvados. Trečiasis asmuo E. N. tvirtino, jog prieš dėdama vainikėlius ant 24 ir 25 dantų, atliko visus būtinus veiksmus: nusiuntė ieškovę pas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro odontologus, kurie patikrino ieškovės dantis, sugydė ir ji neturėjo pagrindo nepasitikėti ar abejoti kolegomis. Išanalizavus V. D. ambulatorinės kortelės įrašus matyti, kad įrašų, jog E. N. apžiūrėjusi dantis nusiuntė ieškovę dantų patikrinimui, o reikalui esant ir jų gydymui, nėra. Taip pat nėra įrašo patvirtinančio, jog prieš 24 ir 25 dantų protezavimą odontologai patikrino V. D. dantų būklę, įvertino ir patvirtino odontologui ortopedui, kad nėra kliūčių šių dantų protezavimui. Teismas nurodė, kad atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų - odontologų pareiga - apžiūrėti, įvertinti ir reikalui esant gydyti apsilankiusio paciento dantis, nenustatyta šio atsakovo darbuotojų kaltė dėl nekokybiškai endodontiškai sugydytų 24 ir 25 dantų šaknų kanalų. Taip pat teismas nurodė, kad neįrodyta, jog odontologai E. N. siuntimu ar jos prašymu VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai patikrino nurodytų dantų būklę ir patvirtino odontologei ortopedai E. N. jų tinkamą paruošimą protezavimui. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų veiksmuose kaltės nėra. Atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės darbuotojų - protezuotojų pareiga - protezuoti tik išgydytus, paruoštus protezavimui dantis. Gydytojai odontologai ortopedai, kaip savo srities specialistai, profesionalai turi pareigą prieš pradėdami protezuoti dantis įvertinti bendrą paciento burnos, sąkandžio ir protezuojamų dantų būklę ir tik įsitikinę, jog dantys sugydyti, o kliūčių jų protezavimui nėra, gali atlikti protezavimo darbus. Būdą, kuriuo bus įvertintina visuma tinkamo dantų paruošimo protezavimui, kiekvienu konkrečiu atveju pasirenka odontologas ortopedas. To neįvertinęs ar netinkamai įvertinęs, prisiima sau riziką dėl galimos žalos atsiradimo. Teismo teigimu, ieškovei 24 ir 25 dantys buvo suprotezuoti ant nekokybiškai sugydytų dantų. Neatlikus endodontinio pergydymo vėliau reikėjo nuimti vainikėlius ir endodontiškai pergydyti 24 ir 25 dantis. Teismas pripažino, kad suprotezuodamas dantis trečiasis asmuo atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės pusėje be savarankiškų reikalavimų E. N. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestinga (CK 6.246 str. 1 d). E. N. , kaip profesionalo veiksmų neteisėtumas pasireiškė nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 d.). Tuo buvo pažeista Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje garantuota teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Kadangi E. N. nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina, teismas nurodė, kad dėl neteisėtų gydytojos veiksmų atsakingas yra atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė (CK 6.264 str.). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 1 straipsnyje nustatyta paciento teisė į žalos atlyginimą, 13 straipsnyje nustatyta sveikatos priežiūros įstaigos prievolė atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovės teigimu turtinę žalą - 3 786,92Lt sudaro: dantų implantavimas ir protezavimas – 3 300Lt ir 486,92Lt išlaidos, susijusios su kelionėmis į gydymosi įstaigas, mokamos medicininės paslaugos ir konsultacijos. Dantų implantavimo galimybę bei tokių paslaugų dydį grindžia 2007-02-22 IĮ “Oksdenta“ gydytojo M. N. išvada. Tačiau teismas sprendė, kad šis įrodymas nepatvirtina ieškovės nurodytų išlaidų. Ieškovės nurodytas gydytojas M. N. 2007-02-22 išvadoje nurodė, jog ieškovei V. D. implantacija 23 danties srity 1700Lt ir protezavimas 700Lt, o protezavimas 14 ir 15 dantų (taip nurodyta)- 900Lt (t.1, b.l.8). Tai reiškia, kad padaryta išvada tik apie galimą 23 danties implantaciją bei su ginču nesusijusių 14 ir 15 dantų protezavimu. Duomenų apie 24 ir 25 dantis, bei galimumą juos implantuoti, nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažino, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti būsimas 24, 25 dantų implantavimo išlaidas. Nors ieškovė įrodė, jog 23 danties implantacija kainuos 1700 Lt ir protezavimas 700 Lt, viso 2300 Lt, tačiau atsakovo VšĮ Kėdainių PSPC darbuotojų neteisėti veiksmai gydant 23 dantį nenustatyti, o VšĮ Kėdainių ligoninės darbuotojai 23 danties neprotezavo, todėl tai neturi jokios reikšmės. Atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl abiejų atsakovų nekokybiško gydymo ir po to sekusių išgyvenimų, teismas sprendė, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą. Dėl priežastinio ryšio teismas nurodė, kad nenustačius VšĮ Kėdainių priminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų neteisėtų veiksmų gydant ieškovei dantis nespręstinas klausimas ir dėl priežastinio ryšio buvimo. Taip pat teismas nurodė, kad su dantų gydymu sukeltomis neigiamomis pasekmėmis priežastiniu ryšiu nėra susijęs VšĮ Kėdainių ligoninės darbuotojos atliktas ieškovės dantų protezavimas. Pats vainikėlių uždėjimas ant blogai sugydytų dantų ir vėlesnis jų nuėmimas nepakenkė ieškovės sveikatos būklei. Atlikus dantų gydymą nebeliko galimybės uždėti naujų vainikėlių, dėl ko ieškovei rekomenduojamas tik protezavimas išimamais protezais, o ne dėl to, jog buvo nuimti gydytojos E. N. nerūpestingai uždėti vainikėliai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp VšĮ Kėdainių ligoninės darbuotojos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys atsakovui VšĮ Kėdainių ligoninei negalėtų būti tenkinamas vien dėl to, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Teismo teigimu, ieškovė dar 2004 m. spalį buvo informuota, kad dantis reikia endodontiškai pergydyti, nors teigia, kad tik 2006-09-20 suprato apie jai padarytą žalą. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d.). Teismas pripažino, kad jau 2004 m. spalį ieškovė turėjo suvokti, jog yra padarytas jos teisių pažeidimas atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės darbuotojai netinkamai atlikus dantų protezavimą ir nuo tada skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Ieškovė 2005-05-15 pretenziją manė rašiusi abiems atsakovams, kreipdamasi į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą pasinaudojo ikiteismine tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, nes VŠĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras ir VšĮ Kėdainių ligoninė randasi viename pastate. Todėl teismo manymu, akivaizdu, kad reikšdama pretenziją ji tikrai žinojo apie savo teisės pažeidimą. Kadangi sutrumpintas trejų metų senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK1.125 str. 8d. ), o ieškovė ieškinį atsakovui VšĮ Kėdainių ligoninė pareiškė tik 2008-09-19, todėl teismas pripažino, kad ji praleido ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
Ieškovė V. D. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atnaujinti ieškinio senaties terminą atsakovui VšĮ Kėdainių ligoninei pripažinus parleistą dėl svarbių priežasčių. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl 23-24-25 dantų medicininės pagalbos ieškovė kreipėsi į atsakovą VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą. Pūlinys, patinimai prie 24-25 dantų su visomis vėlesnėmis pasekmėmis atsirado tik po apsilankymo pas atsakovą. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinyje nurodytus teiginius dėl skaudamų dantų negydymo. 2007 m. spalio 26 d. ekspertizės akto išvados 1 punktas patvirtina, kad faktiškai jokio gydymo ir nebuvo. Būtent tai, kad atsakovas negydė skaudamų dantų vėliau ieškovė patyrė didelius išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatė ir pripažino, kad ieškovei 24-25 dantys buvo suprotezuoti ant nekokybiškai sugydytų dantų. Taip pat teismas nustatė, kad suprotezuodamas dantis gydytoja E. N. (VšĮ Kėdainių ligoninė) pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Gydytojos kaip profesionalo veiksmų neteisėtumas pasireiškė nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Gydytojos kaltė dėl netinkamo protezavimo nepaneigta.
3. Teismas sprendime pripažino, kad ieškovė patyrė turtinę ir neturinę žalą. Teismui pripažinus ieškovės sveikatai padarytą turtinę ir neturinę žalą, padarius išvadą, kad buvo pažeista įstatymo garantuota teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą ir pripažinus neteisėtus atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės gydytojos veiksmus, dėl kurių taikytina civilinė atsakomybė, išvados dėl abiejų atsakovų kaltės nebuvimo yra keistos ir prieštarauja pateis teismo išvadoms. Sprendime remiamasi ambulatorinės kortelės įrašais, kurie vertinami ieškovės nenaudai atkreipiant dėmesį į nerūpestingumą dėl nesilankymo gydytojų paskirtu laiku. Tačiau ambulatorinėje kortelėje yra įrašai, kuriuose nenurodyta ir nepažymėta kas atlikta, tik data nors ieškovė pas gydytojus lankėsi paskirtu laiku. Remiantis medicininių dokumentų byloje įrašais, ne tik skaudantis 23, bet ir patinę 24-25 dantys negydyti, nors medicininiuose įrašuose simptomai, kad šie dantys reikalavo ypatingo gydymo, užfiksuoti. 2002 m. liepos 3 d. šie dantys atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės gydytojų buvo protezuoti metalo tiltais, o jau 2003 m. gruodžio 8 d. konstatuota, kad 24-25 dantys sutino. Tai įrodo, kad atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojai nerekomendavo skaudančių dantų pergydymo, nenusiuntė ieškovės pas kitus gydytojus, įvertinant savo įstaigos galimybes, todėl elgėsi nerūpestingai. Atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro kaltę įrodo ir ekspertizės akto išvados 6 punktas, kur nurodyta, kad VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro 2002 m. prieš protezuojant 24-25 dantis, gydytojas turėjo rekomenduoti šių nekokybiškai sugydytų dantų pergydymą. Atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės kaltę įrodo ir ekspertizės akto 4 išvada, kur nurodyta, kad odontologas ortopedas protezavo nekokybiškai sugydytus 24-25 dantis. Neteisinga teismo išvada ir dėl atsakovų su dantų gydymu sukeltomis neigiamomis pasekmėmis priežastinio ryšio nebuvimo.
4. Pirminį ieškinį atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui ieškovė teismui pateikė 2007 m. birželio 28 d., o ieškinį atsakovui VšĮ Kėdainių ligoninei, jau vykstant procesui, pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, kai buvo išreikalauti rašytiniai įrodymai, duodantys pagrindą reikalauti VšĮ Kėdainių ligoninė atsakomybės už padarytą sveikatai žalą. 2007 m. spalio mėnesį civilinė byla jau buvo pradėta, todėl teismas į šias aplinkybes turėjo atsižvelgti. Ieškovei kaip silpnesnei proceso šaliai ir esant tokioms aplinkybėms, formaliai taikyti senaties terminą neteisinga ir neprotinga.
Šalies argumentai
Atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės gydytoja E. N. protezuodama ieškovės 24 ir 25 dantis savo profesines pareigas atliko nepakankamai atidžiai ir nepakankamai rūpestingai. Skunde nurodo, kad teismas teigdamas, jog 2002 m. liepos 2 d. E. N. prieš protezuodama 24 ir 25 dantis privalėjo siųsti ieškovę į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą gydytojo odontologo konsultacijai, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad gydytoja E. N. prieš protezuodama 24 ir 25 dantis įvertino ieškovės ambulatorinėje kortelėje VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų darytus įrašus apie 24 ir 25 dantų būklę, jų gydymą iki protezavimo. Ambulatorinėje kortelėje buvo nurodyta, kad 25 danties kanalai VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre suplombuoti 2000 m. birželio 28 d. Ambulatorinėje kortelėje taip pat buvo įrašai, kad VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojai gydė 24 dantį. Gydytojos L. Š. 2001 m. liepos 3 d. įraše nurodyta, kad iš radiogramos nustatyta, jog 24 danties kanalas plombuotas. Gydytoja R. S. 2001 m. liepos 4 d. nurodė atlikti inciziją ties 24 dantimi, o 2002 birželio 5 d. 24 dantį užplombavo, nurodė, kad 24 danties kanalai suplombuoti. Prie šio įrašo nebuvo jokių pastabų, kad 24 danties kanalai sugydyti netinkamai. Gydytoja E. N. pagrįstai pasitikėjo savo kolegomis, dirbančiais VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre, ir jų kompetencija. Atsižvelgdama į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų įrašus ambulatorinėje kortelėje ir į tai, kad ieškovė neturėjo nusiskundimų, gydytoja E. N. neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad ieškovei 24 ir 25 dantų kanalai yra sugydyti netinkamai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2003 m. gruodžio 8 d. ieškovei net be ,,Ro“ pirmą kartą buvo nustatyta, jog 24 ir 25 dantų kanalai plombuoti nekokybiškai. Šį teismo teiginį paneigia gydytojos I. G. įrašas ieškovės ambulatorinėje kortelėje, kur nurodyta, jog radiogramoje matosi, kad 24 ir 25 dantų kanalai plombuoti nekokybiškai.
Ieškovė V. D. atsiliepimu į atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės V. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo Viešosios įstaigos Kėdainių ligoninės apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje pareikštas ieškinys dėl netinkamo medicininių paslaugų taikymo, ir to pasėkoje ieškovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pacientas pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos.
Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, laikosi pozicijos, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant civilinės atsakomybės už paciento sveikatos sužalojimą klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas; pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį; sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478; ir kt.).
Nurodytų teismų praktikos nuostatų taikymas konkrečiu atveju reiškia, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Formalios teisinės gydytojo atsakomybės ribos apibrėžtos įstatymų. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1998 m. gegužės 21 d. redakcijos 14 straipsnyje ,,Pacientams padarytos žalos samprata“ buvo nustatyta, kad pacientams padaryta žala, už kurią privalo atsakyti gydymo įstaiga, yra žala, atsiradusi kaip pacientų gydymo ar medicininio tyrimo pasekmė, dėl infekcijos ar uždegimo, siejamų su pacientų tyrimu ar gydymu, atsiradusi dėl diagnostinės procedūros ar pjūvio, jei tai nepagrįstai sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus, ar atsiradusi dėl medicinos aparatūros trūkumų. Šiuo metu galiojančiame įstatyme (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2361 redakcija) yra pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos ir darbuotojų kaltės apibrėžtis: laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį; taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (įstatymo 14 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004, 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D., A. D. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005, ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dviem atsakovams – VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui ir VšĮ Kėdainių ligoninei, iš esmės neatribodama kiekvieno šių atsakovų atsakomybės, tačiau jos patirtą žalą kildindama iš dviejų veiksnių: 1) jai dėl netinkamo dantų gydymo susidariusio pūlinio jos veide ir dėl to kilusių pasekmių ir 2) dėl netinkamo kitų dviejų dantų protezavimo. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išanalizavo ir sprendime aprašė bylos įrodymus, faktines aplinkybes, kurių kitaip netraktavo nei apeliantai, nei kiti proceso dalyviai, todėl dėl faktinių aplinkybių plačiau pasisakyti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija laiko tikslinga pasisakyti dėl kai kurių teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė į Kėdainių polikliniką stomatologinės pagalbos kreipėsi 2001 m. birželio 29 d. Ji skundėsi 23-ojo danties skausmu, šį dantį jai gydė poliklinikos gydytoja L. Š. , nepavykus danties išgydyti, jis buvo pašalintas. Teismas, analizuodamas šį gydymo epizodą, pagrįstai nustatė, kad gydytojos kaltės dėl ieškovei sukelto skausmo ir danties netekimo šiuo atveju nėra. Šį teismo konstatavimą patvirtina atliktos ekspertizės išvados (b. l. 136), ekspertų apklausa pirmosios instancijos teismo metu (b. l. 72, 106), Odontologų rūmų raštas ieškovei (b. l. 13). Nors ieškovė teigia, kad būtent gydant 23-ąjį dantį ir suleidus nuskausminamuosius vaistus jai buvo sukeltas pūliavimas, tačiau šias išvadas paneigia minėti įrodymai, kitais įrodymais šios aplinkybės ieškovė neįrodė.
Ekspertizės akto išvadų 2 punkte nurodyta, kad V. D. pūlinys susiformavo ties 24, 25 dantimis dėl šių dantų paūmėjusio viršūninio periodontito. Išvadų 6 punkte konstatuota, kad pirminės sveikatos priežiūros centre 2002 metais prieš protezuojant 24, 25 dantis gydytojas turėjo rekomenduoti šių nekokybiškai sugydytų dantų endodontinį pergydymą. Neatlikus, ilgainiui lėtinis 24-25 dantų viršūninis periodontitas paūmėjo, dėl ko teko gydyti susiformavusį pūlinį virs 24-25 dantų, nuimti 24-25 dantų vainikėlius, pergydyti 24 ir 25 dantis endodontiškai, pašalinti šaknų viršūnes ir pašalinti susiformavusius kaulinės destrukcijos židinius virš šių dantų šaknų (t. 1, b. l. 136).
Taigi, iš šių ekspertizės išvadų matyti, kad ieškovei netinkama ir nekvalifikuota medicininė pagalba buvo suteikta, gydant 24 ir 25 dantis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad dėl šių dantų gydymo ir plombavimo ieškovė ieškinio nepareiškė, ją gydančios medicinos įstaigos nenurodė. Todėl tenka sutikti su teismo pozicija, kad dėl šių medicininių paslaugų teikimo netinkamumo ieškovei priteisti žalą nėra pagrindo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nurodydamas vėlesnius veiksmus (šių netinkamai išgydytų dantų protezavimą), nepagrįstai sprendė, kad jais ieškovei žala nepadaryta. Kaip teisingai nustatė teismas, ir šias išvadas patvirtino ekspertai, ieškovei odontologas ortopedas protezavo nekokybiškai endodontiškai sugydytus 24, 25 dantis (ko nebuvo galima daryti) ir prieš protezavimą nebuvo rekomenduotas endodontinis šių dantų pergydymas. Dėl to vėliau reikėjo nuimti vainikėlius ir endodontiškai pergydyti 24 ir 25 dantis. Teismas pagrįstai nurodė, kad atlikusios šią procedūrą (dantų protezavimą) gydytojos E. N. aiškinimas, jog ji esą pasitikėjo dantis gydžiusių gydytojų įrašais, nėra pagrindas konstatuoti, kad ši gydytoja savo pareigas atliko tinkamai. Kaip minėta, gydytojui taikomi didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl prieš atlikdama dantų protezavimą, gydytoja privalėjo įsitikinti, kad protezuoja tinkamai išgydytus dantis. Tuo labiau, kad ji pati pripažino, jog prieš protezavimą ji neturėjusi dantų rentgeno nuotraukų ir apie tinkamą dantų išgydymą sprendusi tik iš įrašų medicininiuose dokumentuose. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kėdainių ligoninės gydytoja E. N. pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str.), ir kad ligoninės kaltės dėl netinkamo dantų protezavimo nepaneigia aplinkybė, jog ieškovė į gydytoją chirurgą kreipėsi tik po 17 mėnesių uždėjus vainikėlius.
Tačiau teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp netinkamo veiksmo (dantų protezavimo) ir ieškovei padarytos žalos ir kad dėl to VšĮ Kėdainių ligoninei negalima civilinė atsakomybė. Nustatyta, kad ieškovė jai padarytą žalą kildina iš ilgo pūliavimo, gydymosi dėl pūliavimo, jo sukelto skausmo, operacijos atlikimo ir gydymo pasėkoje prarastų dantų. Minėta, kad ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog periodontitas paūmėjo ir susiformavusio pūlinio gydymas užsitęsė dėl neatlikto 24 ir 25 dantų pergydymo, juos suprotezavus. Todėl protezuojančiai dantis gydytojai E. N. tinkamai atlikus savo pareigas ir savalaikiai patikrinus, ar gerai paruošti dantys protezavimui, galimai būtų sutrumpėjęs buvusio pūlinio gydymas, tuo pačiu ir ieškovei sukeltas dėl to skausmas.
Nelaikytinas pagrįstu ieškovės nurodytas argumentas, kad žala jai buvo padaryta dar ir dantų (24 ir 25) praradimu, nes neva jie visiškai sutrupėję dėl protezavimo veiksmų, būtent, vainikėlio nuėmimo. Ekspertizės išvadų 5 punkte (t. 1, b. l. 136) nurodyta, kad po gydymo 24 ir 25 dantys likę, pašalintos tik jų šaknų viršūnės. Kitų įrodymų šiam argumentui pagrįsti ieškovė nepateikė, todėl teismas teisingai nurodė, kad tai nėra pagrindu tenkinti ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir kitu pagrindu – taikydamas ieškovės reikalavimui VšĮ Kėdainių ligoninei ieškinio senatį. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), teismas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tarp jų ir teisės normas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turi taikyti ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ar ne. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3–4 d., CPK 3 str. 6 d.) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Būtent taip teismo teisė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą aiškinama Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006, 2001 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. UAB “Ivaksa”, bylos Nr. 3K-7-653; Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojamoji AB “Tauro bankas” v. AB “Vilniaus vingis”, bylos Nr. 3K-3-1123 ir kt.).
Galima sutikti, kad jau 2005 m. kovo 15 d. ieškovė, rašydama pareiškimą dėl jai netinkamai suteiktų medicininių paslaugų abiejų įstaigų – tiek pirminės sveikatos priežiūros centro, tiek ir ligoninės vadovams, turėjo suvokti, kad jos teises pažeidė ir žalą jai padarė abu šie atsakovai ir negalima laikyti pagrįstu jos argumento, jog ji negalėjusi atskirti šių dviejų subjektų atsakomybės. Tačiau pats pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nurodė, kad ieškovės individualios savybės (jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas ir pan.) galėjo apsunkinti susidariusios situacijos suvokimą ir kad šios aplinkybės sudaro pagrindą praleistą senaties terminą atnaujinti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko tikslingu atnaujinti ieškovei V. D. praleistą ieškinio senaties terminą Kėdainių ligoninės atsakomybei.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta sveikatos priežiūros įstaigos prievolė atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė, kurios dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus.
Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio, todėl šią sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys priteisti turtinę žalą, palieka nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala fiziniam asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus; tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Teismai, nustatydami žalos dydį, turi analizuoti už žalą atsakingo asmens veiksmų atitikimą keliamiems jų elgesio standarto reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Ieškovė nurodė, kad dėl netinkamo gydymo ir po to sekusių išgyvenimų ji patyrė didelį skausmą, pergyvenimus, nepatogumus, ilgą komplikacijų reabilitacijos ligoninėje gydymą, darbingumo sumažėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir dvasines kančias. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad esant nesugydytiems dantims ieškovė galėjo jausti skausmą, dėl to patirti dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Dėl netinkamo gydymo ieškovei buvo atlikta operacija, kuri be abejonės ieškovei taip pat sukėlė neigiamus išgyvenimus. Ieškovei buvo patarta sanuoti dantis. Taip pat nuėmus vainikėlius ir pažeidus 24, 25 dantis nebeliko galimybės uždėti naujų vainikėlių, ieškovei rekomenduojamas tik protezavimas išimamais protezais, kas kelia pagrįstą ieškovės susirūpinimą dėl ateityje atliktinos operacijos pasekmių, būsimų išgyvenimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybei bei įvertinusi aptartų kriterijų visumą, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės ieškovei priteistina 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro atsakomybei, todėl šią sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovo skundą atmetus, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.) Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai ieškovas atleistas nuo jų mokėjimo, turi būti taikoma CPK 96 straipsnio 1 dalis, jos išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 96 straipsnį ir neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškinio reikalavimai atsakovui VšĮ Kėdainių ligoninė patenkinti 29 procentais, todėl žyminio mokesčio nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme suma yra 446 Lt, kuri priteistina valstybei iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pagal bylos duomenis sudaro 112 Lt (t. 1, b. l. 238, t. 2, b. l. 140). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš šio atsakovo valstybei priteistinos 16 Lt išlaidos pirmosios instancijos teismo turėtoms su procesinių dokumentų įteikimu susijusioms išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį bei į tai, kad ieškovei yra teikiama antrinė teisinė pagalba, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 300 Lt. Atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė pateikė įrodymus, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jis turėjo 1 550 Lt advokato atstovavimo išlaidų, tačiau atsakovo apeliacinį skundą atmetus bei iš esmės ieškinį šio atsakovo atžvilgiu patenkinus, šios atsakovo turėtos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės V. D. ieškinys atsakovui VšĮ Kėdainių ligoninei, priteista iš V. D. 1691,87Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 1000 Lt VšĮ Kėdainių ligoninei advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš ieškovės V. D. atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninei 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės 462 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos, valstybei.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.