- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- TS-153-610/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo skundą dėl 2021 m. spalio 14 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1450 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis S. S. prašo panaikinti 2021 m. spalio 14 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1450 ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad Komisija spręsdama lygtinio paleidimo klausimą vertino tik jo praeitį ir neatsižvelgė į jo dedamas pastangas keisti gyvenimą. Nurodo, jog turi visas sąlygas gyventi laisvėje, turi planų susijusių su darbu. Nurodo, kad skirtingai nei teigiama Komisijos nutarime palaiko ryšius su artimaisiais, tik dingo visi jo laiškai. Mano, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika „OAsys“ yra nepatikima, pažymi, kad dirba ir mokėsi, tačiau jam nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nesumažėjo. Mano, kad šios metodikos duomenys negali būti naudojami sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu, prašo nuteistojo skundo netenkinti. Prokurorė nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorė pažymi, kas nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, neskatintas, pataisos įstaigoje pradėjęs mokintis dėl nelankymo buvo pašalintas iš mokymo centro, nuteistojo atžvilgiu anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Be to, prokurorės nuomone, nuteistasis neatlikęs dar didelės bausmės dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
S. S. nuteistas 2020 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,2 dalimis, skirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskiriant galutinę 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai– 1 metai 2 mėnesiai 3 dienos.
Nustatyta, kad Komisija, visiems jos nariams balsavus prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, priimdama skundžiama nutarimą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Tačiau savo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas nebuvo, nors pataisos namuose profesinio rengimo centre mokėsi dviejose profesijose, tačiau dėl nelankymo nei vienos profesijos neįgijo. Nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, vyrauja turtiniai nusikaltimai, Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis užsiimdavo veiklomis, kurios baigėsi nusikalstamu elgesiu. Šiuo metu atlieka bausmę už nesunkaus (transporto priemonės vairavimas apsvaigus) nusikaltimo, įvykdyto bausmės vykdymo atidėjimo metu, padarymą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys – 102 balai. Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Komisija vertino, kad neatlikta bausmės dalis didelė.
Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis iš viso teistas 6 kartus, tačiau ankstesni teistumai, bei taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo nuomone, atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, aukščiau nurodyti argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nuteistasis skunde pasižada nenusikalsti, nustatyta, kad nėra pažeidęs nustatytos tvarkos, tačiau vertinant Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, darytina, jog nuteistasis iš esmės yra pasyvus pataisos proceso dalyvis- neskatintas, profesijos neįgijo, labai aktualios problemos dėl alkoholio vartojimo nesprendė.
Nuteistajam nustatyta, aukšta nuo 2021-03-17 vertinimo nepakitusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir šiuo metu yra - 102 balai. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad nuteistasis nedarė jokios pažangos mažinant nusikalstamumo riziką. Iš bylos medžiagos spręstina, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, pasiduoda draugų įtakai, iš asmenybės charakteristikos matyti, kad jis kartoja tas pačias klaidas, negalėdamas surasti alternatyvų, ypač pavartojus alkoholio. Taip pat matyti, kad išlieka net 8 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, kurių net ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti 2 apsauginiai veiksniai, neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti. Nuteistasis skunde iš esmės kritikuoja Pakartotinio nusikalstamo elgesio „OASys“ metodiką, nurodo, kad joje neatsispindi jo pažanga keičiant savo elgesį, mano, kad negalima sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovautis šios metodikos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų rizikos vertinimas ir to vertinimo pagrindu atliekama socialinė reabilitacija buvo įtvirtinta 2011 m. gruodžio 22 d. priimtame probacijos įstatyme (Nr. XI-1860) bei 2015 m. birželio 23 d. priimtame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatyme (Nr. XII-1818). Pastarajame įstatyme teigiama, kad, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką ir įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą, būtina atlikti šiuos nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmus: 1) įvertinti nusikalstamo elgesio riziką (vadovaujantis kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis); 2) nustatyti kriminogeninius veiksnius; 3) nustatyti ir įgyvendinti priemones, kuriomis šalinami kintantys kriminogeniniai veiksniai. Taip pat nuteistųjų rizikos vertinimo metodikos OASys pagrindu buvo patvirtinta socialinio tyrimo išvados forma (2012 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-159). Teismas, susipažinęs tiek su nuteistojo asmens byla, tiek su nuteistojo atžvilgiu padaryta Socialinio tyrimo išvada, neturi pagrindo abejoti psichologės kvalifikacija ar jos padarytomis išvadomis atliekant tyrimą. Pabrėžtina, kad kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą.
Taigi, aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.
Be to, nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismas sutinka su Komisijos vertinimu, likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė (Komisijos posėdžio dienai – 1 m. 2 mėn. 3 d. iš paskirtų 1 m. 10 mėn.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Pažymėtina, kad šiai (neatliktos bausmės dalies dydžiui) aplinkybei negali būti teikiamas prioritetas, tačiau jos ignoruoti taip pat negalima. Teismas pažymi, kad nuteistajam skirta bausmė skirta vadovaujantis, be kita ko, ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, nuteistojo argumentas, kad pataisos įstaigose nuteistieji nesitaiso, nėra pagrindas spręsti, kad bausmės atlikimas pataisos įstaigoje yra beprasmis, akivaizdu, kad jis užtikrina bausmės tikslų įgyvendinimą, o resocializacijos mastą apsprendžia patys nuteistieji aktyviai ar pasyviai dėdami pastangas savo elgesio korekcijai.
Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo S. S. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.