- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2S-1844-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08368-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- L. G.
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-14793-861-2016 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškimu pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-14793-861-2016 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškime nurodė, kad pareiškėja ir atsakovas V. G. gyvena santuokoje nuo 2001-08-11, nagrinėjant aukščiau paminėtą bylą dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. G., jo sutuoktinė nebuvo įtraukta į bylą bendraatsakove. Pareiškėjos dalyvavimas procese buvo būtinas, nes teismo sprendimas šioje byloje sukuria teisines pasekmes pareiškėjai, nes skolos išieškojimas vykdomas ir iš jos turto bei darbo užmokesčio. Nors byloje yra 2012-07-03 paskolos sutartis Nr. 01, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovas neįrodė, kad perdavė paskolos pinigus atsakovui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį atsakovui atmetė, o Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad atsakovas iš dalies – 30 000 Lt yra grąžinęs ieškovui, jo naudai iš atsakovo priteisė likusią sumą nuo paskolos sutartimi numatytos paskolos sumos. Pareiškėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas paskolinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo, vadovaudamasis sutarties 5.1 punktu, kuris numatė, jog paskolos gavėjas užtikrina, kad jis turi teisę sudaryti sutartį, ir sutartis sudaryta suderinus tai su paskolos gavėjo sutuoktiniu bei sutartis neprieštarauja jo šeimos interesams, paimta paskola bus naudojama tik paskolos gavėjo šeimos poreikiams tenkinti, į bylą bendraatsakove turėjo įtraukti ir pareiškėją, nes pagal CK 3.109 str. L. G. kyla solidari atsakomybė. Kadangi pareiškėja jokiu procesiniu statusu neįtraukta į procesą, padarytas procesinės teisės normos pažeidimas, sudarantis pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 366 str.1 d.7 p. pagrindu. Ieškovas R. S. prašė atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje ir nurodė, jog procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar jo pareigų, teismas jam sukuria teisių ir pareigų arba tokiu sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo ieškovo naudai priteista skola, pažeidžia jos teises. Iš pareiškimo turinio matyti, jog atsakovas kartu su savo sutuoktine siekia įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo tais pačiais argumentais, jog paskola realiai atsakovui ieškovo nebuvo suteikta.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d.7 p. pagrindu, nepateikė jokių argumentų, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl skolos išieškojimo iš jos sutuoktinio ieškovo naudai, sprendimu pasisakė ar nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjos nurodyti argumentai, jog teismo sprendimo pagrindu skolos išieškojimas vykdomas iš jos turto bei darbo užmokesčio, nereiškia jog teismas sprendimu pasisakė ir nusprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų, manytina, jog pareiškėja neteisingai aiškina CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostatas. Vilniaus apygardos teismo 2017-09-12 sprendime, kuriuo iš atsakovo V. G. priteista skola ieškovo R. S. naudai, nėra nurodyta, jog skolos išieškojimas nukreipiamas į atsakovo sutuoktinės L. G. turtą, nenustatyta, jog sprendime teismas iš viso pasisakė dėl atsakovo sutuoktinės teisių ar pareigų. Teismas pareiškėjos argumentus, jog pareiškėjai kyla solidari atsakomybė, atmetė, kaip visiškai niekuo nepagrįstus, nes priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nenusprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjos nurodytus argumentus, jog nagrinėtoje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar tarp šalių pasirašyta paskolos sutartis laikytina sudaryta ar ne, ir kad nuo atsakymo į šį klausimą iš esmės priklauso ir tai, ar ši paskolos sutartis sukelia šalims ir kitiems asmenims kokias nors teisines pasekmes, atmetė, nes dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui V. G. yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas, o be to, paties atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu - dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t.y. atsakovui įrodinėjant kad paskolą ieškovui jis grąžino ( civ.b.l.A2-42099-820/2017, b.l. 1-50), rodo, jog atsakovas paskolos gavimą pripažino ir per proceso atnaujinimo institutą siekė įrodyti, kad paskolą grąžino. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą atsakovo prašymą teismas atmetė, nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos 2018-01-16 nutartimi.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-14793-861/2016. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:Šioje byloje esminis akcentas yra tas, kad tiek atsakovą, tiek ir pareiškėją sieja sutuoktinių teisiniai santykiai, kas per se reiškia, kad sutuoktinių turtui taikomas atitinkamas teisinis rėžimas. Pareiškėja nurodė, kad jie su atsakovu nėra sudarę ikivedybinės ar povedybinės sutarties, todėl visas turtas, tiek pajamos gaunamos iš darbo veiklos yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Antstoliui įvykdžius teismo sprendimą, pareiškėjos ir atsakovo turtas sumažėtų išieškota suma. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors Vilniaus apygardos teismo sprendime tiesiogiai ir nenurodyta, kad skola priteisiama iš pareiškėjos, tačiau, visgi šio sprendimo vykdymo metu pareiškėjai sukuriamos prievolės, kurios pasireiškia skolos gražinimu mažinant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą turtą.Ieškovas, teismo posėdyje, kuriame sprendėsi proceso atnaujinimo klausimas, uždavė klausimą pareiškėjos atstovui – kodėl pareiškėja nenori kreiptis į teismą su ieškiniu, patraukiant sutuoktinį (atsakovą byloje) reikalaujant teismo priteisti dalį skolos iš pareiškėjos sutuoktinio. Ieškovo atstovo nuomone, esant tokiam procesui, nebūtų pagrindo atnaujinti bylą, nes pareiškėja savo pažeistas teises galėtų apsiginti kitu procesu – paduodama į teismą savo sutuoktinį. Apeliantė pažymi, kad vien tik toks ieškovo atstovo suformuluotas klausimas bei netiesiogiai pasiūlytas tokios klausimo sprendimo būdas, suponuoja išvadą, kad net ir ieškovas ir jo atstovas laiko, kad visgi Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo pasisakyta ir dėl pareiškėjos teisių ir pareigų.Pareiškėja niekada, jokiais būdais nesakė, kad ji siekia įrodinėti paskolos santykių nebuvimą. Priešingai, pareiškėja nurodė, kad vienas iš pagrindų atnaujinti procesą yra teisingo sprendimo priėmimas. Pareiškėja nurodė, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme teismai netyrė juridiškai reikšmingų faktų – pakvitavimų, kuriais ieškovas R. S., pats savo ranka patvirtino, kad visa skola pagal paskolos sutartį jam buvo grąžinta. Pareiškėjos atstovas, teismo posėdyje nurodė, teismui atnaujinus šią bylą, teismai turės galimybę įvertinti šiuos rašytinius įrodymus bei konstatuoti ne tik kad paskolos santykiai buvo (ką konstatavo Vilniaus apygardos teismas savo sprendime), tačiau ir papildomai konstatuoti, kad paskolos santykiai yra pasibaigę prievolės įvykdymu – grąžinus skolą ir tai patvirtinus paskolos davėjui jo paties išrašytais pakvitavimais.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. S. prašo atmesti pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-29 nutartį. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nusprendė, kad pareiškėja L. G., prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepateikė jokių argumentų, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl skolos išieškojimo iš jos sutuoktinio ieškovo naudai, sprendimu pasisakė ar nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ar pareigų, o pareiškėjos nurodyti argumentai, jog teismo sprendimo pagrindu skolos išieškojimas vykdomas iš jos turto bei darbo užmokesčio, nereiškia jog teismas sprendimu pasisakė ir nusprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų, todėl pareiškėja neteisingai aiškina CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.Kadangi L. G. prašyme nebuvo nurodyta pagrįsta aplinkybė, jog būtent proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra vienintelis įmanomas jos tariamai pažeistų teisių ir interesų gynybos būdas, ieškovas, posėdžio metu pateikdamas atsikirtimo argumentus, įvardino vieną iš galimų tariamai pažeistų teisių gynybos būdų - tuo atveju, jeigu pareiškėja, visgi mano, jog jos, kaip sutuoktinės materialios teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti (tarkim - nesilaikyta sutuoktinių lygiateisiškumo principo), ji gali kreiptis į pirmos instancijos teismą ieškinine tvarka dėl sutuoktinio V. G. galimo lygiateisiškumo principo pažeidimo jos atžvilgiu. Tokio argumento pateikimas jokiais būdais negali būti vertinimas kaip ieškovo palaikymu, kad visgi Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų.Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas argumentas dėl atsakovo prievolės iš paskolos sutarties laikymo pasibaigusiu tinkamai (pagal pakvitavimus) yra melagingas bei nepagrįstas, kadangi iki šios dienos skolininkas V. G. savo kreditorinius įsipareigojimus išieškotojui R. S. nėra tinkamai įvykdęs, liko skolingas 20 273,40 EUR (70 000 Lt).Įstatymas reikalauja ne tik sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir būti rūpestingam – rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, koncentruotu ir ekonomišku ginčo išsprendimo procesu (CPK 7 str. 2 d.), o pareiškėjas, inicijavęs civilinės bylos iškėlimą, turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu jos išnagrinėjimu. L. G. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo papildomai motyvavo argumentu, jog pareiškėjai negali būti atimta galimybė įstatymo nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises, būti išklausytai principus, tačiau nei į vieną paskirtą bylos nagrinėjimą neatvyko pasisakyti bei nepasinaudojo suteikta teise būti išklausytai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą.Pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tai yra dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo byloje, į kurios nagrinėjimą neįtraukti suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys, priėmimas savaime nėra pagrindas atnaujinti procesą. Toks pagrindas atsirastų, kai sprendime būtų tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktų asmenų teisių ir (ar) pareigų arba juo būtų pažeidžiamos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla civilinėje byloje Nr. 2-14793-861-2016 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo, kurioje sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą panaikino ir ieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, priteisė ieškovui R. S. iš atsakovo V. G. 20 273,40 EUR skolos ir 607,60 EUR už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą, motyvavo tuo, kad pareiškėja ir atsakovas V. G. gyvena santuokoje nuo 2001-08-11, nagrinėjant aukščiau paminėtą bylą dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. G., jo sutuoktinė nebuvo įtraukta į bylą bendraatsakove. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtu sprendimu, konstatuoja, jog nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje sprendimo dalyse nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų, taip pat teismo sprendimas nesukuria pareiškėjai jokių teisių ar pareigų. Ta aplinkybė, kad iš pareiškėjos sutuoktinio buvo priteista skola pagal jo ir ieškovo pasirašytą paskolos sutartį, nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo požiūriu teismo sprendimas pakeitė pareiškėjos teisių ir pareigų apimtį. Įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų įtraukta į procesą, procesinis rezultatas byloje būtų toks pat, todėl proceso atnaujinimo institutas šiuo atveju neturi būti naudojamas kaip priemonė kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir dar kartą išnagrinėti bylą dėl tų pačių aplinkybių. Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenurodė aplinkybių, kad jos dalyvavimas byloje būtų sąlygojęs kitokį teismo sprendimą. Darytina išvada, jog prašymas grindžiamas formaliu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.Pareiškėja nurodo, kad antstoliui įvykdžius įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą, pareiškėjos ir atsakovo turtas sumažėtų išieškota suma (mažinama sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kas per se reiškia, kad mažinamas tiek atstovui tiek pareiškėjui priklausantis turtas in corpore). Vien dėl šios aplinkybės, pareiškėjos teigimu, turi būti atnaujinamas procesas, o byla nagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos pažymi, kad išieškojimą iš fizinių asmenų turto reglamentuoja CPK 666 straipsnis, skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą reglamentuoja CPK 667 straipsnis. Tai, kad antstolis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą atlieka vykdomuosius veiksmus iš skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su pareiškėja, neįrodo, kad sprendimu buvo išspręsta dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio solidariosios prievolės. Sprendime aiškiai nurodoma, kad skola priteisiama tik iš pareiškėjos sutuoktinio, todėl antstolio atliekami vykdomojoje byloje atliekami veiksmai negali būti įrodymas, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nuspręsta ne tik dėl pareiškėjos sutuoktinio teisių ir pareigų, bet ir dėl pareiškėjos.Atskirajame skunde pareiškėja ne tik pateikia savo argumentus, kodėl reiktų atnaujinti bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bet ir ginčija teismo išvadas, susijusias su paskolos grąžinimu, kurios yra nepalankios pareiškėjos sutuoktiniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išnagrinėtos bylos teismo išvadų kvestionavimas yra neteisėtas procesinis veiksmas ir negalintis būti nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.