Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, dalyvaujant administracinėn atsako­­­mybėn traukiamam asmeniui, institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui L. B., išnagri­nė­jusi D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, nedirbančio, gyve­nančio (duomenys neskelbtini), ad­mi­nis­­t­ra­cinio teisės pažei­di­mo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2015 m. gruodžio 26 d. 18 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) vai­ra­vo auto­­mo­bilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblai­vus (nustatytas vidutinis 1,56 pro­­­­­­mi­­­lės neblaivumas), su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pa­žeisdamas Ke­lių eismo tai­syk­­lių 14, 16 punktų reika­la­vi­mus ir padarė administra­cinius teisės pažei­dimus, už kuriuos numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidi­mų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje.

Liudytojas Šarūnas Pacukonis parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiu patruliu. 2015-12-26, apie 18.10 val. patruliavo su kolega S. G. pagal pajėgų išdėstymo planą Šventežerio miestelyje. Dusios gatve važiuojant link Sabinavo kaimo pastebėjo link jų atvažiuojantį šviesios spalvos AUDI 80 automobilį. Priartėjus per 100 metrų ir įjungus ilgus žibintus jų automobilį pamatęs vairuotojas sustabdė automobilį. Jie sustojo prie automobilio. Kolega išlipo, priėjo prie minėto automobilio ir jis išlipo priėjo prie automobilio, vairuotojo vietoj nieko nebuvo, tik asmuo sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje kairę koją permetęs per bėgių svirtį tarsi perlipęs į keleivio pusę. Jis sakė, kad nevairavo. Kai paklausė kaip atsidūrė automobilyje jis paaiškino, kad sustojo iš matymo pažįstamas asmuo jį pavežti. Paklausė kas tas asmuo, tai jis negalėjo pasakyti. Tarnybiniam pranešime nepažymėjo, kad buvo gauta informacija, kad neblaivus pilietis su ta transporto priemone važinėja po Šventežerį. Informacija, kad vairuoja neblaivus, buvo gauta tą pačią dieną, tai buvo asmeninis skambutis ir paskambinęs asmuo nenorėjo būti žinomas. Automobilis AUDI 80 buvo prie apšvietimo stulpo ir matėsi, kad iš automobilio niekas neišlipo, nei vienos automobilio durelės neatsidarė. Kodėl koja perkelta tariamas keleivis nepaaiškino. Automobilis buvo užvestas, šviesos įjungtos. Vairuotojas perlipo iš vairuotojo į keleivio pusę ir nespėjo dar perkelti kojos ir gerai atsisėsti. Girtumą D. S. nustatinėjo kolega, su girtumu sutiko, protokolą taip pat pasirašė tik parašė, kad nevairavo.

Liudytojas Saulius Grabliauskas paaiškino, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiu patruliu. Dirbant Šventežerio miestelyje Dusios gatvėje, pastebėjo atvažiuojantį automobilį. Važiavo automobilis ir sustojo po apšvietimo stulpu, matėsi, kad iš automobilio niekas neišlipo. Priėjus prie automobilio vairuotojo vietoje nieks nesėdėjo. Asmuo bandydamas persėsti į keleivio pusę buvo užstrigęs už sėdynės, kairė koja dar buvo vairuotojo pusėje. Paklausus, kas vairavo sakė draugas, bet aplink nieko nebuvo. Automobilis priklauso šio piliečio mamai. Administracinėn atsakomybėj traukiamas asmuo atrodė išgėręs, akys paraudę, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Girtumą nustačius, su girtumu sutiko. Jokio asmens nei išlipančio nei įlipančio į automobilį nebuvo. kai pamatė jie automobilį, tai jis dar judėjo, po to sustojo ir iš jo niekas neišlipo. Automobilyje D. S. sėdėjo vienas, kito asmens automobilyje nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors D. S. kaltės dėl surašytame protokole nurodytų pažeidimų nepripažino, jo kaltė įrodyta be jau aukščiau duotų liudytojų parodymų ir bylos dokumentais: adminis­tra­cinio teisės pažeidimo proto­ko­lu Nr. 72P-47148277-15 (b. l. 5-6), policijos pareigūno Šarūno Pacukonio tarnybiniu pranešimu (b. l. 7-8), as­mens blai­vu­mo testu, pa­tvir­ti­nan­čiu, kad 2015-12-26 18:24 val. D. S. buvo nu­sta­tytas 1,56 pro­mi­lės neblaivumas (b. l. 9), alkotesterio patikros ser­ti­fi­kato kopija, pa­tvir­ti­nančia, kad pa­tik­ros ser­ti­fika­tas ga­lio­ja iki 2016-04-26 (b. l. 10), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 11), asmens duomenų pažyma, patvirtinančia, kad D. S. 2012-10-17 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis (b. l. 14-15).

Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes vertinami įrodymai. ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirais įrodymais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Pažeidėjo kaltė įrodyta aukščiau aprašytų liudytojų parodymais. Du policijos pareigūnai nurodė, kad protokole nurodytą dieną D. S. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Šių policijos pareigūnų parodymais netikėti teisėja neturi jokio pagrindo.

Nors D. S. nurodo, kad jis nevairavo automobilio, o jį vairavo kitas asmuo, kuris pabėgo pamatęs policijos pareigūnų automobilį, tačiau šis jo aiškinimas niekuo nepagrįstas. Asmens vairavusio automobilį jis tiksliai nurodyti negalėjo, nes jį pažįsta tik iš matymo. Kito asmens kuris tariamai taip pat važiavo automobilyje jis taip pat negalėjo nei pats atsivežti į posėdį, nei negalėjo tiksliai nurodyti jo gyvenamosios vietos adreso, kad teismas galėtų iškviesti į teismo posėdį, nes adresu kurį buvo nurodęs D. S. šaukimo nepavyko įteikti, o kito liudytojo adreso D. S. nurodyti negalėjo.

Abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jų sąžiningumu teisėja neturi jokio pagrindo, nes byloje, be paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių, nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų kokį nors interesą jam pakenkti. Padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą liudytojai užfiksavo vykdydami savo tiesiogines pareigas, darbo dienos metu, esant intensyviam eismui. Tai reiškia, kad tokių aplinkybių visuma yra itin nepalanki policijos pareigūnams tyčia nesąžiningai užfiksuoti arba sąmoningai iškraipyti pažeidimo nustatymo ir užfiksavimo aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent mažiausią prielaidą, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti pakenkti D. S., todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jie sąmoningai klaidintų teismą, kai patys suvokia, kad tas pačias aplinkybes teismas gali nustatyti ir kitų įrodymų pagalba.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Byloje surinkti ir nutarime aptarti įrody­mai pa­tvir­­ti­na, kad D. S. vai­­­­ra­vo automobilį bū­da­mas neblai­­­vus (nusta­ty­tas vidutinis neblaivumo laipsnis), su savimi neturėjo ir policijos pareigūno reikalavimu nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl jo veiks­­­mai pa­grįs­tai kva­­­li­fi­kuo­­­­ti pa­gal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį.

D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad D. S. padarė vie­­ną iš pavojingiausių adminis­tra­ci­­nių teisės pažeidi­mų (ATPK 126 straipsnio 4 dalis), sukeliantį pa­vo­jų ne tik trans­­­porto eis­mo sau­gumui, bet ir žmonių gyvy­bei bei svei­­­ka­­­­­tai, į jo asme­ny­­bę (neteistas, anksčiau daug kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam), į atsa­ko­my­bę len­g­­­vi­­nančių ir sunki­nančių aplinkybių nebuvimą, efektyviai siekiant nuobaudos tikslų ir kitų pažeidimų prevencijos, jam skirtinos didesnės nei ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies, 126 straipsnio 4 dalies san­­­­k­­­­­ci­­jose numa­­ty­tos mini­ma­lios nuo­­bau­dos (ATPK 30, 30² straipsniai).

Paskir­tos nuo­bau­­dos suben­drin­tinos ATPK 33 straipsnio pagrin­du, paskiriant tik griežčiau­sią iš skiriamų nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

D. S. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, ir nu­bausti:

- pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 5 Eur (penkių eurų) bauda;

- pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 590 Eur (penkių šimtų devyniasdešimties eurų) bauda su teisės vairuo­ti transporto priemo­nes atė­mi­mu 2 (dve­­­jiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus galutinę nuobaudą paskirti – 590 Eur (penkių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuo­ti transporto priemo­nes atė­mi­mu 2 (dve­­­jiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Papildoma informacija: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pa­trauk­­tam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasde­šimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu pažeidė­jas nesumoka baudos per nurodytą ter­mi­ną, nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant ants­to­­liui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas. Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.