Klaipėdos apygardos teismo nutartis

žodinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarimo administracinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji 2013 m. spalio 10 d. 20.43 val. Plungėje, Kalniškių gatvėje, būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,85 promilės), vairavo automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones apsvaigusiems nuo alkoholio.

Antra, visą 2013 m. spalio 29 dieną ji jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Policija į įvykio vietą atvažiavo apie 20.43 val. ir išsivežė R. Z. Jai buvo pasakyta laukti apie pusvalandį, tačiau policijos ekipažas į įvykio vietą grįžo beveik po valandos. Po to iš jos buvo paimtas paaiškinimas dėl autoavarijos aplinkybių. Ir tik parašius paaiškinimą, jai buvo pasiūlyta pūsti į alkotesterį. Ji mielai sutiko, nes buvo įsitikinusi, jog yra visiškai blaivi. Tačiau alkotesteris parodė 0,85 promiles girtumo. Ji reikalavo atlikti tęstą pakartotinai, bet policijos pareigūnas atsisakė tai daryti. Be to, policijos pareigūnas negalėjo iš alkotesterio ištraukti blaivumo testo kvito. Dėl to jis išsivežė ją į policijos komisariatą, kur ištraukė testo kvitą. Iš to, kad įvykio vietoje jis negalėjo ištraukti kvito, ji sprendžia, kad alkotesteris buvo techniškai netvarkingas ir juo nebuvo galima atlikti blaivumo patikrinimo.

Toliau apeliantė savo skundą grindžia tuo, kad teismo nutarimu yra nubausta už vairavimą esant neblaiviai, nors alkoholio visiškai nevartojo. Jos įsitikinimu, dėl netvarkingos alkotesterio techninės būklės Asmens blaivumo testo rodmenys yra neteisingi. Tuo tarpu jai paskirta didžiulė 1 000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tai yra neteisinga. Ji augina penkis mažamečius vaikus, todėl norėdama sumokėti paskirtą baudą, turi atimti jų pragyvenimo šaltinį.

Apeliantė savo skundą apibendrina tuo, kad jos neblaivumas nustatytas techniškai netvarkingu alkotesteriu, o ji buvo visiškai blaivi, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktą J. B. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Byla dėl apeliacinio skundo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismas posėdyje apklausė pažeidėją J. B., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį policijos pareigūną G. T. ir jo kolegą E. G. (ATPK 302⁹ str. 3 d.). Be to, apeliacinės instancijos teismas iš Plungės rajono apylinkės teismo išsireikalavo pažeidėjo R. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą A2.6-879-363/2013.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad J. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., byloje surinktų įrodymų visuma yra įrodyta visiškai. Abejoti, kad ji padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nėra jokio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju įrodymų visumą sudaro 2013-10-10 Administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų E. G. ir G. T. tarnybiniai pranešimai, 2013-10-10 21.38 val. Asmens blaivumo testas, taip pat liudytojų policijos pareigūnų E. G. ir G. T. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme metu.

Apygardos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog J. B. automobilio nevairavo, jos automobilis stovėjo, buvo paneigti pačios apeliantės Apygardos teisme duotais parodymais, iš kurių galima neabejotinai spręsti apie tai, kad prieš eismo įvykį J. B. būdama lengvo girtumo būsenos vairavo automobilį „Opel Omega“.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta J. B. parodė, kad važiavo parvežti sūnų. Ji vairavo „Opel Omega“, važiavo Vėjo g. į Kalniškių g., grįžo su sūnumi prie Kalniškių g. „(duomenys neskelbtini)“, šalia yra jų namai. Sustojo. Priešais ją važiavo mašina, ji sustojo užvažiavusi už jos. Pamatė, kad tas automobilis atbuline eiga įvažiavo į jos automobilį. Ji išlipusi priėjo ir pasakė: „ką jūs čia darote?“. Vienas, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, iššoko ir pradėjo bėgti. Vairuotojas irgi norėjo bėgti, bet ji jam pasakė: „ko tu bėgsi, jei esi nekaltas“, bet jis svirduliavo atsistojęs. Jos vyras iškvietė policiją. Atvažiavo pareigūnai, pasiėmė juos visus ir išsivežė į skyrių, o ją paliko laukti prie automobilių. Maždaug valandą prastovėjo, tada pareigūnai grįžo, surašė jos paaiškinimą. Policijos mašinoje viską surašė, dar davė į alkotesterį pūsti. Ji įpūtė, parodė 0,85 promiles. Ji sakė, kad tikrai negėrė. Protokolo tada nesurašė, tik jos paaiškinimą paėmė. Kai promiles jai parodė, tai tada mašinoje čekis iš alkotesterio neišlindo. Tada pasakė, kad važiuosi į skyrių. Ji prašė palaukti, sakė, kad bandys dar pūsti, nes nesutinka, bet pareigūnas išlipo iš mašinos, nuėjo prie jos vyro, kuris stovėjo prie kaltininko mašinos, ir paklausė: „ką jūsų žmona yra gėrusi?“. Vyras pasakė, kad nieko. Nuvažiavo į skyrių, tada ten išlindo tas čekis. Su šeima buvo pavalgiusi vakarienę, išgėrė tada gal 1,5 stiklinės kefyro. Alkoholio nevartojo (b. l. 46).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus objektyvius duomenis daro išvadą, kad apeliantės pozicija, jog alkoholio ji nebuvo vartojusi, yra nepagrįsta. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad tik teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali spręsti, ar pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Byloje esantis Asmens blaivumo testas, atliktas 2013-10-10 21.38 val., patvirtina, kad J. B. nustatytas 0,85 promilių neblaivumas (b. l. 14). Klaipėdos apygardos teisme kaip liudytojas apklausiamas policijos pareigūnas G. T. parodė, kad 2013-10-10 surašė ATP protokolą už tai, kad apeliantė vairavo transporto priemonę neblaivi. Tai buvo Plungėje, Kalniškių g., ties 30 namu, buvo eismo įvykis. Atvykę rado apgadintus abu automobilius, kaltininką ir nukentėjusiuosius. Kaltininkui nustatytas girtumas, surašytas protokolas. Taip pat nukentėjusiajai įprasta tvarka buvo nustatomas girtumas. Bendraujant su ja jautėsi alkoholio kvapas, buvo nustatytas 0,85 promilių girtumas. J. B. aiškino, kad kažką gėrė, bet ne alkoholį, kefyro 1,5 stiklinės. Tą atsimena, ne jis pats tą sugalvojo. Prieš duodant pūsti, visada paklausia, ar žmogus yra vartojęs alkoholį. Tokios yra taisyklės. Ji sutiko su tokiais rodmenimis, pasirašė (b. l. 47).

Kaip liudytojas apklausiamas policijos pareigūnas E. G. Apygardos teisme parodė, kad iš budėtojo gavo pranešimą, jog Kalniškių g. ties „(duomenys neskelbtini)“ namu buvo eismo įvykis ir iš ten bando pasišalinti vienas dalyvis. Nuvykus pastebėjo du apgadintus automobilius. Nukentėjusioji, kuri kvietė policiją, paaiškino, kad jai važiuojant Kalniškių g., prieš ją važiavo automobilis, kuris sustojo, paskui traukėsi atbulas ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Atsakydamas į teisėjo klausimą, liudytojas E. G. parodė, kad pirmiausia atvykę į tą vietą, jie gaudė tuos žmones – Z. kompaniją, kurie buvo išsilakstę, paskui juos patys parvežė į skyrių, grįžo atgal, nubraižė schemą, kolega matavo, jis paėmė paaiškinimą, tada nustatė girtumą (b. l. 47).

Taigi teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai iš esmės davė nuoseklius, logiškus, neprieštaringus parodymus, kurie iš esmės atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (b. l. 16–17). Minėti policijos pareigūnai teismo posėdyje patvirtino, jog bendraujant su administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. nuo jos sklido alkoholio kvapas. Byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad J. B. buvo įtarta, jog prieš eismo įvykį transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, dėl to įprasta tvarka (aiškinantis eismo įvykio aplinkybes) buvo nustatinėjamas girtumas.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, o juo labiau daryti išvadą, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. būtų priešiškai nusiteikę prieš pažeidėją. Be to, duodami parodymus teisme jie buvo įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. dėl melagingų parodymų davimo. Todėl netikėti ar abejoti jų parodymais nėra jokio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. B. teisme iškėlė versiją, kad 0,85 promilių neblaivumas jai nustatytas todėl, jog prieš tai tuo pačiu alkotesteriu galėjo būti nustatinėjamas girtumas avarijos kaltininkui R. Z., kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Anot apeliantės, dėl šios aplinkybės minėtas alkotesteris galėjo rodyti neteisingus duomenis (susimaišyti promilės), be to, apeliantė mano, kad alkotesteris buvo techniškai netvarkingas. Tačiau ištirti objektyvūs rašytiniai duomenys bei liudytojų parodymai teismui leidžia tokią apliantės poziciją vertinti kaip visiškai nepagrįstą ir ją atmesti.

Liudytojas G. T. teisme parodė, kad praktikoje nėra buvę tokių atvejų, kad jei kažkas į alkotesterį įpūtė daug promilių, tai pučiant kitam vairuotojui kažkiek tų promilių „liktų“ alkotesteryje. Jie kiekvieną kartą duoda antgalius, supakuotus polietileniniuose maišeliuose ir nepradarytus. Tai nėra įmanoma, nes alkotesteris automatiškai išsikalibruoja, kai nuimamas antgalis, nėra įmanoma „ant viršaus kažką įpūsti“ (b. l. 46). Liudytojas E. G. taip pat pažymėjo, kad vežėsi vieną alkotesterį, bet antgalius visada keičia. Visą laiką keičia prie akių (b. l. 47). Atsakydama į teisėjo klausimą, apeliantė nurodė, kad jai antgalio išsiimti niekas nedavė. Tačiau patvirtino, jog matė, kaip pareigūnas antgalį išėmė iš pakuotės (b. l. 47). Todėl darytina išvada, kad apeliantei asmens blaivumas buvo nustatinėjamas tikrai su atskiru antgaliu, abejoti tuo nėra jokio pagrindo.

Teisiškai reikšminga yra tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš Plungės rajono apylinkės teismo išsireikalavo pažeidėjo R. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą A2.6-879-363/2013. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Z. 2013-10-10 21.10 val. buvo nustatytas 3.16 promilių girtumas (b. l. 7, Nr. A2.6-879-363/2013). Pažymėtina, kad Asmens blaivumo testas R. Z. buvo atliekamas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19128 (Patikros sertifikatas Nr. 1423160) (b. l. 6, Nr. A2.6-879-363/2013). Tuo tarpu apeliantei J. B. Asmens blaivumo testas buvo atliktas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19086 (Patikros sertifikatas Nr. 1401009) (b. l. 13). Šis faktas visiškai paneigia apeliantės iškeltą versiją, jog jį „įpūtė“ 0,85 promiles, nes neblaivumas jai nustatytas tuo pačiu alkotesteriu, kuriuo prieš tai buvo nustatinėjamas girtumas avarijos kaltininkui R. Z., kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Be to, byloje esantis minėtas AB Vilniaus metrologijos centro išduotas Patikros sertifikatas Nr. 1401009 patvirtina, kad alkotesteris „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19086 tinkamas naudoti iki 2013-11-14 (b. l. 13). Todėl apeliantės teiginiai, kad 2013-10-10 0,85 promilių girtumas jai nustatytas techniškai netvarkingu alkotesteriu, taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. B. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumas. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesniosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.