Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajai specialistei Aušrai Gubarytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10NT-68802059-16 panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausias patrulis M. K. 2016 m. rugpjūčio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 6 d. 13.54 val. Vilniuje(duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį "Audi A6", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, pradėjo važiuoti atgal, atsitrenkė į iš paskos sustojusį automobilį ir įvykio metu abu automobilius apgadino, t. y. kaip pažeidusiam Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus bei padariusiam administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10NT-68802059-16 (toliau – Nutarimas) buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. P. atžvilgiu. Nutarime nurodoma, kad G. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 6 d., apie 13.54 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), degalinės „Emsi“ teritorijoje vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbuline eiga buvo neatidus, atsitrenkė į iš paskos privažiavusį ir sustojusį automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. V., ir įvykio metu apgadino abi transporto priemones. Tyrimo metu G. P. teigė, kad jis atbuline eiga nevažiavo, o kad netrukdyti įsipilti kuro kitam vairuotojui, pavažiavo į priekį, sustojo ir pajuto smūgį į galinę dalį. Į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). D. V. teigė, kad jam atvažiavus į degalinę, priekyje stovėjo automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavažiavo į priekį. Tada jis (D. V.) privažiavo prie kolonėlės ir sustojo, tačiau "Audi A6" pajudėjo atgal ir atsitrenkė į jo automobilį. Išnagrinėjus bylą, buvo konstatuota, kad vairuotojų parodymai prieštaringi, liudytojų nėra, pagal automobilių apgadinimų pobūdį vienareikšmiškos išvados, kuria kryptimi judėjo (stovėjo) transporto priemonės nustatyti negalima, vaizdo įrašo nėra, todėl nepakanka įrodymų daryti išvadai, kad pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga buvo G. P. veiksmai. Dėl to, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, G. P. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta.

Teisme D. V. palaikė skundą ir paaiškino, kad viskas buvo kaip surašyta skunde. Norėtų sužinoti, kodėl kaip įrodymas nebuvo paimtos stiklo šukės iš eismo įvykio vietos. Degalinėje jis buvo vienas, norėjo įsipilti kuro. Viduryje stovėjo G. P. automobilis „Audi A6“, todėl jam nebuvo galimybės privažiuoti prie kolonėlės. Automobilis „Audi A6“ pavažiavo į priekį, o jis privažiavo prie kolonėlės, užgesino variklį ir norėjo išlipti. Palenkė galvą, kad paspausti durelėse mygtuką, kuriuo atidaromas kuro bako dangtelis. Pakėlęs galvą pamatė, kad automobilis „Audi A6“ rieda atgal ir atsitrenkė į jo automobilį. Jis nespėjo pasignalizuoti, nes automobilis jau buvo užgesintas ir rakteliai iš užvedimo spynelės išimti. Matė, kad riedančio "Audi A6" degė balti atbulinės eigos žibintai, nes buvo įjungta atbulinė pavara. Jis išlipęs paklausė automobilio „Audi A6“ vairuotojo kaip čia atsitiko, ir jam buvo atsakyta, kad tai jis atsitrenkė į „Audi A6“. Tada buvo iškviesta policija. Atvažiavę policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilius, jis ir G. P. surašė paaiškinimus. Policijos pareigūnas pasakė G. P., kad pildytų deklaraciją, nes degalinėje vaizdo kameros neveikė. Degalinės darbuotojai sakė pareigūnams, kad kameros neveikia, technika išvežta remontuoti. Nei degalinės, nei degalinėje esančios plovyklos darbuotojai teigė nieko nematę. Nepamena ar policijos pareigūnai fotografavo eismo įvykio vietą. Eismo įvykyje buvusios stiklo duženos nepriklauso nei jo, nei G. P. automobiliams, gali būti, kad jos buvo iš anksčiau. Vėliau, kai jis sustojo prie kolonėlės, tai riedėjo automobilis ir liko pėdsakas. Ant žemės buvo stiklas ir ant padangos. Vėliau, kai pareigūnai atėjo ir apžiūrėjo, tai parodė kur yra stiklas padangoje. G. P. žmona koja paslėpė tą gabaliuką stiklo ir pasakė: - „kur yra įrodymai?“ G. P. vėliau sakė, kad gal trjus metus važinėja su tuo stiklu padangoje. Jo manymu, stiklas gulėjo ant asfalto ir automobilis „Audi A6“ buvo užvažiavęs ant stiklo tuo momentu, kai pavažiavo į priekį, o vėliau, kai riedėjo atgal, tai stiklo gabalėlis ir liko padangoje. Nežino iš kur tas stiklas buvo. Kai buvo smūgis liudytojos L. P. šalia nebuvo, ji buvo degalinės viduje. Eismo įvykio metu jis buvo savo automobilyje, o G. P. savo automobilyje, kitų asmenų aplinkui nebuvo. Eismo įvykis įvyko dienos metu, po smūgio jis nuėjo paklausti G. P. kaip čia taip atsitiko ir tuo metu atėjo G. P. žmona. Jo automobilis „VW Jetta“ yra su automatine pavarų dėže. Kai sustojo, tai pavarų dėžės svirtį paliko stovėjimo padėtyje P. Kadangi jo automobilio rakteliai jau buvo išimti, tai jis atidarė dureles ir pradėjo švilpti, bet jau buvo smūgis. Sustojimo vietoje įkalnės ar nuokalnės nebuvo, buvo lygi kelio danga. Nuo automobilio „Audi A6“ sustojo maždaug 0,5 metro atstumu. Jam atvažiavus į degalinę, G. P. stovėjo lauke prie savo automobilio „Audi A6“ ir pamatęs, kad jis nori privažiuoti iki kolonėlės, G. P. atsisėdo į automobilį ir pavažiavo truputį į priekį tiek, kad jis galėtų prisiparkuoti ir užsipilti kuro. G. P. automobilyje nedegė atbulinės eigos žibintai dar G. P. nepradėjus riedėti atgal. Kai jis parkavosi su „VW Jetta“, tai matė, kad pas G. P. nuspaustas stabdžio pedalas, nes degė raudoni, stabdymo žibintai. Mano, kad G. P. norėjo įjungti stovėjimo padėtį P, bet neįjungė iki galo ir pavarų svirtis atsidūrė atbulinės eigos padėtyje "R". Tiek G. P., tiek jo žmonai jis sakė, kad teritorija nefilmuojama, nes buvo nuėjęs paklausti darbuotojų. Klausimų ekspertams neturi. Prašo skundą tenkinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. P. teisme paaiškino, kad yra netiesa, jog D. V. išlipo pirmas iš automobilio. Tai jis pirmas išlipo ir pagalvojo, kas čia atsitiko, kad D. V. pradėjo ant jo rėkti. Automobilyje jis sėdėjo vienas, žmona buvo nuėjusi sumokėti už benziną. Per veidrodėlį pamatė "VW Jetta", pavažiavo į priekį, o D. V. turbūt važiavo žiūrėdamas į kolonėlę ir atsitrenkė į jo automobilį. Jo „Audi A6“ yra su automatine pavarų dėže ir buvo užvestas, nes laukė žmonos. Po įvykio jo automobiliui tik truputį nusibraukė dažai, o D. V. automobilis stipriau apgadintas. Jei jis būtų privažiavęs, tai nieko nebūtų buvę, apgadinimų nesimatytų. Jo automobilio pavarų svirtis buvo padėtyje P, nes laukė žmonos. Jei perjungiant svirtį pakliūtų ant padėties R, tai kelis centimetrus pajudėtų, bet galima nuspausti stabdžio pedalą. D. V. automobilis privažiavo prie jo iki smūgio, atstumo nebuvo. Jo automobilis „Audi A6“ tik truputį pajudėjo į priekį. Aplinkui jokių liudytojų nebuvo. Nežino iš kur atsirado stikliukas ant žemės. Policijos pareigūnai net neprisistatė, apžiūrėjo jų automobilius ir apgadinimus, nefilmavo ir nefotografavo, tik matavo. Jo žmona pirma paklausė dėl vaizdo įrašo degalinės darbuotojos, po to nuėjo jis. Žmona pasakė, kad kameros veikia, o D. V. iš karto sakė, kad kameros neveikia. Jis nežino iš kur D. V. tą sužinojo. Vėliau ir policijos pareigūnas buvo nuėję pas degalinės darbuotoją. Jo automobilis „Audi A6“ yra draustas. Negali pasakyti, ar už jo stovėjęs „VW Jetta“ buvo išjungęs variklį. Kai jis laukė žmonos automobilyje, variklis buvo įjungtas, bet automagnetola buvo išjungta. D. V. atvažiavo su įjungta muzika. Neprieštarauja, kad būtų paskirta teismo ekspertizė. Savo automobilio jis netaisė, kokie buvo sugadinimai, tokie ir yra.

Liudytoja L. P. paaiškino, kad kai įsipylė kuro, ji nuėjo sumokėti. Žmonių nebuvo. Jai sugrįžus įvykis jau buvo įvykęs. Smūgio ji nematė ir negali pasakyti kas kaltas. Ji paklausė plovykloje dirbančio darbuotojo ar matė įvykį, bet pastarasis atsakė, kad nematė. Kai priėjo prie automobilio, abu vairuotojai kalbėjosi. Vyras jai pasakė, kad yra nekaltas, todėl ji su vyru nusprendė kviesti policiją. Policija iš karto vienašališkai puolė jos vyrą, kad jis yra kaltas, tačiau jos vyras kaltas nesijautė, dėl to reikėjo pildyti visą dokumentaciją. Vienas iš dviejų policijos pareigūnų elgėsi nemandagiai, arogantiškai. Pareigūnai vaikščiojo aplink automobilius, ieškojo stikliukų, braižė ir matavo. Gali būti, kad fotografavo D. V. automobilį. D. V. pasakė, kad neveikia kameros, todėl ji nuėjo pas darbuotoją ir paklausė dėl kamerų. Jai buvo atsakyta, kad kameros veikia ir gali leisti pažiūrėti įrašą tik esant policijai ir savininko leidimui. Atvykusi policija iš karto pasakė, kad kameros neveikia, nes jiems taip nurodė D. V.. Po to policija sakė, kad įrašą gaus pirmadienį, bet to įrašo taip ir nėra. Pareigūnai jos neapklausė, paaiškinimo ji nerašė. Prie automobilio stikliuką matė, bet nežino ar tuos stikliukus surinko pareigūnai. Jai pareigūnai sakė, kad vienas stikliukas liko padangoje, o kitas dėl smūgio iškrito ant žemės. Tai neįrodo, kad vienas ar kitas žmogus yra kaltas. Ji matė, kad automobiliui „VW Jetta“ įlenktas šoninis sparnas, bamperis. Gali būti, kad ir žibinto stikliukas buvo išdužęs ir nukritęs. Stikliukas buvo įstrigęs galinėje dešinės pusės padangoje, pareigūnai jai priekinės padangos nerodė.

Institucijos atstovė Aušra Gubarytė teismo posėdyje paaiškino, kad skambino degalinės „Emsi“ vadovei ir klausė ar yra vaizdo įrašas. Vadovė paaiškino, kad tuo metu neveikė vaizdo kameros, nes kompiuteriai buvo išvežti taisyti. Pasitaiko atvejų, kai pareigūnai neprideda vaizdo įrašo. Nežino ar D. V. ir G. P. dalyvavo bylos nagrinėjime. Ji neturi kompetencijos vertinti policijos pareigūnų darbo, tačiau gali pasakyti, kad kiekvienas ekipažas nėra aprūpintas fotoaparatu, kurių valdyboje yra tik keli, todėl pareigūnai dažnai fotografuoja savo mobiliaisiais telefonais. Šiuo atveju nuotraukos pridėtos nebuvo, tačiau eismo įvykio schemoje yra pažymimos automobilių padėtys, kurios yra randamos po eismo įvykio, taip, kaip stovi automobiliai. Gali būti, kad taip yra netgi tiksliau, kai yra matuojama ir nurodomi matmenys, kokiu kampu, kokiu laipsniu buvo pasisukę automobiliai. Dėl stiklo duženų, tai, kai eismo įvykio vietoje randama pašalinių detalių, tai jos būna pažymimos eismo įvykio vietos schemoje jas "pririšant", t. y. nurodant atstumus. Negali komentuoti kaip turėjo būti šiuo atveju. Gali būti, kad buvo tikslinga paimti iš padangos išimtą stikliuką ir stiklo šukes, kurios buvo ant asfalto, nes kai kyla ginčas, tai ta stiklo šukė gali būti įrodymu kas ir kur pavažiavo. Kas dėl prieštaravimo ar dešinės ar kairės pusės ratas, tai pareigūnas, nagrinėjęs šią bylą, atmetė tuos įrodymus su stiklo šukėmis, nes nebuvo surinkti ir paimti kaip įrodymai ar tos stiklo šukės, ar ne. Dėl to nėra didelio skirtumo kuriame rate buvo įstrigę stiklo šukės. Iškvietus patrulį liudyti, šukės neatsiras ir abejonių nepašalins, vaizdo įrašo nėra. Sutinka, kad iš draudimo bendrovės būtų pareikalautos nuotraukos ir prašo skirti techninę eismo įvykio ekspertizę.

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. 13.54 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susidūrė automobiliai „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. P. ir „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. V.. D. V. paaiškino, kad sustojo prie kuro kolonėlės, kai automobilis „Audi A6“ užleido vietą pavažiavęs pirmyn. Tuomet D. V. atidarė duris ir norėjo išlipti, kai automobilis „Audi A6“ pradėjo važiuoti atgal ir atsitrenkė į jo automobilį „VW Jetta“. G. P. paaiškino, kad norėjo pavažiuoti pirmyn ir įjungęs automatinės greičių dėžės svirtį ėmė važiuoti, pajuto smūgį ir suprato, kad į jį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „VW Jetta“. Kad automobilis „Audi A6“ važiavo atgal įrodo po ratu likęs ir sutraiškytas stikliukas, kurio smulkios dalys atitinkamai likusios ant padangos (galinės kairės). Vieta yra filmuojama, bet peržiūrėti galės vadovė R. K. darbo dieną (b. l. 9).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Gubarytės tarnybinio pranešimo matyti, kad ruošiantis nagrinėtį administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo susisiekta telefonu su degalinės „Emsi“ direktore R. K., kuri paaiškino, kad eismo įvykis vaizdo kameromis neužfiksuotas, nes tuo metu vaizdo kameros neveikė (b. l. 10).

Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad L. P. 2016 m. rugpjūčio 6 d. 13.53 val. pranešė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), degalinėje „Emsi“ susidūrė automobiliai „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojai nesutaria dėl aplinkybių, GPM atsisakė, lauks vietoje (b. l. 11).

Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį, nustatyta, kad juose užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių stovėjimo vieta, padėtis ir atstumai po eismo įvykio bei nustatyti automobilių apgadinimai (b. l. 12-13).

Iš G. P. paaiškinimo nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, degalinėje „Emsi“ jis įsipylė kuro. Pamatė iš galo atvažiuojantį automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tam, kad netrukdytų įsipilti „VW Jetta“ kuro, jis pavažiavo į priekį ir sustojo, nes laukė žmonos, kuri nuėjo sumokėti už kurą, ir pajuto stuktelėjimą į savo automobilio galą. Tikslesnės aplinkybės turėtų paaiškėti, kai bus peržiūrėtas vaizdo kameros įrašas (b. l. 14).

Iš D. V. paaiškinimo nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. 13.50 val. atvažiavo automobiliu „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę užsipili kuro. Priekyje stovėjo automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavažiavo į priekį, o jis privažiavo prie kolonėlės ir užgesino variklį. Tuo momentu automobilis „Audi A6“ pradėjo važiuoti atgal, jis pradarė duris, pradėjo švilpti ir į jį atsitrenkė (b. l. 15).

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė teismui žalos bylos Nr. 4056859-2850-1-001 dokumentus, fotonuotraukas ir CD su automobilių „Audi A6“ ir „VW Jetta“ nuotraukomis (b. l. 40-60, 65-73, 76-77).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutartimis paskirta transporto priemonių trasologinė ekpertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui, bei pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas vieneriems metams iki 2017-08-06 (b.l. 78, 79-80).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 27 d. ekspertizės akto Nr. 11-2386(16) nustatyta, kad tikėtinas toks šio eismo įvykio mechanizmas. Automobilis „Audi A6“, vairuojamas G. P., pradėjo važiuoti atbulas, automobilio ratams esant pasuktiems į kairę, ir judėdamas lanku, užpakalinio bamperio dešine puse atsitrenkė į iš paskos sustojusio automobilio „VW Jetta“ priekinio bamperio kairės pusę, priekinį kairįjį žibintą ir priekinio kairiojo sparno priekinės briauną. Šiems paviršiams judant vienas kito atžvilgiu, buvo padaryti užfiksuotieji dažų sluoksnio pažeidimai, bamperių plastiko deformacijos, automobilio „VW Jetta“ priekinio kairiojo žibinto ir priekinio kairiojo sparno sugadinimai. Per priekinį kairįjį sparną taip pat buvo apgadinta ir priekinių kairiųjų durelių briauna. Po tokio kontakto automobiliai nežymiai pajudėjo priešingomis kryptimis ir sustojo padėtyse, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje. Tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojas G. P., pradėjęs automobiliu „Audi A6“ važiuoti atbulas ir juo atsitrenkęs į iš paskos sustojusį automobilį „VW Jetta“, vairuojamą D. V. (b. l. 92-96).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 301, 284 str.). Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ATPK 250 straipsnyje (atitinkamai ANK 591 straipsnyje) numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą.

Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos visos eismo įvykio aplinkybės, ar administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.

Byloje kilo ginčas, kuris vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau bylą tyrę policijos pareigūnai nesiėmė visų galimų veiksmų, kad pašalinti abejones, įvykį tyrė formaliai ir paviršutiniškai, t. y. neapklausė įvykio liudytojų (L. P., kuri pranešė apie įvykį, degalinės darbuotojų ir kt.), nesurinko visų įrodymų (stiklo šukių ir pan.), taip pat nepasinaudojo specialisto pagalba ir jo žiniomis, kad nustatyti tiesą byloje. Nors suinteresuoto asmens D. V. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo G. P. parodymai yra priešingi, tačiau abu sutiko, kad tarp jų automobilių kontaktas buvo, eismo įvykio schemos neginčijo. Po eismo įvykio automobiliai buvo palikti stovėti ir tokią jų padėtį užfiksavo atvykę policijos pareigūnai. Automobilių apgadinimai nurodyti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b.l. 13), taip pat draudimo bendrovės "Ergo" žalos bylos medžiagoje, kuri pateikta teismui dėl šio eismo įvykio. Automobilio „VW Jetta“ apgadinimai užfiksuoti nuotraukose 2016 m. rugpjūčio 8 d., o automobilio „Audi A6“ – 2016 m. rugpjūčio 10 d. Aplinkybę, kad automobiliai nebuvo remontuoti iki apgadinimų užfiksavimo nuotraukose patvirtino abu vairuotojai. Teismo ekspertas, priimdamas išvadą dėl eismo įvykio, vadovavosi bylos medžiaga bei nustatė, kad iš automobilių dažų dangos subraižymo matyti, jog kontakto metu automobilių paviršiai vienas kito atžvilgiu judėjo tiek vertikaliai tiek ir horizontaliai, pagal įbrėžimų padarymo kryptį daroma išvada, jog susidūrimo metu dėl kėbulo posvyrio automobilio „Audi A6“ užpakalinė dalis kilo į viršų, o automobilio „VW Jetta“ leidosi žemyn, tuo pačiu automobilių bamperiai vienas kito atžvilgiu slinkosi ir horizontalia kryptimi. Vėliau, vienas iš automobilių pajudėjo toldamas nuo kito automobilio, todėl kėbulams keičiant tarpusavio aukštį, ant automobilio „VW Jetta“ priekinio kairiojo žibinto susiformavo pėdsakai, iš horizontalių staiga keičiantys kryptį įstrižai žemyn. Toks kontaktas įmanomas tik tuo atveju, jei vienas iš automobilių judėdamas taip pat ir manevravo. Atsižvelgiant į automobilių išsidėstymą, tikėtina, kad prieš ir susidūrimo metu atbulas, pasuktais į kairę, važiavo automobilis „Audi A6“, nes kitu atveju automobilis „VW Jetta“, kad patektų į tokią padėtį, kaip užfiksuota po eismo įvykio, turėjo prieš tai pasukti į dešinę, priartėti prie pat kolonėlės, tada pasukti ir pavažiuoti į kairę ir vėliau, pasukdamas dešinėn, būdamas beveik lygiagrečiai kolonėlei, atsitrenkti į automobilį „Audi A6“, nes tiesiai judančiam automobiliui „VW Jetta“ įsirėmus į stovintį automobilį „Audi A6“, skersinio kėbulų persislinkimo nebūtų ir nustatyti pėdsakai nesusidarytų. Automobilio „Audi A6“ padėtis, kuri yra užfiksuota po susidūrimo, užpakaline dalimi nenutolęs nuo kuro kolonėlės tiek, kad kito automobilio „VW Jetta“ vairuotojas galėtų nekliudomai privažiuoti prie jos sustodamas taip, kad automobilio kuro įpylimo anga būtų ties pat kolonėle. Tas prieštarauja vairuotojo G. P. 2016 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime nurodytai aplinkybei, kad pamatęs iš galo atvažiuojantį automobilį „VW Jetta“, tam, kad netrukdytų, pavažiavo į priekį ir sustojo. Iš bylos medžiagos visumos tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas, kad automobilis „Audi A6“, vairuojamas G. P., pradėjo važiuoti atbulas, automobilio ratams esant pasuktiems į kairę, ir judėdamas lanku, užpakalinio bamperio dešine puse atsitrenkė į iš paskos sustojusio automobilio „VW Jetta“ priekinio bamperio kairę pusę, priekinį kairįjį žibintą ir priekinio kairiojo sparno priekinę briauną. Šiems paviršiams judant vienas kito atžvilgiu, buvo padaryti užfiksuotieji dažų sluoksnio pažeidimai, bamperių plastiko deformacijos, automobilio „VW Jetta“ priekinio kairiojo žibinto ir priekinio kairiojo sparno sugadinimai. Per priekinį kairįjį sparną taip pat buvo apgadinta ir priekinių kairiųjų durelių briauna. Po tokio kontakto automobiliai nežymiai pajudėjo priešingomis kryptimis ir sustojo padėtyse, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje.

Teismo eksperto išvados atitinka D. V. paaiškinimą, kad jis atvažiavęs į degalinę palaukė, kol automobilis "Audi A6", vairuojamas G. P. pasitrauks ir tik tada privažiavo prie kuro kolonėlės ir sustojo, išjungė variklį ir norėjo išlipti, kai pamatė, kad link jo atbulas, degant baltiems atbulinės eigos žibintams, važiuoja "Audi A6" ir į jį atsitrenkė. G. P. buvo nurodęs, kad automobilio variklio nebuvo išjungęs, laukė sugrįžtančios žmonos L. P. ir niekur nevažiavo. Vertindamas šiuo abiejų vairuotojų parodymus teismas neturi pagrindo netikėti D. V. paaiškinimais, nes jie sutampa su teismo eksperto išvada. Tuo tarpu G. P. paaiškinimai prieštarauja byloje surinktiems duomenims ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas juos vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), degalinėje „Emsi“ eismo įvykį sukėlė G. P., vairavęs automobilį „Audi A6“, kai važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į iš paskos sustojusį automobilį „VW Jetta“, vairuojamą D. V., ir įvykio metu apgadino abu automobilius, todėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. P. atžvilgiu, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Skundą padavęs D. V. prašė teismo ne tik panaikinti skundžiamą 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą, bet ir iš naujo išnagrinėti G. P. administracinio teisės pažeidimo bylą teisme. Šis prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 642 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo G. P. veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Kadangi G. P. padaryta veika turi ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo požymius, už kurio padarymą yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 3 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, jo veika perkvalifikuojama iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdoma pagal ANK.

G. P. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pasekmes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į G. P. asmenybę (anksčiau buvo baustas administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat 2007- 09-11 buvo baustas už panašų pažeidimą, galiojančių nuobaudų nėra, turi neįgalumą), todėl teismas sprendžia, kad G. P. skirtina ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

D. V. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 10NT-68802059-16 dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos G. P. nutraukimo (nepradėjimo) panaikinti.

G. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimt eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 16060298532. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str.).