Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-21 · Administracinė byla Nr. I-184-365/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-21
Bylos Nr.
I-184-365/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01806-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Gintaras Dzedulionis, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-184-365/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01806-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai neterminuotai skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), pareiškėjai kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Pareiškėja su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir VRM) dėl sumažintos pensijos mokėjimo, tačiau ši sprendime konstatavo, kad išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovės sprendimu kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde (b. l. 1–3) teismo prašė: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 1D-2346 (11), kuriuo atsisakyta kompensuoti neišmokėtos pensijos dalį; 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti jai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 6 208,64 Lt, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį imtinai.

Nurodė, kad ,įsigaliojus Laikinajam įstatymui, nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjai mokama sumažinta pensija. Kadangi šiuo laikotarpiu ji dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensijai apskaičiuoti buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos. Dėl prieštaraujančio Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo Vidaus reikalų ministerija neteisėtai neišmokėjo jai paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies. Terminą skundui paduoti prašė atnaujinti. (b. l. 1–3).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti (b. l. 16, 28–29). Nurodė, kad pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą kreiptis į teismą. Nurodė, kad LR VRM atsakymas į pareiškėjos prašymą ir atitinkami veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją buvo teisėti. Be to, pareiškėja neįrodė, kad ministerija ar jos darbuotojai neveikė ar neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalinai.

Nagrinėjimo atveju sprendžiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 1D-2346 (11) teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai neterminuotai skirta valstybinė pensija (b. l. 18). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjai kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, buvo mokama sumažinta pensija (b. l. 20). 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėja 2013 m. vasario 19 d. su prašymu (b. l. 19) kreipėsi į VRM, tačiau ši 2013 m. vasario 28 d. sprendimu konstatavo, kad išmokėti nepriemoką VRM neturi reisinio pagrindo (b. l. 21–22).

Nagrinėjamam ginčui taikytini pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai: Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr. 8-314; 2010-2011 metais – ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717).

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d. (2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274)

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Pareiškėjai paskirta valstybinė pensija buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja pagrindiniam įstatymui, pareiškėjos pretenzijos dalis dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį laikytina pagrįsta ir ši skundo dalis tenkinama.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Be to, skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Pareiškėjai paskirta valstybinė pensija buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Pareiškėjai apie jos teises pažeidžiančius veiksmus turėjo tapti žinoma 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Skundą teismui pareiškėja pateikė 2013 m. gegužės 31 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos išmokėjimo (b. l. 1–3).

Pagal ABTĮ 34 str. 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuojančiame Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai tiesiogiai nėra nustatyti. Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemoką turi ginti per trejų metų terminą, paaiškėjo tik LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013 m. kovo 12 d. nutartį. ABTĮ 33 straipsnyje reglamentuoti kiti skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminai. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėja, 2010 metų vasario mėnesį gavusi pirmąją sumažintą pensiją, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis) (žr. LVAT 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014).

Įvertinęs pareiškėjos prašymą atnaujinti kreipimosi į teismą terminą ir tai, kad ji savo teises ginti ėmėsi per protingą terminą, teismas konstatuoja, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių. Dėl teisinės situacijos neaiškumo pareiškėja galėjo klysti dėl kreipimosi į teismą tvarkos, tačiau, gindama savo teises, veikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Teismas, paisydamas iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą ir bylą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti iš esmės.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos 2013 m. vasario 28 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio imtinai pensija perskaičiuota ir sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurias Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pareiškėjai priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka tarp skirtos pensijos ir sumažintos pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai, t. y. šiuo laikotarpiu pareiškėjui turėjo būti išmokėta 20 695,68 Lt (646,74 Lt x 32 mėn.), o pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas išmokėta 6 208,64 Lt (194,02 Lt x 32 mėn.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai priteistina 14 487,04 Lt (20 695,68 Lt – 6 208,64 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka. Ši suma grindžiama Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM pateikta pažyma (b. l. 20), kuria abejoti teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tik tą LR VRM 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 1D-2346 (11) dalį, kuria pareiškėjos pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p.., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos A. S. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 1D-2346 (11) dalį, kuria pareiškėjos pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.

Priteisti A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 14 487,04 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir keturis centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisRūta MiliuvienėMargarita Stambrauskaitė