Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas tris kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 MGL (376,50 Eur) dydžio baudą (bausmė atlikta, bauda išieškota (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis 2024 m. spalio 15 d., apie 14.30 val. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salės paėmė 74,69 Eur vertės varžtų komplektą, 65,99 Eur vertės peilių rinkinį „(duomenys neskelbtini)“, 99 Eur vertės keptuvę „(duomenys neskelbtini)“, 99,99 Eur vertės keptuvę „(duomenys neskelbtini)“, šias prekes susidėjo ant automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinės sėdynės, važiuodamas automobiliu pro kasą jų neparodė darbuotojai, pravažiavo pro kasą už jas nesumokėjęs, o susimokėjo tik už dalį prekių, kurios buvo bagažinėje ir jas parodė darbuotojai, t. y. tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 339,67 Eur nedidelės vertės turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi už kasos buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Šiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. T. parodė, kad įtarimas jam yra pagarsintas, įtarimo esmė aiški ir suprantama, su įtarimu sutinka ir pripažįsta, jog padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų labai gailisi. Jis 2024 m. spalio 15 d., apie 14.00 val. atvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Į šią parduotuvę atvyko turėdamas tikslą nusipirkti jam būtinų namų apyvokos daiktų. Į krepšelį įsidėjo prekes, kurias planavo įsigyti, tada jas nusinešė iki savo automobilio. Kadangi planavo susimokėti privažiavęs prie kasos lauke, kai kurias prekes susidėjo ant galinės automobilio sėdynės, o kitą dalį į bagažinę. Privažiavęs prie kasos, susimokėjo tik už prekes, kurios buvo bagažinėje, t. y. medžio briketus, buitines prekes, santechnikos reikmenis. Apie prekes, kurios buvo ant automobilio galinės sėdynės, pamiršo ir dėl neapdairumo nuvažiavo nuo kasos už jas nesusimokėjęs. Pripažįsta, kad pravažiavo pro kasą nesusimokėjęs už prekes, kurios nurodytos įtarime. Tik išvažiavus pro parduotuvės šlagbaumą, buvo sustabdytas apsaugos darbuotojų, kurie nusprendė iškviesti policijos pareigūnus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. B. parodė, kad ji 2024 m. spalio 15 d., apie 13.00 val., dirbdama (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo vyriškį, kuris anksčiau bandydavo pavogti prekes. Vyras, kuris buvo apsirengęs džinsinėmis kelnėmis, pilku megztiniu, pasiėmęs vėžimėlį nuėjo į indų ir patalynių skyrių, iš ten pasiėmė vieną keptuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurios kaina 99 Eur, vieną keptuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurios kaina 99,99 Eur. Po to, nuėjęs prie peilių stelažo, iš ten pasiėmė vieną peilių rinkinį „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 65,99 Eur. Tada minėtas vyras su vėžimėliu ir minėtomis prekėmis nuėjo į buitinių prekių skyrių bei palikęs vėžimėlį su prekėmis pasišalino iš parduotuvės. Stebint vyrą per vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad asmuo atsisėdo į automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir įvažiavo į „Drive In“, kur paliko automobilį ir nuėjo į parduotuvės vidų. Įėjęs į parduotuvę, vyras nuėjo į įrankių skyrių, kuriame pasiėmė vieną varžtų rinkinį „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 74,69 Eur. Su šia preke vyras nuėjo į buitinių prekių skyrių, kuriame buvo palikęs vėžimėlį su prekėmis. Pasiėmęs vėžimėlį vyras nuėjo link „Drive In“, kur stovėjo paliktas automobilis „Toyota“. Per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad vyras iš vėžimėlio padėjo prekes ant galinės sėdynės ir nuvažiavo link kasų. Susimokėjęs už dalį prekių, vyras pravažiavo pro kasas, kur apsaugos darbuotojai jį sustabdė. Paaiškinus vyrui, kad per vaizdo stebėjimo kameras buvo užfiksuota, jog jis nesusimokėjo už visas prekes, jo buvo paprašyta ištraukti prekes, už kurias nesusimokėjo. Pastebėjo, kad vyras iš už vairuotojo esančios sėdynės (kišenės) ištraukė varžtų rinkinį „(duomenys neskelbtini)“, dešinėje pusėje, gale ant kilimėlio gulėjo peilių rinkinys „(duomenys neskelbtini)“, o iš po galinės sėdynės vyras ištraukė dvi keptuves „(duomenys neskelbtini)“. Bendra prekių suma – 339,67 Eur. Prekės nesugadintos ir grąžintos į prekybą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 15 d. pareiškime dėl vagystės nurodyta, kad 2024 m. spalio 15 d., apie 14.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), „Drive In“ buvo pastebėtas asmuo, kuris prekybos salėje paėmė prekes, sudėjo jas į automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo iš parduotuvės pro „Drive In“ kasą už jas nesumokėjęs. Pravažiavęs pro „Drive In“ kasą, minėtas asmuo buvo sustabdytas ir jam pasiūlyta pateikti prekes, už kurias jis nesumokėjo. Apžiūros metu pas asmenį buvo rastos šios parduotuvės prekės, už kurias jis nesumokėjo, t. y. 1) vienas varžtų komplektas (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kurio kaina 74,69 Eur; 2) vienas peilių rinkinys „(duomenys neskelbtini)“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kurio kaina 65,99 Eur; 3) viena keptuvė „(duomenys neskelbtini)“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kurios kaina 99 Eur; 4) viena keptuvė „(duomenys neskelbtini)“ (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kurios kaina 99,99 Eur. Bendra prekių vertė yra 339,67 Eur. Prekės nebuvo sugadintos ir grąžintos į prekybą, parduotuvei nuostolis nepadarytas. Sustabdytas asmuo yra (kaltinamasis) J. T., kurio atžvilgiu prašoma taikyti įstatymo numatytas priemones.

2024 m. spalio 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir patekus į vidų, po kairiąja puse yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Užėjus pro vartelius ir paėjus į priekį, kairėje pusėje yra patalynės ir indų skyrius, paėjus apie dešimt metrų, dešinėje pusėje yra indų ir peilių skyrius, kuriame ant stelažo, nuo apačios trečioje eilėje, kairėje pusėje sukabintos „(duomenys neskelbtini)“ keptuvės. Pasisukus priešais, yra peilių skyrius, kuriame nuo apačios antrajame skyriuje sukabinti „(duomenys neskelbtini)“ peiliai. Išėjus iš skyriaus į pagrindinį praėjimą ir paėjus į priekį apie dvylika metrų, pasukus į kairiąją pusę yra praėjimas į kitus skyrius. Paėjus į priekį apie trisdešimt metrų, dešinėje pusėje yra įvairių įrankių skyrius, paėjus į šį skyrių ir paėjus iki galo, dešinėje pusėje sukabinti varžtų įrankiai. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis.

Kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros 2024 m. lapkričio 4 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 11 vaizdo įrašų, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 12:59:19 val. į parduotuvę užeina (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo asmuo, apsirengęs pilkos spalvos megztinį, žalsvos spalvos liemenę, tamsias kelnes. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 13:57:59 val. į parduotuvę užėjęs asmuo į vežimėlį įsidėjęs parduotuvės prekes, toliau žvalgosi ir į vežimėlį įsideda dvi keptuves ir peilių rinkinį. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 13:59:53 val. į parduotuvę užėjęs minėtas asmuo vežimą palieka prekybos salėje, nueina pasiimti dar vieną neatpažintą prekę, kurią įdėjęs į vežimą, jį palieka ir išeina. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 14:03:02 val. asmuo, palikęs vėžimėlį su prekėmis, tuščiomis išeina pro kasas iš parduotuvės. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 14:04:14 val. asmuo su automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į parduotuvę (stambiems daiktams įsigyti skirtoje zonoje). Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 14:05:44 val. asmuo su automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į parduotuvę (krovos zoną) ir priparkavęs automobilį nueina į salę. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 14:09:17 val. parduotuvės salėje minėtas asmuo renkasi prekes prie įrankių inventoriaus, paėmęs prekes toliau žvalgosi po salę. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 14:10:14 val. asmuo grįžta prie anksčiau palikto vežimo su prekėmis, jį pasiima. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 14:12:24 val. asmuo grįžta su prekių vėžimėliu prie automobilio, pradeda į bagažinę, ant galinės sėdynės krauti prekes. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 14:18:29 val. asmuo su automobiliu privažiuoja prie kasos, išlipa iš automobilio ir nueina prie darbuotojos. Atėjusi pardavėja skaičiuoja prekių, esančių bagažinėje vertę, tačiau ant galinės sėdynės esančių prekių nepastebi, jų asmuo neparodo. Vyras susimokėjęs tik už dalį prekių, išvažiuoja pro kasą. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kad 2024 m. spalio 15 d., 14:27:04 val. asmuo su automobiliu „Toyota“ išvažiuoja iš parduotuvės ir jį sustabdo apsaugos darbuotojai, kurie nusprendžia apieškoti automobilį, prašo pateikti pirktų prekių kvitus. Asmuo pradeda tam tikras prekes dėti ant automobilio stogo. Po kurio laiko asmuo ir apsaugos darbuotojai pėsčiomis, palikę asmens automobilį, grįžta į parduotuvę.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-696/2015, 2K-73-689/2019 ir kt.).

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tik tokiais atvejais, kai pagrobto turto vertė nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Turto pagrobimas yra suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. T. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Kaltinamasis J. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad kaltinime inkriminuotą dieną apie 14.00 val. su savo automobiliu atvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Šioje parduotuvėje į krepšelį įsidėjo prekes, kurias planavo įsigyti, tada jas nusinešė iki savo automobilio. Planavo už prekes susimokėti privažiavęs prie kasos lauke, kai kurias prekes susidėjo ant galinės automobilio sėdynės, o kitą dalį – į bagažinę. Privažiavęs prie kasos, susimokėjo tik už prekes, kurios buvo bagažinėje, o už prekes, kurios buvo ant automobilio galinės sėdynės, nesusimokėjo ir nuvažiavo nuo kasos, tačiau buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Pripažįsta, kad pravažiavo pro kasą nesusimokėjęs už prekes, kurios nurodytos jam pareikštame įtarime (kaltinime). Teismas pagrįsto objektyvaus pagrindo abejoti šiais kaltinamojo parodymais neturi, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kurie teismo pripažintini įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta ir tiesiogiai kaltinamojo J. T. veiksmus per vaizdo stebėjimo kameras mačiusi (duomenys neskelbtini) J. B. parodė, kad 2024 m. spalio 15 d., apie 13.00 val. jai dirbant kaltinime nurodytoje parduotuvėje, per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo vyrą (pastaba. kaltinamąjį J. T.), kuris pasiėmęs vėžimėlį nuėjo į indų ir patalynių skyrių, iš ten pasiėmė vieną keptuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir vieną keptuvę „(duomenys neskelbtini)“. Po to vyras, nuėjęs prie peilių stelažo, iš ten pasiėmė vieną peilių rinkinį „(duomenys neskelbtini)“. Tada asmuo su vėžimėliu ir prekėmis nuėjo į buitinių prekių skyrių bei palikęs vėžimėlį su prekėmis pasišalino iš parduotuvės. Stebint vyrą per vaizdo stebėjimo kameras, pamatė, kad asmuo atsisėdo į automobilį ir įvažiavo į „Drive In“, kur paliko automobilį bei nuėjo atgal į parduotuvės vidų. Įėjęs į parduotuvę, vyras nuėjo į įrankių skyrių, kuriame pasiėmė vieną varžtų rinkinį „(duomenys neskelbtini)“. Su šia preke nuėjo į buitinių prekių skyrių, kuriame buvo palikęs vėžimėlį su prekėmis. Pasiėmęs vėžimėlį vyras nuėjo link „Drive In“, kur stovėjo paliktas automobilis. Per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad vyras iš vėžimėlio padėjo prekes ant galinės sėdynės ir nuvažiavo link kasų. Susimokėjęs už dalį prekių, vyras pravažiavo pro kasas, kur apsaugos darbuotojai jį sustabdė. Vyras iš už vairuotojo esančios sėdynės (kišenės) ištraukė varžtų rinkinį „(duomenys neskelbtini)“, dešinėje pusėje, gale ant kilimėlio gulėjo peilių rinkinys „(duomenys neskelbtini)“, o iš po galinės sėdynės vyras ištraukė dvi keptuves „(duomenys neskelbtini)“. Akcentuotina ir tai, kad liudytojos J. B. parodymai, atskleidžiantys kaltinamojo J. T. aktyvius veiksmus, atitinka ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateiktus 11 vaizdo įrašus, kurie detaliai aprašyti kitų objektų apžiūros 2024 m. lapkričio 4 d. protokole, bei kuriuose užfiksuoti konkretūs ir jokių abejonių nekeliantys asmens nusikalstami veiksmai, o būtent – atvykimas į parduotuvę, prekių išsirinkimas ir jų susidėjimas į automobilio galinę sėdynę, nesumokėjimas už paimtas prekes kasoje ir asmens sulaikymas. Šiuo atveju pabrėžtina ir tai, kad kaltinamojo J. T. pasikėsintų pagrobti prekių kiekiai, pavadinimai ir kiti identifikaciniai duomenys, taip pat tikslios jų kainos, yra nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 15 d. pareiškime dėl vagystės, kuriame detalizuota, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo pastebėtas asmuo (pastaba. kaltinamasis J. T.), kuris prekybos salėje paėmė prekes, sudėjo jas į automobilį ir išvažiavo iš parduotuvės pro „Drive In“ kasą už jas nesumokėjęs. Pravažiavęs pro „Drive In“ kasą, asmuo buvo sustabdytas ir jam pasiūlyta pateikti prekes, už kurias jis nesumokėjo. Apžiūros metu pas asmenį buvo rastos šios prekės – vienas varžtų komplektas, kurio kaina 74,69 Eur; vienas peilių rinkinys „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 65,99 Eur; viena keptuvė „(duomenys neskelbtini)“, kurios kaina yra 99 Eur; viena keptuvė „(duomenys neskelbtini)“, kurios kaina 99,99 Eur, bendra visų šių prekių vertė yra 339,67 Eur. Akcentuotina, kad kaltinamasis J. T. ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu neginčijo inkriminuotų ir bandytų pagrobti prekių kiekių, rūšių, pavadinimų, kainų, todėl nėra pagrindo netikėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 15 d. pareiškime nurodytais duomenimis, kurie teismo pripažintini objektyviais ir įrodomąją vertę turinčiais.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis J. T. pasirašytinai sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kurie jam yra aiškūs ir suprantami, taip pat kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, pastabų neturėjo. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti, tačiau prašymų, skundų iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Teismas, skirdamas bausmę J. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

Pažymėtina, kad kaltinamasis J. T. pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nors praeityje ir buvo teistas tris kartus, tačiau paskutinį kartą prieš daugiau negu 12 metų – Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtą bausmę yra atlikęs, todėl baudžiamojo įstatymo prasme nelaikytinas teistumą turinčiu asmeniu. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per 3 metų laikotarpį J. T. ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau išimtinai tik už teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, padarymą, dalį paskirtų baudų (administracinių nuobaudų) yra apmokėjęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą. Byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias ir kitas svarbias aplinkybes (nusikalstama veika padaryta dėl neatsakingo asmens elgesio, reali žala padaryta nebuvo, prekės nebuvo sugadintos ir, priešingai, sugrąžintos į prekybą, asmuo paskutinį kartą teistas 2012 m., administracinių nusižengimų, kurie būtų nukreipti į svetimą turtą, nedaro) teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta J. T. paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kita vertus, teismas, įvertinęs asmens objektyvų pavojingumo visuomenei laipsnį, tai, kad J. T. ilgiau nei 12 metų nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybė (nedarė nusikalstamų veikų), be kita ko, byloje negauta duomenų, jog per 3 metų laikotarpį būtų įvykdęs smulkią vagystę ar sistemingai jas vykdęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepareiškė civilinio ieškinio, kas patvirtina, jog šiuo atveju žala nebuvo padaryta, o prekės grąžintos į prekybą, sprendžia, jog prokurorės prašomas skirti maksimalus 2 metų bausmės terminas pažeistų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus, tai vertinant su kaltinamojo asmenybe ir padaryta nusikalstama veika. Teismo vertinimu, proporcinga, optimalu ir teisinga paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį J. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymosi tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Teismo vertinimu, tokia kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę J. T. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį J. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymosi tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nutarimu kaltinamajam J. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų ir daiktų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, bei paskirti jam 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymosi tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. T. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymosi tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.