Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2019-10-10 nutarimo Nr.O3E-534 „Dėl 2016 metais UAB „Palangos šilumos tinklai“ iš UAB „Litesko“ perimto turto“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės tarnyba ir UAB „Litesko“ (Nuomininkas) 2000-12-27 pasirašė SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos modernizavimo ir renovacijos sutartį NR.1-K (Nuomos sutartis), kuria Nuomotojas iki 2016-06-15 Nuomininkui išnuomojo jam priklausantį turtą - Palangos centralizuoto šilumos tiekimo ūkį. Pasibaigus Nuomos sutarčiai Nuomotojas ir Nuomininkas 2016-05-31 pasirašė turto perleidimo / grąžinimo priėmimo – perdavimo aktą, pagal kurį UAB „Litesko“ grąžino pareiškėjai pagal Nuomos sutartį išnuomotą ilgalaikį turtą bei Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2000-12-27 iki 2016-05-31) Nuomininko sukurtą ilgalaikį turtą.

Pareiškėja 2018-03-07 raštu Nr.SD-18-185 „Dėl investicijų derinimo“ ir 2019-04-16 raštu Nr.SD-19-192 „Dėl UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ atsakovei pateikė derinti faktiškai atliktas ir planuojamas investicijas bei UAB „Litesko“ 2006-2016 metais atliktų investicijų į Palangos šilumos ūkį dėka sukurtą ir pareiškėjai 2016 m. perduotą turtą.

Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos kainų ir investicijų skyrius (toliau – ir Skyrius), vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patikrino pareiškėjos pateiktą derinti turtą ir investicijas, ir savo išvadas išdėstė Skyriaus 2019-10-03 pažymoje Nr. O5E-461 „Dėl UAB „Palangos šilumos tinklai“ 2010-2019 metų investicijų“ (toliau – ir Pažyma Nr. O5E-461). Tarybos Skyrius Pažymoje Nr. O5E-461 siūlė Tarybai pritarti parengtam nutarimo projektui.

Taryba 2019-10-10 vykusio posėdžio metu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir Energetikos įmonių Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr.O3-100, (toliau – ir Tvarkos aprašas) įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją ir atsižvelgusi į Pažymą Nr. O5E-461, priėmė 2019-10-10 nutarimą Nr. O3E-534.

Minėtu Nutarimu Taryba nutarė derinti 2016 m. UAB „Palangos šilumos tinklai“ iš UAB „Litesko“ perimtą turtą (Turto Nr.1 šilumos apskaitos prietaisų įsigijimas ir sumontavimas; Nr.2 ilgalaikio turto įsigijimas (turto kurio vertė nesiekia 3 tūkst. Eur); Nr.3 kompiuterinė ir programinė įranga; Nr.4 šilumos trasų rekonstrukcija; Nr.5 investicijos į kitą ilgalaikį turtą). Taryba nutarė derinti pareiškėjos 2016 m. iš UAB „Litesko“ perimtą turtą 0 Eur turto verte.

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08 nutarimu Nr.O3-43 patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika, taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr.O3-100 patvirtintas Tvarkos aprašas.

Pagal Energetikos įstatymo (2019-02-14 įstatymo Nr. XIII-1968 redakcija) 8 straipsnio 1 dalį energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Taryba. Pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Taryba. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Šilumos ūkio įstatymas (1 straipsnis) reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę, o šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinti tokie tikslai kaip mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Pagal Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Energetikos įmonėms, diegiant energetikos inovacijas, su šia veikla susijusios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, vadovaujantis Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų interesus, kad inovacijomis būtų siekiama energetikos sektoriaus efektyvumo, lankstumo ir tvarumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl Tarybos (anksčiau Komisijos) priimtų sprendimų, savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, jog vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Be to, ir Europos Sąjungos teismai yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytų procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-72/2009, Nr. A525-1626/2010; Nr. A525-390/2011 ir kt.). Todėl teismas nagrinėdamas šio pobūdžio bylas turi įvertinti, ar atsakovas, įgyvendindamas jam suteiktas galias, laikėsi nustatytų procedūrų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo valdžia ar aiškiai neviršijo suteiktų galių.

Rengdamas Pažymą Nr. O5E-461 Skyrius išanalizavo ir įvertino pareiškėjos pateiktų derinti investicijų ir turto, kurių bendra suma yra 4 415,2 tūkst. Eur, duomenis. Pareiškėjos pateiktas derinti UAB „Litesko“ 2006-2016 metais atliktų į Palangos šilumos ūkį dėka sukurtas ir jai 2016 m. perduotas Turtas yra parodytas 1 lentelėje ir detalizuotas 2-5 lentelėse. Turto vertinimą Skyrius pateikė Pažymos 2 skyriuje, kuriame įvertinus Nuomos sutarties VI skyriaus nuostatas nustatė, jog pasibaigus Nuomos sutarčiai, pareiškėja Nuomininkui už perduotą ilgalaikį turtą (atliktas investicijas) skolinga neliko, nes Nuomininko Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu reguliuojamoje šilumos tiekimo veikloje įsigytas ir pasibaigus Nuomos sutarčiai Aktu perduotas turtas (atliktos investicijos) padengė Nuomininko pareiškėjai nesumokėtą nuomos mokestį. Nustačiusi, jog pareiškėja nepatyrė sąnaudų įsigydama Pažymos 1 lentelėje parodytą Turtą 1-5, šį turtą nagrinėjo 0 Eur verte. Taip pat Pažymoje nustatyta, jog turto dalys yra sukurtos investicijomis, kurios buvo suderintos Komisijos viešo posėdžio 2007-03-27 protokolu NrO2-9 ir Komisijos 2009-05-28 nutarimu Nr.O3-61.

Taryba įvertinusi Skyriaus išvadas dėl UAB „Litesko“ 2006-2016 metais atliktų į Palangos šilumos ūkį investicijų ir jai 2016 m. perduoto Turto, 2019-10-10 priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą nutarimą Nr. O3E-534, kuriuo nutarta derinti pareiškėjos 2016 m. iš UAB „Litesko“ perimtą turtą 0 Eur turto verte.

Dėl pareiškėjos argumento, jog Taryba nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog už pagerinimus Nuomininkui buvo sumokėta įskaitymo būdu ir išlaidos buvo patirtos, teismas pažymi, jog priimdama sprendimus dėl turto ir (ar) investicijų derinimo, Taryba teisės aktų yra įpareigota nustatyti veikloje, kurios kainos yra reguliuojamos, naudojamo turto (investicijų) reguliacinę vertę, t.y. vertę, kuri gali būti traukiama į reguliuojamas kainas. Tvarkos aprašas reglamentuoja energetikos įmonių planuojamų vykdyti, vykdomų ar įvykdytų investicijų, susijusių su reguliuojama veikla, vertinimo ir derinimo Taryboje bei įvykdytų investicijų kontrolės tvarką, o jo tikslas - nustatyti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius investicijų vertinimo ir derinimo principus bei tvarką (Tvarkos aprašo 1 ir 2 punktai). Pagal Tvarkos aprašo 101 punktą, įstatinio kapitalo didinimo būdu reguliuojamoms energetikos įmonėms akcininko į įmonės balansą perduotas ilgalaikis turtas ir savivaldybės po 2010-01-01 įsigytas turtas, kuris šilumos tiekimo įmonei savivaldybės perduotas valdyti nuomos pagrindu, Tarybos vertinamas ir derinamas tokia pat tvarka kaip ir investicijos. Ekonominis investicijų įvertinimas atliekamas skaičiuojant investicijų įtaką reguliuojamoms kainoms bei taikant kaštų ir naudos analizės metodą. Taryba įvertina energetikos įmonės investiciniame projekte atliktą investicijos įtakos reguliuojamoms kainoms skaičiavimą per visą investicijų sukurtos infrastruktūros numatyto eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpį (Tvarkos aprašo 62 ir 63 punktai). Pareiškėja Nuomininko investicijomis sukurtą turtą Tarybai pateikė derinti „pradine verte“, nors tiek UAB „Litesko“, tiek vėliau pati pareiškėja šį turtą naudojo ekonominėje veikloje.

Be to, kaip jau buvo minėta, Taryba nustatė, jog nuomos mokestis (taip pat ir Nuomos mokestis Nr.4) pagal Nuomos sutartį jau buvo įvertintas Komisijai nustatant UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ centralizuotai tiekamos šilumos bazines kainas, kurias UAB „Litesko“ Palangos filialas taikė iki veiklos vykdymo pabaigos 2016-05-31, o pareiškėja - iki 2016-12-31.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08 nutarimu Nr.O3-43 patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos (redakcija galiojusi nuo 2003-07-26 iki 2005-04-02) 49.8 punktas numatė, jog sąlyginai pastovios ir joms prilygintos sąnaudos yra nuomos mokestis už išsinuomotą šilumos ūkio turtą, rodomas atskira eilute, kuris apskaičiuojamas pagal turto nuomos sutartyse nustatytas sąlygas, o pagal 58 punktą skaičiuojant normatyvinį pelną operatoriams jis skaičiuojamas papildomai ir nuo išsinuomoto turto. Kaip matyti iš Komisijos Šilumos skyriaus 2005-04-29 pažymos Nr. Š1-28, kurios pagrindu buvo priimtas Komisijos 2005-05-20 nutarimas Nr.O3-24, 2005 m. nustatant šilumos bazinę kainą, buvo įvertinta 877,17 tūkst. Lt (254,05 tūkst. Eur) Nuomos mokesčio Nr.4., o 2122,48 tūkst. Eur suma suderinta Komisijos 2009-05-28 nutarimu Nr.O3-61 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ investicijų, iš dalies finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų“. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas ir Pažymoje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos pateiktos derinti turto (investicijų) amortizacijos sąnaudos jau buvo įtrauktos į Nuomininko UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, todėl pakartotinis jų įtraukimas reikštų, jog vartotojai už šias sąnaudas sumokėtų du kartus.

Dėl pareiškėjos argumento, jog Nuomininkui grąžinus išnuomotą turtą, kurį pareiškėja naudoja ekonominėje veikloje, pareiškėja turi tęsti tokio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos skaičiavimą, teismas pažymi, jog Pelno mokesčio įstatymas nereglamentuoja nusidėvėjimo ir investicijų grąžos skaičiavimo, t.y. klausimų, kurie priskirti Tarybos kompetencijai. Pažymėtina, jog pareiškėjos nurodomas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-11-22 raštas Nr.(32.40-PM)RM-32673, parengtas atsakant į pareiškėjos paklausimą dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų nustatyto, jų tikslinimo ir turto perkainojimo prievolės. Minėtame rašte pasisakoma dėl Pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymo, tačiau jis niekaip neįtakoja Tarybos nustatomos reguliacinės turto vertės ir atitinkamai pareiškėjos ginčijamas Nutarimas, niekaip neįtakoja pareiškėjos turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo Pelno mokesčio įstatymo prasme.

Pareiškėjos skundas grindžiamas ir tuo, jog Tarybos nutarimas nepagrįstas faktiniai duomenimis, priimtas neatliktus tyrimo ir neišsiaiškinus visų aplinkybių.

Pasisakant dėl šių pareiškėjos argumentų visų pirma pažymėtina, kad Tarybos darbo organizavimo tvarką, posėdžių organizavimą, darbotvarkės sudarymą, medžiagos posėdžiams pateikimo tvarką ir kitus su Tarybos veikla susijusius klausimus, nustato Tarybos nuostatai. Tarybos nuostatų 64 punktas numato, kad Tarybos pirmininko pasirašytą darbotvarkę Veiklos valdymo skyrius kartu su nutarimų projektais ir pažymomis dėl jų bei kita informacine medžiaga ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki posėdžio paskelbia svetainėje, o kviečiamiems dalyviams pagal klausimo rengėjų sudarytą sąrašą išsiunčiami pranešimai apie Tarybos posėdį. Pagal Tarybos nuostatų 59 punktą Tarybos posėdžiui teikiami klausimai turi būti visapusiškai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti, turi būti pateikiami siūlomi nutarimų projektai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2019-10-04 raštu buvo informuota apie 2019-10-10 vyksiantį posėdį, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų teikusi pastabas dėl Nutarimo projekto. Be to, pareiškėjos atstovai dalyvavo posėdyje, kurio metu buvo svarstomas ir priimtas ginčijamas nutarimas, todėl taip pat galėjo išsakyti savo pastabas dėl Pažymos argumentų į kuriuos, jos manymu, buvo reikalingas detalesnis Tarybos paaiškinimas.

Pažymėtina, kad ginčijamas Nutarimas buvo parengtas pareiškėjos pateiktos informacijos pagrindu, todėl negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, jog pačios pareiškėjos pateikta informacija buvo nepakankama. Juo labiau, kad pareiškėja jokių pastabų Tarybai dėl Pažymos neturėjo.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad Taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, būtų viršijusi jai suteiktus įgaliojimus, ar būtų padariusi esminius procedūrinius pažeidimus, sudarančius savarankišką pagrindą skundžiamam nutarimui panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos šilumos tinklai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.