Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Bronislovas Liatukas Baudž. byla Nr. 1A-725-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-07-1-00209-2011-4) Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.3.3.; 1.2.19.1.

2013 m. gruodžio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, nuteistajam J. P., gynėjams advokatams Mariui Liatukui, Ričardui Lilui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. ir jo gynėjo advokato Mariaus Liatuko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

J. P. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį laisvės teisės dirbti valstybės tarnautojo ar prilyginto asmens darbą atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. pagal BK 225 str. 4 d. nuteistas už tai, kad jis būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) patrulis, 2011 m. birželio 19 d., apie 16 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), provokavo duoti kyšį ir tiesiogiai priėmė kyšį – pinigus sumoje 40 (keturiasdešimt) litų iš S. G. už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad S. G. padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kirtus ištisinę eismo skiriamąją juostą, už kurio padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 punkte (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas), nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir neskirtų administracinės nuobaudos.

Skunde taip pat teigiama, jog S. G. ir jo sutuoktinės parodymai dėl to, kurioje vietoje buvo numesti pinigai, prieštaringi, nes S. G. teigė, kad pinigus pareigūnas jam numetė ant kelių, o jo sutuoktinė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pinigai buvo numesti pavarų svirties zonoje. Be to, S. G. teigė, kad jis paėmė pinigus ir įdėjo į žmonos paduotą maišelį, tuo tarpu kai A. U.-G. teigė, jog pinigus paėmė ji, iš karto, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigus paėmė vėliau, kiek pavažiavus. Tai sudaro pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu. S. G. parodymai, kad J. P. patikrino liudytojo duomenis ir nustatęs, kad turi galiojančią nuobaudą, pradėjo pildyti protokolo viršutinę eilutę, prieštarauja kitiems bylos duomenims - nes J. P. nėra grąžinęs nei vieno sugadinto ir nepanaudoto administracinio teisės pažeidimo protokolo, 2012-05-09 Policijos departamento raštas Nr. 5-10-S-106 paneigia nukentėjusiojo parodymus, jog buvo tikrinami jo duomenys centrinėje duomenų bazėje. Šios aplinkybės, apeliantų teigimu, patvirtina, jog S. G. ir jo sutuoktinės parodymai prieštarauja tarpusavyje bei ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas visiškai nevertino liudytojų A. Č. parodymų bei D. R. parodymų, kurie paneigia S. G. bei A. U.-G. parodymus, nes A. Č. paneigė, kad įvykio dieną jie buvo sustoję (duomenys neskelbtini) gatvėje, parodė, jog į Santakos PK nebuvo užsukę, nieko sutikę nebuvo ir S. G. daugiau nematė. Liudytoja D. R. parodė, jog įvykio vakarą apie 17-18 val., išėjus iš (duomenys neskelbtini) viešbučio, važiavo link Nemuno krantinės, tačiau kažkas atsitiko jos automobiliui, netoliese buvo J. P., kuris pažiūrėjo automobilį, gedimų nerado ir jie išsiskyrė. Šie duomenys paneigia S. G. bei jo sutuoktinės parodymus, jog S. G. nurodytu laiku J. P. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes tuo metu jis buvo kitoj vietoje – prie Nemuno krantinės.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog J. P. paėmė kyšį bei vėliau, sužinojęs iš Ž. K., kad S. G. ketina rašyti pareiškimą, nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir grąžino pinigus S. G.. Kaltinime J. P. veikos mechanizmas pasireiškė jam betarpiškai veikiant su Ž. K., todėl nenustačius Ž. K. kaltų veiksmų, nelieka pagrindo ir J. P. kaltų veiksmų konstatavimui. Panaikinus kaltinimus Ž. K., lieka neaišku kaip J. P. galėjo sužinoti, kad S. G. vyksta rašyti kokio nors pareiškimo. Kadangi J. P. jokio kyšio neprovokavo duoti ir jokio kyšio neėmė, jam nebuvo reikalo ieškoti S. G. ir to jis nedarė. Kad J. P. objektyviai negalėjo žinoti apie S. G. ketinimus keiptis dėl kokių nors priežasčių į komisariatą patvirtina ir kiti duomenys – A. Č. parodymai, kad jie nevyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, liudytojo G. V. parodymai, kad skambinęs ir pranešęs apie kyšį asmuo neprisistatė, jokių transporto priemonės duomenų nenurodė, bei objektyvūs bylos duomenys – skambučių suvestinės, iš kurių matyti, jog J. P. pokalbio su Ž. K. metu negalėjo žinoti tokios informacijos ir jos perduoti.

Skunde taip pat pažymima, jog teismas neįvertino paties nuteistojo parodymų, todėl vien tik liudytojų S. G. ir A. U.-G. parodymų akcentavimas, neatlikus kitų duomenų analizės bei nedavus jiems teisinio įvertinimo, neatitinka nuosprendžio turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nuosekliai teigė, kad S. G. neprovokavo ir jokiais kitais būdais nedavė suprasti, kad jis yra padaręs pažeidimą bei siekiant išvengti administracinės atsakomybės, jis turi duoti kyšį. A. Č. paliudijo, kad nesakė J. P., jog S. G. būtų padaręs kokį nors pažeidimą. Šis liudytojas patvirtino, kad S. G. buvo sustabdytas ne dėl pažeidimo, bet kilus įtarimui dėl nestabilaus vairavimo. Liudytojas A. Č. parodė, kad į policijos automobilį S. G. buvo pakviestas ne tikslu surašyti administracinį teisės pažeidimų protokolą, o tam, kad įsitikinti vairuotojo blaivumu bei tuo, ar S. G. turi visus privalomus transporto priemonės dokumentus, kadangi A. Č. paprašius S. G. nesugebėjo jų visų iš karto pateikti, kas sukėlė pareigūno įtarimą. Tą patvirtina ir J. P. parodymai teisme. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas būtų gavęs kokius nors pinigus - pas apeliantą nerasta jokių pinigų. Pirštų antspaudų ant S. G. pateiktų pinigų taip pat nerasta, nors S. G. teigė, kad J. P. lietė tuos pinigus rankomis. A. Č. nepatvirtino, kad būtų matęs kokius nors banknotus pas apeliantą, ar juo labiau, kad pastarasis kokius nors banknotus būtų metęs į S. G. automobilį. Byloje nėra jokių administracinių teisės pažeidimų protokolų ar kitų oficialių dokumentų, patvirtinančių liudytojo S. G. padarytą administracinio teisės pažeidimą. Dėl to tik prielaida galima laikyti teismo išvadą, kad liudytojas davė kyšį už jo nepatraukimą administracinėn atsakomybėn, tačiau prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojo S. G. priešiškumą J. P., kaip policijos pareigūnui, galėjo sukelti jo vairuojamo automobilio sustabdymo faktas, ką patvirtino ir A. Č.. Be to, pats liudytojas S. G. teigė, kad per pietus buvo išgėręs alaus, todėl galimi jaudinosi, ar išgertas kiekis nėra draudžiantis vairuoti transporto priemonę.

Teismas visiškai netyrė ir nenustatė nei vieno inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio, nesurašė išsamių veikos kvalifikavimo aplinkybių ir nenustatė, kokie nusikalstamos veikos sudėties požymiai laikytini įrodytais.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas.

Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, nepagrįstai nustatė, jog J. P. provokavo duoti kyšį ir jį paėmė už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad S. G. padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo ir neskirtų nuobaudos, ir todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius BK 225 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė trumpus, tačiau konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 str., 305 straipsnių nuostatos, nėra. Skundo argumentai, jog teismo išvados paremtos vien prielaidomis, taip pat nepagrįsti, todėl atmetami.

J. P. pripažintas kaltu, padaręs BK 225 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką.

BK 225 str. 4 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjusiam ar susitarusiam priimti arba reikalavusiam ar provokavusiam duoti, arba priėmusiam mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Teismas išnagrinėjęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nustatė, kad objektyviai J. P. veika pasireiškė tuo, kad jis provokavo duoti kyšį ir jį paėmė už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad S. G. padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje – kirto ištisinę eismo skiriamąją juostą, nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir neskirtų nuobaudos.

Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog visi objektyvieji veikos požymiai, t. y. tai, jog J. P. provokavo duoti kyšį ir jį tiesiogiai paėmė už tai, kad nebūtų surašytas S. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kirstos ištisinės eismo skiriamosios juostos, įrodyta nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais liudytojų S. G. ir A. U.-G. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Liudytojas S. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė tas pačias esmines aplinkybes, jog jį pareigūnai sustabdė prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) g. esančio žiedo, paklausė ar matė kelio ženklinimą, S. G. sutiko, kad padarė pažeidimą, kirto ištisinę kelio skiriamąją juostą ir A. Č. nunešus dokumentus į pareigūnų automobilį, netrukus buvo pakviestas ir jis. Automobilyje atsisėdo priekyje keleivio vietoje, vairuotojo vietoje sėdėjo J. P., kuris turėjo jo dokumentus ir patikrino liudytojo duomenis kompiuterio pagalba, informavo, kad liudytojas turi galiojančią nuobaudą ir už kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą šiuo metu, jam gresia bauda apie 150 Lt. S. G. prašė nebausti, apsiriboti įspėjimu, klausė ar yra galimybė skirti kitą nuobaudą, ne baudą, tačiau J. P. į tai neatsakė. Pareigūno to klausė kelis kartus, tačiau J. P. neatsakė. Pastebėjo, kad pareigūnas pradėto pildyti protokolo viršutinę dalį. Vienu metu pareigūnas pasakė „kalbėkime vyriškai“, „arba kalbame vyriškai, arba rašome“. Į tai S. G. atsakė: „Suprantu vyrai, kad dirbate savo darbą ir kad ne kyšių rinkti susirinkote“. J. P. patylėjęs, atsakė „Supratau“. Po to pareigūnas iš karto paėmė jau pradėtą pildyti protokolą ir S. G. automobilio dokumentus. Iš to S. G. suprato, kad pareigūnas neketina sudrausminti jo žodžiu, dėl to, kad nesiūlo kyšio. Tada S. G. pasakė „Suprantu apie ką abu kalbame“ iš karto po to J. P. padėjo dokumentus ant panelės ir patraukė rašiklį nuo protokolo. Matant J. P. liudytojas iš piniginės išraukė vieną 20 Lt ir vieną 10 Lt banknotą. J. P. žiūrėjo į laikomus banknotus, iš veido išraiškos suprato, kad pinigų per mažai, todėl ištraukė dar vieną 10 Lt banknotą bei klausė J. P. „kas toliau?“ ir apeliantas tušinuku parodė į esančią lentynėlę, į kurią S. G. suprato turi padėti pinigus. Visus šiuos veiksmus apeliantas stebėjo ir matė. Liudytojui padėjus pinigus, J. P. atidavė dokumentus ir palinkėjo gero kelio. Grįžęs į automobilį viską papasakojo sutuoktinei. S. G. dar paduodamas pinigus buvo nusprendęs, kad iš karto pasibaigus bendravimui su pareigūnu informuos atitinkamas institucijas, todėl šiek tiek pavažiavęs nuo pareigūnų sustojo prie Kauno pilies esančioje aikštelėje ir skambino tel. 112, klausė, kam galėtų pranešti apie policijos pareigūno provokavimą duoti kyšį ir jo davimą, operatorė jį sujungė su pasitikėjimo telefonu. Su liudytoju bendravusiam pareigūnui S. G. trumpai nurodė įvykio aplinkybes ir S. G. atsakius, kad jis rašys pareiškimą, buvo nurodyta vykti į (duomenys neskelbtini) g. esantį policijos komisariatą. Kadangi jis ne vietinis, užtruko, kol rado kaip ten nuvažiuoti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve netoli (duomenys neskelbtini) PK liudytojas (duomenys neskelbtini) gatvėje (kaip sužinojo vėliau) pamatė tą patį patrulių ekipažą. Prie jo automobilio priėjo J. P. ir numetė pro langą S. G. vieną 20 Lt ir du 10 Lt banknotus. J. P. pasakė, kad šitaip niekas nedaro, už tokius dalykus galėtų liudytoją sudeginti. Visa tai matė S. G. žmona. Pinigus, padedant sutuoktinei, įdėjo į maišelį. Pareiškimo nerašė, buvo pasimetęs, kad jam paskambinus pasitikėjimo telefonu, tas pats pareigūnas, apie kurio neteisėtus veiksmus norėjo pranešti, buvo prie to paties komisariato ir jam atidavė tuos pinigus. Kitą dieną nuvyko į Klaipėdos STT padalinį, kuriame ir parašė pareiškimą apie kyšio davimą. S. G. parodymai dėl visų, netgi smulkiausių aplinkybių, buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nors Klaipėdos STT pareiškime nurodė, kad jis buvo pareigūnų sustabdytas ne apie 17 val., tačiau apie 15 val., tai nėra pagrindas abejoti jo parodymais, nes laikas, kada S. G. buvo sustabdytas, t. y. ne apie 15 val., tačiau žymiai vėliau, tarp 16 ir 17 val., nustatytas ne tik šio liudytojo, tačiau pačių pareigūnų J. P., A. Č. parodymais, sutuoktinės A. G. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis – skambučių išklotinėmis, informacija apie registruotus įvykius telefonu, iš kurių matyti, jog pirmą kartą bendruoju pagalbos telefonu skambinta apie 16.48 val. (t. 1, b. l. 93), apie kyšį buvo pranešta 17.47 val. (t. 1, b. l. 59), o apie tai, kad tuos pinigus tas pats pareigūnas grąžino – apie 20 val. (t. 1, b. l. 62). Be to, liudytojas teigė, jog jis prieš tai buvo užsukęs pavalgyti Karininkų ramovėje, ten atsiskaitė banko kortele, iš karto važiavo namo į Klaipėdą ir būtent tada buvo sustabdytas pareigūnų, vienas kurių jį provokavo duoti kyšį. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktas sąskaitos išrašas bei atsiskaitymo čekis (t. 2 b. l. 155-156), iš kurių matyti, jog restorane (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaityta 16.32 val. Po to S. G. teigia važiavęs link Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gatve. Tad įvertinus šiuos duomenis bei A. Č., J. P. parodymus, kad S. G. buvo sustabdytas ne anksčiau kaip 16 val., tarp 16 val. ir 17 val., S. G. parodymus, kad pirmą kartą skambino bendruoju pagalbos telefonu iš karto po bendravimo su pareigūnais, o rašytiniai duomenys rodo, jog pirmas skambutis 112 buvo apie 16.48 val. (t. 1, b. l. 93), darytina išvada, jog iš tiesų S. G. pareigūnų buvo sustabdytas tikrai ne 15 val. ir ne 16 val., kaip nurodė teismas, o žymiai vėliau, t. y. apie 16.45 val., todėl turi būti patikslinamas veikos padarymo laikas, nustatant, jog veika padaryta apie 16.45 val. Toliau sekę įvykiai – 17.47 val. pranešta dėl neteisėtų veiksmų, dar vėliau, apie 20 val. pranešta, kad pinigus grąžino, logiškai patvirtina S. G. nurodytas aplinkybes dėl įvykių sekos ir tik suteikia pagrindą tikėti jo parodymų teisingumu. Taip pat pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad S. G. būtų pažįstamas nors su vienu iš pareigūnų. Pranešdamas apie įvykį jokių konkrečių pavardžių taip pat nenurodė, todėl tai, kad jis nežinodamas pareigūnų asmenybės pranešė apie neteisėtus veiksmus iš karo po įvykio, kreipėsi sekančią dieną į STT ir taip pat nežinodamas pareigūnų tapatybių smulkiai nurodė įvykio aplinkybes, tik dar labiau leidžia tikėti S. G. objektyvumu ir jo parodymus vertinti kaip patikimus. Pažymėtina, jog jo parodymai iš esmės atitinka liudytojos A. U.-G. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Ji patvirtino aplinkybes dėl įvykio laiko, vietos, patvirtino, kur buvo sustabdytas S. G., kad jis buvo nuėjęs į pareigūnų automobilį, o grįžęs papasakojo, kad automobilyje pareigūnas išprovokavo duoti kyšį – 40 Lt, kuriuos šiam pareigūnui vyras ir davė. Pavažiavęs link Kauno pilies, paskambino 112 pranešti apie įvykį, sutiko rašyti pareiškimą, o su sutuoktiniu kalbėjęs vyras nurodė vykti į (duomenys neskelbtini)gatvėje esantį P. N. į tą vietą, netoliese pamatė tą patį pareigūnų automobilį, iš kurio atėjęs uniformuotas policijos pareigūnas, įmetė 40 litų, kuriuos, kaip vėliau pasakė sutuoktinis, buvo davęs tam pačiam pareigūnui automobilyje. Priėjęs pareigūnas tai pat pasakė, kad šitaip niekas nedaro, už tokius dalykus galima sudeginti. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje visiškai sutampa, jie nekito viso proceso metu. Skunde nurodyti nesutapimai dėl nevienodai apibūdintos vietos, į kurią buvo numesti pinigai (ant kelių, pavarų svirties zona), nėra esminiai, ir iš viso nelaikytini nesutapimais, nes iš esmės apibūdina tą pačią zoną. Be to, ši aplinkybė neapima veikos, už kurią nuteistas J. P., neturi esminės reikšmės, kaip ir tai, kokiu būdu buvo paimti numesti pinigai – su žmonos pagalba, ar be jos pagalbos, iš karto, ar kiek pavažiavus. Svarbu tai, jog tiek S. G., tiek ir jo sutuoktinė nurodė tą pačią aplinkybę, kad tuos pinigus įdėjo į maišelį ir pateikė atliekant tyrimą. Todėl skundo argumentai dėl itin prieštaringų, nenuoseklių S. G. ir jo sutuoktinės parodymų bei netinkamo jų vertinimo atmetami kaip visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.

Taip pat pažymėtina, jog S. G. ir jo sutuoktinės parodymus, kad buvo skambinta telefono numeriu 112 ir, sujungus su pasitikėjimo linija, buvo nukreipta apie įvykį pranešti nuvykus į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g., patvirtino anksčiau nurodyti rašytiniai bylos duomenys (t. 1, b. l. 59, 62) bei liudytojo G. V., Ž. K. parodymai. G. V. patvirtino gavęs pranešimą apie provokavimą duoti kyšį ir ją įregistravęs bei nurodęs atvykti parašyti pareiškimą į artimiausią PK, esantį (duomenys neskelbtini) g. Patvirtino, jog skambinusysis neprisistatė ir konkrečių pareigūnų nei savo automobilio neįvardijo. Paskambinęs į (duomenys neskelbtini) PK, atsiliepė Ž. K., kurio pasiteiravo, ar bus tyrėja, nes ketina atvykti rašyti pareiškimo dėl minėto įvykio skambinęs asmuo, tačiau vėliau paskambinus ir pasiteiravus, sužinojo, kad niekas atvykęs nebuvo ir jokio pareiškimo nerašė. Tai visiškai atitiko Ž. K. parodymus, jog jis priėmė G. V. skambutį, G. V. klausė, ar bus tyrėja, nes kažkoks asmuo ketino atvykti rašyti pareiškimą dėl neva paimto kyšio. Sugrįžus budėtojui R. K., perdavė šią informaciją. Liudytojas R. K. patvirtino šiuos parodymus bei parodė, jog per visą jo darbo laiką niekas pareiškimo rašyti nebuvo atvykęs. Tai atitinka G. V. parodymus, jog jam kelis kartus paskambinus, sužinojo, kad niekas pareikšimo rašyti nebuvo atvykęs. Tad, apibendrinant darytina išvada, jog liudytojų S. G., A. U.- G., G. V., R. K. parodymai vieni kitus papildo, neprieštarauja rašytiniams įrodymams ir logiškai atspindi nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės nurodytą įvykių eigą, įvykio aplinkybes. Esant šiom aplinkybėms, teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus laikė patikimais duomenimis ir sprendė, jog neprieštarauja S. G. bei A. G. parodymams ir juos patvirtina, kas tik suteikia pagrindą tikėti S. G. ir jo parodymais taip pat ir dalyje dėl kyšio provokavimo aplinkybių.

Pažymėtina, jog skunde nurodyti duomenys – J. P. negrąžino sugadintų ar nepanaudotų administracinių teisės pažeidimų protokolų bei 2012-05-09 Policijos departamento raštas Nr. 5-10-S-106 nėra pakankami paneigti S. G. parodymus, kad iš tiesų buvo tikrinami jo duomenys kompiuterio pagalba ir kad J. P. savo veiksmais rodė, jog pildo protokolą. Minėtame rašte nurodyta, jog nėra informacijos apie J. P. atliktus duomenų tvarkymo veiksmus, tačiau tai nei paneigia, nei patvirtina tikrinimo faktą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje siekiant patikslinti šią informaciją, pakartotinai užklaustas Policijos departamentas, kuris 2013-09-23 raštu Nr.5-10-S-318 nurodė, kad duomenų tvarkymo veiksmai registruojami nuo 2011 m. gruodžio 13 d., todėl nėra informacijos apie tai, kas prisijungė, tikrino ar atliko veiksmus, susijusius su prašomu įvykiu (t. 2, b. l. 138). Taigi, šie duomenys patvirtina, jog duomenų tvarkymas nebuvo tuo metu registruojamas, todėl skunde minimas ankstesnis Policijos departamento raštas nepaneigia S. G. parodymų dėl jo duomenų tikrinimo ir nepatvirtina aplinkybės, jog S. G. duomenys nebuvo tikrinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog faktas, kad nebuvo grąžinti sugadinti ir nepanaudoti administracinio teisės pažeidimo protokolai taip pat nepaneigia nuoseklių S. G. parodymų, jog J. P. iš tiesų buvo pradėjęs pildyti protokolą, nes S. G. nurodė, kad buvo pildoma tik viršutinė dalis, kas tiksliai buvo parašyta, jis nematė ir negalėjo nurodyti. Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyti ne tik konkretų įvykį, pažeidėją apibūdinantys duomenys, tačiau ir bendri – data, surašęs pareigūnas, pildymo vieta ir pan., kurie būtini surašant protokolus ir dėl kitų pažeidimų. Todėl įvertinus šias aplinkybes, tai, kad S. G. nematė, kas tiksliai buvo užrašyta, o jo parodymai dėl to, jog protokolas iš tiesų buvo pradėtas pildyti, buvo nuoseklūs, kaip ir išsamūs ir nuoseklūs parodymai dėl tolesnių įvykių, teismas pagrįstai tikėjo liudytojo S. G. parodymais ir remiantis jais nustatė faktines veikos aplinkybes.

Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka ir laiko nepagrįstais skundo argumentus, jog teismas nevertino liudytojo A. Č. parodymų, kad jis su J. P. (duomenys neskelbtini) gatvėje sustoję nebuvo ir daugiau S. G. sutikę nebuvo, bei liudytojos D. R. parodymų, jog apie 17-18 val. jos automobilį Nemuno krantinėje tikrino netoliese buvęs jos pažįstamas J. P., kurie apeliantų manymu, paneigia S. G. bei jo sutuoktinės parodymus, kad J. P. apie 17 val. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pažymėtina, jog D. R. nenurodė konkretaus laiko, kada tiksliai J. P. tikrino jos automobilį, tik laiko tarpą tarp 17 val. ir 18 val., be to, tikrinimas neužtruko ilgą laiką, o (duomenys neskelbtini) krantinė yra visai netoli tiek (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje, kaip vėliau išsiaiškino S. G. matė stovintį tą patį patrulių automobilį, tiek ir (duomenys neskelbtini) g., todėl D. R. parodymai nepaneigia S. G. parodymų, kad netoli (duomenys neskelbtini) J. P. jam įmetė pinigus. Liudytojo A. Č. parodymai, kad jie (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojęs su J. P. nebuvo, į (duomenys neskelbtini) užsukę nebuvo ir daugiau nematė S. G., taip pat nepaneigia S. G. parodymų, nes S. G. nurodė matęs patrulių automobilį ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, o (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie jo automobilio buvo priėjęs vienas J. P., A. Č. jis nematė, todėl A. Č. parodymai šiuo atveju nevertinami kaip teisinantys J. P., nes jie nepaneigia aplinkybės, jog J. P. vienas buvo atėjęs iki S. G. automobilio, sustojusio (duomenys neskelbtini) g., ir jis įmetė S. G. į automobilį pinigus.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje liudytojų parodymai įvertinti teisingai, nes S. G. ir A. G. parodymai buvo nuoseklūs, nekito viso proceso metu, jų parodymai kartu su liudytojų G. V., R. K., Ž. K. parodymais bei rašytiniais duomenimis vieni kitus papildo, tarpusavyje logiškai susiję, todėl teismas pagrįstai juos laikė patikimais ir jais rėmėsi tiek nustatydamas pagrindinio tiesioginio įvykio liudytojo S. G. parodymų patikimumą, tiek ir tikrąsias įvykio aplinkybes. Įvertinus tai, jog J. P. parodymų, kad jis netikrino S. G. duomenų, protokolo neketino rašyti, neprovokavo duoti kyšio ir jo neėmė, vėliau pinigų negrąžino, nepatvirtina jokie patikimi duomenys, jie prieštarauja anksčiau aptartų duomenų, kurie tarpusavyje logiškai susiję, nuoseklūs ir papildo vienas kitą, visumai, nuteistojo parodymai vertinami kaip nepatikimi, prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms, kaip siekis išvengti atsakomybės.

S. G. nuosekliai detaliai aiškino, jog jis buvo sustabdytas ir jam duota suprasti, kad jis padarė pažeidimą, t. y. kirto ištisinę eismo skiriamąją juostą, ir dėl to jam ketinta rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nors kitų objektyvių duomenų dėl šio pažeidimo nėra, tačiau dėl jau anksčiau aptartų aplinkybių, netikėti S. G. teismas neturėjo pagrindo. Be to, A. Č. parodė, jog S. G. automobilį sustabdė dėl to, kad jis įtartinai manevravo kirsdamas ištisinę eismo justą, jis pareikalavo dokumentų ir nurodė suradus visus dokumentus nueiti pas pareigūną automobilyje. Kas vyko automobilyje, A. Č. nematė. Tad A. Č. parodymai taip pat negali būti šiuo atveju vertinami kaip teisinantys J. P., priešingai, leidžia pagrįstai tikėti S. G., kad jam buvo ketinta rašyti protokolą dėl to, jog jis kirto ištisinę eismo ženklinimo juostą, tai yra pažeidė Kelių eismo taisykles ir už tai numatyta administracinė atsakomybė ATPK 124¹ str. 2 d. J. P. tuo metu vykdė savo tiesiogines funkcijas ir turėjo pareigą surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, nustatęs pažeidimo faktą. S. G. išsamiai ir nuosekliai apibūdino, kas vyko automobilyje, t. y., kad jis klausė, ar gali būti kitaip sudrausmintas, tačiau J. P. į tai nieko neatsakė, pastebėjo, kad pareigūnas buvo pradėjęs pildyti protokolą – užrašęs tik viršutinę dalį. Dėl švelnesnio sudrausminimo klausė kelis kartus. Vienu momentu J. P. pasakė „kalbėkime vyriškai“, „arba kalbame vyriškai, arba rašome“, o S. G. užsiminus apie kyšius, pareigūnas, pasakęs „Supratau“, praėjo pildyti protokolą, tačiau S. G. nurodžius, kad, jis supranta apie ką kalbą, J. P. patraukė rašiklį nuo dokumento, padėjo dokumentus ant panelės, o S. G. ištraukus pinigus, veido išraiška davė suprasti, kad per mažai, dar paėmus vieną kupiūrą, tušinuku nurodė, kur padėti pinigus, padėjus pinigus, grąžino dokumentus, protokolo nesurašė ir palinkėjo gero kelio. Toks elgesys, kai vengiama atsakinėti į klausimus, užuominomis, netiesiogiai sakoma „kalbėkime vyriškai“, „arba kalbame arba rašome“, protokolas toliau pildomas tik užsiminus, jog ne kyšių imti čia susirinko, o S. G. nurodžius, kad jis supranta apie ką kalbama, tušinuko nuo dokumento atitraukimas, patvirtina, jog pareigūnas J. P., vykdamas tiesiogines savo tarnybines funkcijas provokavo duoti pinigus, t. y. kyšį, už tai, kad S. G. nebūtų rašomas protokolas ir nebūtų skiriama bauda. Be to, S. G. parodė, jog J. P. nurodė ir aiškiai matė, tiek pinigus, tiek ir vietą, kur jie buvo padėti, po ko iš karto atidavė dokumentus, protokolo nerašė, pažeidimo neformino ir S. G. paleido, žinodamas, kad jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. J. P. taip pat ir paėmė kyšį – 40 Lt. Šia aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir S. G. bei jo sutuoktinės parodymai, jog jau po įvykio, jiems ketinant rašyti pareiškimą, netoli (duomenys neskelbtini) PK J. P. grąžino būtent 40 Lt ir būtent tomis kupiūromis, kokiomis S. G. davė. Be to, šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir užfiksuotas pranešimas apie tokį įvykį (t. 1, b. l. 62). Tokiu būdu byloje nustatyta, jog J. P. provokavo duoti kyšį ir tiesiogiai jį paėmė už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad S. G. nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir neskirtų nuobaudos. J. P. būdamas pareigūnas, būdamas supažindintas su savo pareiginėmis instrukcijomis ir žinodamas savo pareigą bei atsakomybę už jų nevykdymą, turėdamas pareigą nustatyti teisės pažeidimus, juos fiksuoti, kvalifikuoti, neabejotinai suvokė, kad atlikdamas tokius veiksmus, kaip nurodė S. G., elgiasi neteisėtai, kad jo veika pavojinga ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, t. y. veikė tyčia.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad J. P. būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) patrulis, 2011 m. birželio 19 d., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), provokavo duoti kyšį ir tiesiogiai priėmė kyšį – pinigus - 40 (keturiasdešimt) litų iš S. G. už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad S. G. padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kirtus ištisinę eismo skiriamąją juostą, už kurio padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 punkte (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas), nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir neskirtų administracinės nuobaudos.

Teismo išvada dėl veikos padarymo laiko – 16 val. neatitinka faktinių aplinkybių, nes veika padaryta apie 16.45 val., todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, patikslinat veikos padarymo laiką.

Visi BK 225 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai įrodyti J. P. veikoje, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą.

Tai, kad byloje nenustatyta, kas perdavė informaciją J. P. dėl ketinimo rašyti pareiškimą, kaip ir daktiloskopinio tyrimo išvada nepaneigia anksčiau aptartais duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių, todėl negali būti pagrindu išteisinti J. P.. Taip pat pažymėtina, jog 2011-07-11 specialisto išvada Nr. 453 (t1, b. l. 39) nustatyta, jog rankų pėdsakai, aptikti ant trijų piniginių kupiūrų, kurias pateikė D. G., asmens identifikavimui netinka, todėl, įvertinus nuoseklius S. G. bei kitų liudytojų parodymus, negali būti vertinama kaip paneigianti aplinkybę, kad juos J. P. buvo paėmęs.

Bausmė nuteistajam J. P. skirta teisingai.

Individualizuodamas bausmę apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir pavojingumą – anksčiau neteistas, dirba, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, vedęs, išlaiko nepilnametį vaiką), veikos pavojingumą – padarytas baudžiamasis nusižengimas, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir įvertinęs šių aplinkybių visumą, nenukrypdamas nu teismų formuojamos praktikos aiškinant įstatymų galiojimo laike nuostatas, nepažeidžiant BK 61 str. 4 d. nuostatų, pagrįstai BK 41 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti, skyrė J. P. teisės dirbti valstybės tarnautojo ar prilyginto asmens darbą atėmimą 1 (vieneriems) metams. Skirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistojo bei veikos pavojingumą ir yra būtina bei pakankama užtikrinti nubaudimo ir individualiosios bei bendrosios prevencijos tikslus.

Nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendis keistinas, patikslinant veikos padarymo laiką, nes teismo išvada dėl veikos padarymo laiko neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo J. P. ir jo gynėjo advokato Mariaus Liatuko apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti, patikslinat veikos padarymo laiką – apie 16.45 val.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.