Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-03-23 · Civilinė byla Nr. 2-27-287/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
2-27-287/2015
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00770-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
T. S.
Civilinė byla Nr. 2-27-287/2015 m.Teisminio proceso Nr.2-31-3-00770-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 75; 75.4; 75.4.3; 75.8; 99; 99.1; 99.1.1; 99.1.5; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 113; 113.1; 116; 116.1; 116.4. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 23 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,nedalyvaujant šalims ir ieškovės atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. S. pateiktu teismui patikslintu ieškiniu, atstovaujama advokato D. V., prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos – G.), ir atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, nenustatant termino šalių susitaikymui, po santuokos nutraukimo palikti jiems santuokines pavardes – S. ir S., nenustatyti vienam kito išlaikymo, padalinti santuokos metu bendrai įgytą nekilnojamą turtą taip: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti D. S., gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti asmeninei T. S. nuosavybei, santuokos metu įgytą automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti T. S. ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė D. S. nurodė, kad santuoka tarp jų faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis nebuvo lojalus šeimos atžvilgiu, elgėsi nepagarbiai tiek jos, tiek ir bendrų vaikų atžvilgiu, dažnai rodė agresiją, girtavo, nesirūpino šeima, tokiu būdu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir todėl tolimesnis bendras jų, kaip sutuoktinių, gyvenimas tapo negalimas. Su atsakovu bendro ūkio jie neveda nuo 2005 metų ir per visą šį laiką atsakovas nesirūpino šeima, neteikė paramos nei jai, nei jų nepilnametėms dukroms. Siekdama suteikti nepilnametėms dukroms geresnes gyvenimo sąlygas bei užtikrinti nuolatinę materialinę paramą, ji pati vyko dirbti į Angliją. Dalinę finansinę pagalbą jų nepilnametėms dukroms suteikdavo tik atsakovo tėvai. Ji dar mėgino atkurti šeimos taiką arba bendru sutarimu nutraukti santuoką, tačiau atsakovas vengė pasirašyti santuokos nutraukimo dokumentus bei nenurodė, kaip ir kokiu būdu būtų galima su juo komunikuoti, derinti pozicijas dėl santuokos nutraukimo. Tai rodo, kad tolesnis jų su atsakovu santuokinis gyvenimas neįmanomas, todėl santuoka turi būti nutraukta, ir kad dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Jiems toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, susitaikymui terminas nereikalingas, kadangi jie bendro ūkio nebeveda apie 10 metų ir santuoka faktiškai jau yra iširusi. Tiek ji, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, be to, santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.), o ji išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Santuokos metu įgytą ir D. S. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8400 Lt, įgytą 1995-09-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo prašo palikti asmeninei D. S. nuosavybei. Santuokos metu įgytą ir T. S. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7786 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1804 Lt, kitus statinius (inžinerinius) tvorą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 216 Lt, įgytą 1999-11-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo prašo palikti T. S. Santuokos metu įgytą, T. S. vardu įregistruotą transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašo palikti T. S.. Ieškovė teigia, kad toks nekilnojamo turto padalijimo būdas atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi kiekvienai iš šalių tektų iš esmės analogiškos vertės nekilnojamas turtas. Butas, kurį ji prašo priteisti asmeninei jos nuosavybei, yra tik vieno kambario, jo priteisimas šalims lygiomis dalimis būtų neproporcinga ir neracionali priemonė, kuri neatitiktų šalių interesų, nes šalys negalėtų nustatyti bendros turto naudojimo tvarkos, atidalijimas bendrasavininko dalių ar iš bendros nuosavybės būtų neįmanomas, jo realizavimas taip pat taptų komplikuotas, nes pusė buto, realiai – pusė kambario neturėtų pirkimo paklausos, taip pat probleminis būtų ir būsto išlaikymo kaštų atskyrimas bei jų mokėjimas. Atsakovui prašomo priteisti nekilnojamojo turto bendra vertė 9806 Lt ir už jį ieškovė neprašo piniginės kompensacijos. Ji neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų, o apie atsakovo asmeninius kreditorinius įsipareigojimus nežino, todėl jeigu jie paaiškėtų po santuokos nutraukimo, visos kylančios prievolės turi tekti tai šaliai, kurios vardu kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti (38-40, 41 b. l.).

Ieškovė D. S. ir jos atstovas advokatas D. V. į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi, kadangi jame nurodytos aplinkybės yra teisingos, keliami reikalavimai atitinka ieškovės valią, todėl byla išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant (52-53, 54, 56, 57, 58 b.l., CPK 246 str.).

Atsakovas T. S. į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo teismui nepateikė, atsiliepimo į ieškinį, ar prieštaravimų ieškiniui nepateikė, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, todėl byla išnagrinėta iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str., 34-35, 36, 44, 52-53, 55 b. l.).

Iš santuokos liudijimo (5 b.l.) matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1989 m. kovo 25 d.

Iš VĮ Registrų centro paieškų ir nekilnojamojo turto registro išrašų (6-13 b. l.) matyti, kad ieškovė ir atsakovas turi santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, kuris yra nurodytas ir išvardintas ieškovės pateiktame ieškinyje.

Iš VĮ „Regitra“ išrašų (14, 15 b.l.) matyti, kad ieškovės vardu transporto priemonių nėra registruota, o atsakovo vardu registruotas automobilis, kuris yra nurodytas ieškovės pateiktame ieškinyje.

Ieškovės D. S. ieškinys atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas visiškai.

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.

Ieškovės ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis nustatyta, kad faktiškai ieškovės ir atsakovo santuoka jau yra iširusi, kadangi jie kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių santuokinių ir šeimyninių santykių, nes ieškovė yra išvykusi dirbti į užsienį, atsakovas, tikėtina, taip pat išvykęs į užsienį, nes 2011-07-26 yra deklaravęs savo išvykimą į Vokietiją, tačiau tiksli jo buvimo vieta nėra žinoma. Ieškovės nurodyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra pagrįsta jos nurodytomis aplinkybėmis pateiktame ieškinyje, ko atsakovas T. S. neginčijo ir neneigė, nepateikdamas teismui jokio atsiliepimo į ieškinį ir visiškai nesidomėdamas bylos eiga. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes – S. ir S. ir nenustatant vienam kito išlaikymo.

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti visus kitus pareikštus reikalavimus, šiuo atveju, būtent, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (CPK 385 str.).

Kaip matyti iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų ir VĮ „Regitra“ išrašų, ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamojo turto bei transporto priemonę, kurias ieškovė prašo padalinti, kiekvienam paliekant jo vardu registruotą turtą, bei neprašo kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, kas atitinka CK 3.116 str., 3.117 str. nuostatas, todėl šie ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir tenkinami.

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina dalis jos už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, priklausančio pagal įstatymą sumokėti už pareikštus reikalavimus – 114,69 eurų (396,00 Lt = 144,00 Lt + 252,00 Lt) ir 405,47 eurų (1400,00 Lt) advokato išlaidos už dokumentų paruošimą bei atstovavimą, kurios yra pagrįstos mokėjimo nurodymais bei atstovavimo sutartimis, iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 520,16 eurų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str., 98 str., 4, 18, 19, 41 b. l.).

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistina 9,84 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, ieškovei grąžintina 85,15 eurų (294,00 Lt) permokėta žyminio mokesčio dalis (4 b. l.).

Sprendimo kopija atsakovui T. S. siųstina paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu bei įteiktina viešo paskelbimo būdu, pranešimą apie sprendimo priėmimą paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 264, 268, 270, 279, 380, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. G. (S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturinčių, nutraukti dėl atsakovo kaltės ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – S. ir S.

Po santuokos nutraukimo šalims viena kitos išlaikymo nenustatyti.

Padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą:

- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei D. S.,

- gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui T. S.,

Santuokos metu įgytą transporto priemonę - automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui T. S..

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 520,16 eurų (penkis šimtus dvidešimt eurų ir 16 centų) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 114,69 eurų žyminis mokestis ir 405,47 eurų advokato išlaidos.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 9,84 eurų (devynis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 85,15 eurų (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 15 centų) permokėtą žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2014 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 255668, AB Šiaulių banko Šiaulių filiale į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimo kopiją atsakovui T. S. įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. tokio turinio pranešimą:

„2015 m. kovo 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme (Vienybės a. 1, Pakruojis) buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-27-287/2015 m. pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuo pranešimu atsakovui T. S. įteikiama teismo sprendimo kopija. Su teismo sprendimu galima susipažinti Pakruojo rajono apylinkės teisme, adresu Vienybės a. 1, Pakruojis. Informacijos teirautis tel. (8-421) 51171.“

Papildomai teismo sprendimo kopiją išsiųsti atsakovui T. S. ir paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė