Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-39-215/2018 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei Mažeikių sodininkų bendrijai „Obuoliukas“, atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam asmeniui nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. P. dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų ir jų registracijos pripažinimo negaliojančiais, 2016 m. sausio 16 d. Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ susirinkimo 3 punkto pripažinimo negaliojančiu, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės A. P. atsisakymo nuo ieškinio dalies dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų ir jų registracijos pripažinimo negaliojančiais ir bylos nutraukimo dalyje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų įrodymų

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Konkrečiu atveju apeliantė pareiškė prašymą priimti sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ susirinkimų protokolus, narių sąrašus, kitus dokumentus. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą ar ji buvo ir ar tebėra sodininkų bendrijos narė, turi vertinti pateiktų įrodymų visetą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dauguma pateiktų dokumentų jau yra bylos medžiagoje, o dėl kitų papildomai pateiktų dokumentų apeliantė nenurodė kodėl teikia papildomus dokumentus apeliacinės instancijos teismui, dėl kokių objektyvių priežasčių negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to CPK nenumano galimybės tikslinti priimto apeliacinio skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamo sprendimo neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Remiantis išdėstytu, apeliantės prie atskirojo skundo papildomai pateiktus priedus atsisakytina priimti ir vertinti. (CPK 306 straipsnis, 323 straipsniu).

Dėl prašymo taikyti mediaciją

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės A. P. prašymą taikyti teisminę mediaciją. Pirmosios instancijos teismas ieškovės A. P. prašymą taikyti mediaciją dėl jos reikalavimo pripažinti 2016 m. sausio 16 d. sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ susirinkimo 3 punktą negaliojančiu dėl bendrijos buveinės pakeitimo atmetė, nurodydamas, kad teisminė mediacija galima tik abiem ginčo šalims sutikus. Kadangi atsakovė Mažeikių sodininkų bendrija „Obuoliukas“ su mediacijos taikymu nesutiko ir nurodė, jog šioje byloje sudaryti taikos sutartį galimybės nėra. (Teisminės mediacijos taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2014 m rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-122-(7.1.2) „Dėl teisminės mediacijos taisyklių patvirtinimo“, 7.1 papunktis, 10-1 punktas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti teisminę mediaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo klausimu nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

Dėl teismo įpareigojimų vykdymo

Pirmosios instancijos teismas minėta 2018 m. kovo 6 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu, t. y. ieškovu, turinčiu teisę ginčyti valdymo organų sprendimus, arba pateikti teismui įrodymus, jog ji yra tinkama ieškovė šioje byloje, t. y. pateikti įrodymus, jog ji yra sodininkų bendrijos narė ir išaiškino, kad ieškovei nesutinkant pakeisti netinkamo ieškovo tinkamu byla toliau bus nagrinėjama iš esmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nurodė negalinti pateikti duomenų, kad ji yra sodininkų bendrijos narė, o šiuo atveju ginčija sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ susirinkimo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad ši nutarties dalis neskundžiama. Atskiruoju skundu apeliantė prašo įpareigoti teismą vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį sprendžiant klausimą dėl ieškovės teisinio statuso. Iš esmės galima spręsti, kad ieškovė nesutinka su teismo įpareigojimais, kurie nurodyti 2018 m. kovo 6 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2018 m. kovo 6 d. nutartyje nurodyti įpareigojimai negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais, taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ieškovės atskirojo skundo argumentai ( išskyrus dėl atsisakymo nuo ieškinio), taip pat prašymas įpareigoti teismą vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį sprendžiant klausimą dėl ieškovės teisinio statuso, nėra apeliacinio skundo objektas, todėl dėl to plačiau nepasisakytina (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu ieškovu, turinčiu teisę ginčyti valdymo organo sprendimus arba pateikti teismui įrodymus, jog apeliantė yra tinkama ieškovė byloje, t. y. yra sodininkų bendrijos narė, yra neskundžiamas ir vykdytinas.

Dėl teismo šališkumo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Apeliantė konkrečiu atveju pirmosios instancijos teisme nenurodė aplinkybių dėl teisėjo šališkumo, bylos nagrinėjimo metu apeliantei nekilo abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, ji nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui nepareiškė, neprašė jo nušalinti (CPK 66, 68 straipsniai). Klausimą dėl teisėjo šališkumo iškėlė tik atskirajame skunde bei pateikė abstraktaus pobūdžio argumentus. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė.

Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams ( CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo procesinis sprendimas sprendžiant ieškinio dalies atsisakymo klausimą nesudaro pagrindo spręsti, kad teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi, todėl atskirojo skundo argumentai dėl teisėjo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti

Dėl ieškinio reikalavimo dalyje atsisakymo

Apeliantės esminiai skundo argumentai yra dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties dalies dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų ir jų registracijos pripažinimo negaliojančiais ir civilinės bylos šioje dalyje nutraukimo.

Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė, kad ieškovės A. P. ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), todėl šis prašymas šioje dalyje buvo patenkintas. Ieškovei A. P. atsisakius ieškinio dalies, byla toje dalyje buvo nutraukta (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei buvo išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad prašydama taikyti mediaciją nurodė, kad mediacijos procese taikytų nuolaidas, atsisakytų nuo kai kurių reikalavimų. Teisėjas provokuojančiai klausė kokias ji nuolaidas darytų. Nurodė, kad teismas neteisingai interpretavo jos mintis, ji neprašė bylos nutraukti.

LITEKO duomenimis, 2018 m. vasario 21 d. žodinio teismo posėdžio metu, pirmininkaujantis teisėjas paklausė ieškovės A. P., ar ji turi naujų prašymų, pageidavimų (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 min. 38 s. iki 1 min. 45 s.) ir ieškovė pateikia prašymą taikyti teisminę mediaciją (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 min. 50 s. iki 2 min. 11 s.). Teisėjui paklausus, ar atsakovo atstovas sutinka taikyti teisminę mediaciją (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 min. 45 s. iki 2 min. 47 s.), atsakovo atstovas nurodė, kad mediacija yra taikinamasis procesas, todėl šioje situacijoje nepanašu, kad šalys galėtų taikiai susitarti, o teikiant prašymą taikyti mediaciją ieškovė turėtų išreikšti mediacijos turinį dėl kokių ieškinio reikalavimų mediacija galima (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 min. 49 s. iki 4 min. 08 s.). Teismui paklausus, kokia trečiojo asmens nuomonė dėl ieškovės prašymo (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 55 s. iki 5 min. 59 s.), trečiasis asmuo palaiko ieškovės prašymą dėl mediacijos taikymo, nurodydamas, kad kiek jam žinoma tokiu atveju ieškovė atsisakytų visų kitų ieškinio reikalavimų ir paliktų tik dėl sprendimo pakeisti buveinę (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 6 min. 00 s. iki 6 min. 19 s.). Teismas pasitikslina, ar klausimas dėl ieškinio dalies atsisakymo gali būti sprendžiamas ir šiuo metu, teismo posėdyje (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 6 min. 24 s. iki 6 min. 27 s.), o trečiasis asmuo neprieštarauja, nurodydamas, kad ieškinio dalyje atsisakymo klausimas gali būti sprendžiamas ir teisminės mediacijos metu (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 6 min. 28 s. iki 6 min. 31 s.). Tuomet teismas kreipiasi į ieškovę, prašydamas jos patikslinti savo prašymą (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 6 min. 33 s. iki 6 min. 45 s.), ieškovė skaito sodininkų bendrijos įstatymo 11 straipsnį (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 6 min. 51 s. iki 7 min. 08 s.). Teismas nurodo, kad kalba apie ieškinio reikalavimus, nes trečiasis asmuo sako, kad atsisakote ieškinio reikalavimo, tai kurioje dalyje jūs ieškinio atsisakote (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 08 s. iki 7 min. 16 s.). Ieškovė sutinka su ieškinio atsisakymu (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas 7 min. 14 s.) ir nurodo, kad atsisako nuo visų reikalavimų ir palieka tik dėl buveinės keitimo (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 21 s. iki 7 min. 39 s.). Teismas patikslina, ar ieškovė atsisako visų reikalavimų, išskyrus perregistruoti buveinę į (duomenys neskelbtini) (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 8 min. 10 s. iki 8 min. 18 s.). Ieškovė nurodo, kad palieka reikalavimą pripažinti negaliojančiu sprendimą pakeisti buveinę (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 44 s. iki 9 min. 53 s.). Teismas paklausia atsakovo atstovo nuomonės dėl reiškiamų prašymų ir bylos nagrinėjimo, kai ieškovė atsisako ieškinio dalies ir palieka tik reikalavimą dėl buveinės (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 10 s. iki 11 min. 16 s.). Atsakovo atstovas detalizuoja, kad ieškovė ieškinyje pateikė du reikalavimus, vieną dėl įstatų pripažinimo negaliojančiais, o kitą dėl sodininkų bendrijos susirinkimo sprendimo kuriuo buvo perregistruota buveinė kitu adresu, tai ieškovė palieka antrą reikalavimą, o pirmojo atsisako. Atsakovė sutiko su ieškinio dalies atsisakymu (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 23 s. iki 12 min. 17 s.). Dėl mediacijos taikymo atsakovės atstovas nurodė, kad nesutinka (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 12 min. 30 s. iki 13 min. 02 s.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutartį dėl išreikštų prašymų paskelbs 2018 m. kovo 6 d. 15.00 val. (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. 30 s. iki 19 min. 37 s.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais ir trečiojo asmens pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suprato apeliantės prašymą taikyti teisminę mediaciją. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad ji teismo posėdžio metu teigė, kad taikytų nuolaidas tik mediacijos procese ir mediacijos procese atsisakytų reikalavimo dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų ir jų registracijos pripažinimo negaliojančiais. Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas provokuojančiai uždavė klausimus. Apeliacinio teismo vertinimu teismas atkreipė dėmesį, kad jei ieškovė kelia klausimą dėl ieškinio atsisakymo teisminės mediacijos metu, tai gali būti sprendžiama ir teismo posėdžio metu. Iš esmės teismas keletą kartų tikslinosi ieškovės poziciją dėl atsisakymo nuo ieškinio. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantė aiškiai išreiškė savo valią atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 44 s. iki 9 min. 53 s.). Nei trečiasis asmuo, nei apeliantė teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad klausimas dėl ieškinio dalies atsisakymo būtų sprendžiamas vykstančio teismo posėdžio metu (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 6 min. 28 s. iki 6 min. 31 s. ir 7 min. 14 s.). Pirmininkaujančiam teisėjui konkrečiai paklausus ieškovės, kokių ieškinio reikalavimų ji atsisako (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 08 s. iki 7 min. 16 s.), apeliantė aiškiai nurodo kokios ieškinio dalies ji atsisako (2018-02-21 teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 21 s. iki 7 min. 39 s.). Apeliantė teismo posėdžio metu neakcentavo, kad ieškinio dalies dėl sodininkų bendrijos įstatų ir jų registracijos pripažinimo negaliojančiais atsisakytų tik teisminės mediacijos taikymo atveju. Taigi įvertinus bylos duomenis, ieškovės poziciją teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų ir jų registracijos pripažinimo negaliojančiais.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su kitu apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, be apeliantės A. P. sutikimo ir prašymo, nutraukė bylos dalį dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų ir jų registracijos pripažinimo negaliojančiais. Kad teismas pagrįstai sprendė dėl bylos nutraukimo įrodo aukščiau aptartas teismo posėdžio garso įrašas, patvirtinantis, kad apeliantė savo iniciatyva atsisakė ieškinio dalies dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų ir jų registracijos pripažinimo negaliojančiais. Be to nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė nesuprato ieškinio atsisakymo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantė dalyvavo ir kituose teisminiuose procesuose, aktyviai gina savo teises todėl vertintina, kad ji geba naudotis jai CPK 42 straipsnyje ir kitomis CPK numatytoms teisėmis bei suprato ieškinio atsisakymo pasekmes. Nėra pagrindo spręsti, kad ji nesuprato, kad byla dalyje jai atsisakius ieškinio bus nutraukta, kad ji suklydo reikšdama tokį prašymą ir pan. Be to apeliantė ir nenurodė, kad suklydo, ar nesuprato, iš esmės nurodė, kad ieškinio dalyje neatsisakė, kad teismas savo iniciatyva nutraukė bylą dalyje. Tačiau, kaip minėta bylos duomenys paneigia apeliantės atskirojo skundo argumentus.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi priėmęs nutartį dėl ieškovės A. P. atsisakymo nuo ieškinio dalies dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų ir jų registracijos pripažinimo negaliojančiais ir toje dalyje bylą nutraukęs išaiškino byloje dalyvaujantiems asmenims, kuo remiantis priimta nutartis dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo, taip pat išaiškino, kokios yra ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (2018-03-06 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 min. 07 s. iki 1 min. 19 s.), paklausė, ar ieškovė supranta teismo nutartį, ar yra kokių neaiškumų, ar supranta ko iš jos prašoma (2018-03-06 teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 21 s. iki 7 min. 39 s.). Šalys turi teisę laivai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, ieškovei pareikštus konkretų prašymą jis buvo išspręstas ir tai, kad apeliantė pakeitė poziciją dėl ieškinio atsisakymo ir nutartį skundė atskiruoju skundu, apeliacinio teismo vertinimu savaime nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

Įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, teismo posėdžio garso įrašą, pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nes, kaip minėta ieškovė savo iniciatyva teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatus ir jų registraciją, todėl teismas pagrįstai priėmė nutartį tenkinti ieškovės A. P. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ 2011 m. gegužės 14 d. įstatų ir jų registracijos pripažinimo negaliojančiais ir šioje dalyje pagrįstai civilinę bylą nutraukė. (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas, kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutarties dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė Mažeikių sodininkų bendrija „Obuoliukas“ pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.15 punktais, atmetus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovei priteistina iš ieškovės 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Mažeikių sodininkų bendrijai „Obuoliukas“ iš ieškovės A. P. 200 Eur (du šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.