Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Inos Kirkutienės, kolegijos teisėjų Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant pareiškėjo įstatyminei atstovei L. B., atstovams advokatams Pauliui Čerkai ir Jurgitai Grigienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) atstovei Irinai Lemeševai, atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovei Neringai Jucevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atstovui adv. Vitoldui Kumpai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. įstatyminės atstovės L. B. skundą dėl sprendimų panaikinimo, atsakovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (VSDFV) ir VSDFV Vilniaus miesto skyrius, tretysis suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo vardu teismui skundą padavė jo įstatyminė atstovė L. B.. Skunde keliami tokie reikalavimai: atnaujinti terminą paduoti skundui bei panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus miesto skyriaus 2004 03 29 sprendimą Nr. 9 ir VSDFV 2004 05 31 sprendimą Nr. (11.1)-1-3323; priimti naują sprendimą ir E. B. nelaimingą atsitikimą 2003 08 18 pripažinti draudiminiu įvykiu.

Paaiškina, kad 2004 03 29 VSDFV Vilniaus miesto skyrius priėmė sprendimą Nr. 9 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe“ ir 2003 08 16 E. B. nelaimingo atsitikimo nepripažino draudiminiu įvykiu. VSDFV Vilniaus skyrius konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl E. B. neblaivumo ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu. 2004 05 31 VSDFV sprendimu Nr. (11.1)-1-3323 patvirtino Vilniaus skyriaus sprendimą.

Remiantis šiais sprendimais VSDFV Vilniaus miesto 2005 05 04 sprendimu Nr. 15-64424 E. B. neskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti pareiškėjas grindžia tuo, kad po nelaimingo atsitikimo 2003 08 16 E. B. buvo neveiksnus. Nors jo neveiksnumas buvo nustatytas tik 2006 09 18, tačiau Kauno rajono apylinkės teismas konstatavo, kad E. B. sunkiai orientavosi aplinkoje iš karto po traumos. Todėl jis negalėjo pataisyti ir dėl tų pačių sprendimų anksčiau, t.y. 2004 07 05 paduoto skundo.

Dėl faktinių aplinkybių paaiškina, kad 2003 08 16 E. B. patyrė sunkią galvos traumą darbdavio Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriaus organizuotos komandiruotės metu. E. B. buvo išvykęs į komandiruotę Latvijoje. Komandiruotės metu buvo organizuotos sporto žaidynės ir visas renginys vadinos „Olimpinės vasaros žaidynės“. Renginys prasidėjo apie 11 val. ir turėjo baigtis apie 20 val. apdovanojimais bei bendra vakariene. Nelaimingas atsitikimas įvyko apie 17 val., kai E. B. futbolo žaidimo metu būnant vartininku, nukrito vartai ir sužalojo jam galvą. Teigia, kad aplinkybės patvirtina, jog žaidimų vieta nebuvo tinkamai įrengta. Teigia, kad atsakomybė už tai tenka darbdaviui. Dėl šių priežasčių 2004 01 29 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius pripažino įvykį nelaimingu atsitikimu darbe.

Paaiškina, kad VSDFV ir Vilniaus skyrius nepagrįstai nusprendė, jog E. B. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus. Mano, kad Ventspilio ligoninės pažyma yra akivaizdžiai klaidinga ir netiksli. VSDFV Vilniaus skyrius nesikreipė į kompetentingas įstaigas ir nepagrįstai rėmėsi vienintele pažyma. Paaiškina, kad Ventspilio ligoninės pažymoje yra netiksliai nurodyta data „2003 13 11“, tai neturi nieko bendro su įvykiu 2003 08 16, parašas pažymoje aiškiai ne E. B., tačiau pažymoje nenurodyta, kas už jį pasirašė, tuo tarpu po įvykio jis kelias savaites buvo komoje. Neaišku kokiu būdu tirtas šlapimas, todėl tai gali būti ne E. B. šlapimo tyrimas.

Pažymoje konstatuotos aplinkybės apie girtumą nesutampa su P. S. Klinikinės Universitetinės ligoninės pateiktais dokumentais.

Paaiškina, kad VSDFV negalėjo remtis vienintele Ventspilio ligoninės pažyma. Paaiškina, kad E. B. tą patį vakarą buvo nugabentas į Rygą, į neurochirurgijos kliniką ir ten naktį operuotas. Klinikoje Rygoje jis buvo gydytas 2003 08 17-2003 09 04. Baigus gydymą, buvo išduotas išrašas, kuriame nurodyti visi tyrimai ir jokių duomenų apie alkoholio kiekį kraujyje nėra. Teigia, kad VSFDV Vilniaus skyrius nesiaiškino aplinkybių, neapklausė liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, ar renginio metu buvo vartojamas alkoholis.

Pažymi, kad net jei E. B. buvo neblaivus, VSDFV netyrė, ar jo neblaivumas galėjo būti nelaimingo atsitikimo priežastimi. Nepripažinti įvykio draudiminiu galima tik tuomet, jei nukentėjusiojo girtumas turėjo tiesioginį, betarpišką ryšį ir įtakojo nelaimingą atsitikimą. Nesutinka su VSDFV argumentu, kad nelaimingas atsitikimas vyko po darbo. Įvykis buvo komandiruotės metu, dalyvaujant darbdavio organizuotoje veikloje. Komandiruotės laikas įeina į darbo laiką.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš esmės byloje nėra tinkamai įforminto akto dėl E. B. neblaivumo. Pabrėžė, kad Valstybinės darbo inspekcijos išvada turėtų būti pagrindiniu įrodymu byloje, nes inspekcija, ištyrusi aplinkybes, konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu. Teigė, kad iš esmės įvykio aplinkybės neištirtos ir nenustatytos nei viename dokumente. Visi įvykio liudininkai savo rašytiniuose paaiškinimuose rašė, kad įvykio nematė. Taip pat nei vienas liudytojas nematė, kad E. B. betarpiškai prieš įvykį vartojo alkoholį. Atsakovų teiginiai dėl įvykio aplinkybių tėra tik spėjimas, kaip galėjo būti.

Paaiškina, kad 2003 08 16 komandiruotės Latvijoje metu buvo sunkiai sužeistas E. B., Nordea bank Finland Plc. Lietuvos skyriaus darbuotojas. 2004 03 29 VSDFV Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 9 šis nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu, nes E. B. įvykio metu buvo neblaivus. VSDFV, išnagrinėjusi skundą dėl Vilniaus skyriaus sprendimo, nustatė, kad Vilniaus skyriaus sprendimas teisėtas ir pagrįstas. 2004 05 31 raštu, kuriame taip pat buvo nurodyta sprendimų apskundimo tvarka, apie sprendimą informuotas pareiškėjas. E. B., atstovaujamas advokato, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2005 05 01 sprendimą Nr. 15-64424, kuriuo buvo atsisakyta E. B. skirti periodinę netekto darbingumo kompensaciją, tuo pačiu buvo skundžiamas VSDFV 2005 07 04 rašte nurodytas sprendimas. Tame skunde buvo prašoma ir pakartotinai išnagrinėti 2003 08 16 nelaimingo atsitikimo pripažinimo/nepripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 10 10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1963-8/2005 pareiškėjo E. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV ir teismą, praleido 2004 03 29 Vilniaus skyriaus direktoriaus sprendimo apskundimo terminą. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas nenurodė naujų 2003 08 16 įvykusio nelaimingo atsitikimo aplinkybių, dėl kurių šis įvykis turėtų būti ištirtas pakartotinai.

Paaiškina, kad 2004 03 29 sprendimas Nr. 9 yra teisėtas, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl neturėtų būti naikinamas. Vadovaujasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga socialinio draudimo įstatymo redakcija, galiojusia iki 2004 01 01, 6 str. 1 d, 7 str. 1 d. 1 p. ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 01 28 įsakymu Nr. 5 patvirtintos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarkos 6 punktu. Paaiškina, kad Latvijos Respublikos Ventspilio miesto ligoninės 2003 11 26 pažymoje Nr. 1-9/684 buvo nurodyta, kad E. B. kraujyje buvo rasta 1,28 promilės, o šlapime – 0,83 promilės alkoholio. Paaiškina, kad E. B., būdamas neblaivus, apie 17 val., jau pasibaigus oficialiai sporto žaidynių programai, savavališkai užsikabino už rankinio vartų skersinio, norėdamas persiversti ir vartai užkrito jam ant galvos. Tai patvirtina nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje esantys liudytojų parodymai. Liudytojai taip pat patvirtino, kad E. B. savavališkai vartojo alkoholinius gėrimus. Teigia, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nukentėjusiojo veiksmų apsvaigimo būsenoje, todėl mano, kad nelaimingas atsitikimas darbe pagrįstai nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu komandiruotės metu draudžiami ne visą buvimo komandiruotėje laiką, o tik tada, kai vykdo tam tikras pareigas. Laisvu nuo pareigų vykdymo komandiruotėje metu laiku asmenys nėra draudžiami.

Paaiškina, kad VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino iš Valstybinės darbo inspekcijos gautą medžiagą visa apimtimi ir padarė pagrįstą išvadą, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas E. B., negali būti pripažįstamas draudiminiu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Vilniaus skyriaus atstovė teismui paaiškino, kad nesutinka su prašymu dėl termino atnaujinimo, nes 2006 09 18 buvo priimtas teismo sprendimas dėl E. B. neveiksnumo, todėl buvo pakankamai laiko kreiptis į teismą. Paaiškino, kad Ventspilio ligoninės pažyma nors ir turėjo įforminimų trūkumo, tačiau tuo nepaneigtas faktas, jog asmuo buvo neblaivus. Kitos ligoninės, kurioje E. B. buvo operuotas, pažymoje nėra duomenų apie neblaivumą dėl to, kad joje ir nebuvo atliekami neblaivumo nustatymo tyrimai. Įvykis buvo ne darbo metu, tai patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos išvada.

Paaiškina, kad VSDFV procesinė padėtis šioje byloje turėtų būti tretysis suinteresuotas asmuo, nes valdyba yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 25, 32, 54 str., Vyriausybės 2004 03 22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 31, 90, 91, 120 punktais, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalimi.

Paaiškina, kad pareiškėjas skundžiamus sprendimus jau buvo 2004 07 05 apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2004 08 10 nutartimi grąžino skundą pareiškėjui laikant skundą nepaduotu. Nutartis buvo skundžiama LVAT, kuris paliko nutartį nepakeistą. Tuomet pareiškėjas vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2005 05 01 sprendimą Nr. 15-64424, kuriuo buvo atsisakyta skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 10 10 priėmė sprendimą skundą atmesti. Sprendimas įsiteisėjo.

Mano, kad pareiškėjas padavė skundą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl kurio yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 10 10 sprendimas. Mano, kad skundas turėjo būti nepriimtas vadovaujantis ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.

Nesutinka su reikalavimu panaikinti sprendimus. Paaiškina, kad pagal tuo metu galiojusio Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Vyriausybės 2000 05 08 nutarimu Nr. 506 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 01 28 įsakymu Nr. 5 Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarkos nuostatas, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teigia, kad buvo išnagrinėta nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga ir buvo nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Neblaivumo būseną įrodo Ventspilio miesto savivaldybės Ventspilio ligoninės 2003 11 26 raštas Nr. I-9/984, kuriame nurodyta, kad E. B. kraujyje nustatyta 1,28 promilės, o šlapime 0,83 promilės etilo alkoholio. Šis faktas konstatuotas ir Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 4.4 ir 8 punktuose. Paaiškina, kad nustatyta, jog po darbdavio organizuotų varžybų, E. B. ir kiti asmenys dar liko aikštėje paspardyti kamuolį, o E. B. užsikabino už rankinio vartų skersinio, norėdamas apsiversti aplink viršutinį skersinį, o vartai užkrito ant jo. Nustatyta, kad žaidimo organizatoriai alkoholio iki 17 val. griežtai nedavė. Paaiškina, kad E. B. pažeidė saugos darbe reikalavimus, būdamas neblaivus neatsargiai elgėsi, suposi ant vartų metalinio skersinio. Akivaizdu, kad vartai užkrito ne dėl objektyvių priežasčių, bet dėl nukentėjusiojo veiksmų, kurie nesusiję su futbolo žaidimu. Vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo senato 1997 01 16 nutarimo Nr. 2 20 punktu. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte, tiek tyrimo medžiagoje nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko jau po oficialių renginių, laisvalaikio metu. Tokie įvykiai pagal įstatymo nuostatas taip pat nepriskiriami draudiminiams.

Prašo atsisakyti atnaujinti terminą bei skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV atstovė teisme palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė atmesti visus skundo reikalavimus. Paaiškino, kad Ventspilio miesto ligoninės pažyma dėl E. B. girtumo, yra tinkamas dokumentas, kuris buvo išduotas draudimo bendrovei Ergo Lietuva prašant, todėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos pagrįstai rėmėsi šia pažyma. Dėl to, ar įvykis buvo darbo laiku, paaiškino, kad šiuo atveju svarbu ne laikas, o tai, kad E. B. susižeidė ne darbdavio organizuoto žaidimo metu.

Nesutinka, kad darbdavys neužtikrino saugių žaidimo sąlygų. Paaiškina, kad aikštelė, kurioje įvyko nelaime, ir neturėjo būti pritaikyta futbolui, nes oficialios futbolo varžybos pagal renginio programą ir neturėjo vykti. Paaiškina, kad visi organizuoti žaidimai, kurie vyko renginio metu, iš esmės negalėtų būti laikomi sportiniais, nes taisyklės buvo sugalvotos tokios, kad dalyvavimui kuo mažiau įtakos turėtų fizinis asmens pasirengimas. Visi žaidynių dalyviai buvo supažindinti su taisyklėmis.

Paaiškina, kad dėl to, jog grupė žmonių, kurie pasibaigus organizuotiems žaidimams, savo iniciatyva, be darbdavio žinios, sugalvojo žaisti futbolą aikštelėje, kuri nėra futbolo aikštė, ir kurioje esantys vartai, nebuvo futbolo vartai, nei renginio organizatoriai, nei darbdavys negali būti laikomi atsakingais. Buvo akivaizdu, kad aikštelėje yra neįtvirtinti į žemę vartai. Pareiškėjas nekreipė dėmesio į akivaizdų faktą ir atliko veiksmus, kurie ir buvo nelaimės priežastimi. Tretysis asmuo negalėjo numatyti, kad suaugęs žmogus atliks tokius neapdairius veiksmus.

Paaiškina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su darbdavio vidaus taisyklėmis, todėl žinojo, kad darbo metu draudžiama būti apsvaigusiems nuo alkoholio. Paaiškina, kad alkoholis buvo vartojamas darbdaviui nežinant. Alkoholis buvo vartojamas slapta – automobilyje. Mano, kad pareiškėjo neblaivumas buvo įvykio priežastimi, remiasi Civilinio kodekso 6.253, 6.282 str. nuostatomis. Paaiškina, jog yra nustatyta, kad pareiškėjas, vartodamas alkoholį, pats atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. nuostatas.

Paaiškina, kad pagal ieškovų E. B., L. B., J. B., A. B. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland yra nagrinėjama civilinė byla bendros kompetencijos teisme. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2006 09 07 priėmė sprendimą, kurį ieškovai apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Civilinėje byloje yra nagrinėjamos reikšmingos ir šiai bylai aplinkybės dėl pareiškėjo neblaivumo.

Mano, kad visose bylose pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, todėl nėra pagrindo termino atnaujinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, išklausęs teisminiame bylos nagrinėjime dalyvavusių asmenų paaiškinimus, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, daro išvadą, kad skundas netenkintinas, prašymas atnaujinti terminą netenkintinas, todėl byla dėl sprendimų panaikinimo nutrauktina, reikalavimas, kad teismas priimtų sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu, netenkintinas.

Sprendžiant pareikštą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004 03 29 sprendimo Nr. 9 bei VSDFV 2004 05 31 sprendimo Nr. (11.1)-1-3323 nuginčijimo teismas vadovaujasi tuo, jog pagal E. B. 2005 07 28 paduotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (administracinė byla Nr. I-1963-8/2005) buvo išnagrinėta administracinė byla, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Minėtoje byloje yra atstovavimo sutartis, sudaryta tarp E. B. ir advokato A Bandžiaus (adm. byla Nr. I-1963-8/2005, b.l. 7), šią sutartį teismas bylos nagrinėjimo metu pripažino tinkama. Šios bylos nagrinėjimo faktas leidžia preziumuoti, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu pareiškėjas E. B. de jure buvo laikomas veiksniu ir galinčiu ginti savo teises teismuose.

Iš Kauno rajono apylinkės teismo 2006 09 18 sprendimo (b.l. 94) darytina išvada, kad E. B. žmona L. B. tik 2006 m. kreipėsi į teismą dėl sutuoktinio pripažinimo neveiksniu. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 10 23 nutartimi E. B. buvo nustatyta nuolatinė globa ir globėja paskirta L. B.. L. B., būdama paskirta E. B. globėja, jau žinojo, kad yra priimti šioje byloje ginčijami VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai. Tokia išvada daroma dėl to, kad ji pati pasirašė E. B. vardu skundą, kuriuo siekė nuginčyti tuos pačius sprendimus (administracinė byla Nr. 1238/6/2004), skundas buvo paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2004 07 07. Sprendžiant šio skundo priėmimo klausimą, 2004 07 23 teismas priėmė nutartį, kuria nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje aiškiai nurodyta trūkumų esmė – L. B. turėjo pateikti įgaliojimą, suteikiantį jai teisę veikti teisme E. B. vardu ar pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad E. B. yra neveiksnus, o ji paskirta E. B. globėja. Nutartis 2004 07 23 buvo išsiųsta pačios L. B. nurodytu adresu, tai patvirtina lydraštis. Akivaizdu, kad L. B. nutartį gavo, nes 2004 08 06 buvo pateiktas patikslintas skundas, kuris 2004 08 10 nutartimi laikomas nepaduotu, nes nebuvo tinkamai pataisyti trūkumai. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad skundas nepriimamas dar ir todėl, kad praleistas 20 dienų VSDFV įstaigų apskundimo terminas, nurodyta ABTĮ 32 str. 1 d., nustatanti tokį terminą. 2004 08 10 nutartis siųsta tuo pačiu adresu, kaip ir ankstesnė nutartis, kurią L. B. gavo. 2004 08 10 nutartį L. B. taip pat gavo, nes nutartis buvo skundžiama atskiruoju skundu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 09 23 nutartyje taip pat patvirtinama, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas.

Iš aprašytų aplinkybių daroma išvada, kad L. B., kreipdamasi į teismą po to, kai tapo E. B. globėja (Kauno rajono apylinkės teismo 2006 10 23 nutartis įsiteisėjo 2006 11 01), jau žinojo, kad įstatymas nustato 20 dienų skundo padavimo terminą, tačiau teismui skundą padavė tik 2007 01 02, t. y. vėl nesilaikydama termino, apie kurį jau žinojo. L. B. skunde nurodo svarbias ir objektyvias termino praleidimo priežastis tik iki to momento, kai ji buvo pripažinta E. B. globėja (E. B. liga, invalidumas, faktinis neveiksnumas). Tačiau tai, kad ji kreipėsi į advokatus tik 2006 11 17 negali būti pripažinta svarbia ir objektyvia, nuo pareiškėjo vardu veikiančios globėjos valios nepriklausančia termino praleidimo priežastimi. Tai gali būti vertinama tik kaip pačios L. B. nepakankamas atidumas ir rūpestingumas. L. B. nepaaiškina, kokios priežastys jai sutrukdė iš karto įsiteisėjus nutarčiai dėl globos kreiptis į advokatus, kas sutrukdė pateikti advokatams anksčiau gautas 2004 metų teismo nutartis, kad jie galėtų skubiai surašyti skundą teismui ir paduoti skundą per 20 dienų nuo globos įsiteisėjimo.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas nepripažįsta, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir atmeta prašymą dėl termino atnaujinimo. Dėl to byla dalyje dėl VSDFV sprendimų panaikinimo nutraukiama.

Pareiškėjo vardu yra pareikštas reikalavimas, kad teismas priimtų naują sprendimą ir E. B. nelaimingą atsitikimą 2003 08 16 pripažintų draudiminiu įvykiu.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 6 dalyje (galiojusioje VSDFV įstaigų sprendimų priėmimo metu ir šiuo metu) nustatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2004 03 22 nutarimu Nr. 309, 31 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiu įvykiu priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas (pavaduotojas) šių Nuostatų nustatyta tvarka, Nuostatų 120 punkte pasakyta, kad asmuo, nesutinkantis su Fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu, per mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos turi teisę apskųsti jį Fondo valdybai, o 121 punkte pasakyta, kad Fondo valdybos direktoriaus (pavaduotojo) sprendimas gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi teisės aktai reglamentuoja, kad sprendimą dėl draudiminio įvykio pripažinimo (nepripažinimo) priima tik VSDFV teritorinis skyrius, nustatyta tokio sprendimo apskundimo tvarka ir teismas gali spręsti tik dėl paties sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas negali spręsti dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu ir priimti tuo klausimu sprendimą, kuris būtų pagrindu mokėti periodines išmokas. Šio ginčo atveju yra galiojantys VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 03 29 (b.l. 93) sprendimas nepripažinti nelaimingo atsitikimo draudiminiu įvykiu, yra VSDFV 2004 05 31 sprendimas, kuriuo teritorinio skyriaus sprendimas paliktas galioti (b.l. 87-88), todėl teismas negali priimti naujo sprendimo šiuo klausimu ir šis pareiškėjo reikalavimas netenkinamas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str., 101 str. 6 p., 102 str., 127 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Netenkinti pareiškėjo E. B. vardu pateikto jo įstatyminės atstovės L. B. prašymo atnaujinti terminą paduoti skundui dėl VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004 03 29 sprendimo Nr. 9 ir VSDFV 2004 05 31 sprendimo Nr. (11.1)-1-3323 panaikinimo.

Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004 03 29 sprendimo Nr. 9 ir VSDFV 2004 05 31 sprendimo Nr. (11.1)-1-3323 panaikinimo.

Atmesti skundo reikalavimą dėl naujo sprendimo priėmimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.