- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- eI3-3274-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01399-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. K.-S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba
- Advokatai
- Andrius Bambalas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K.-S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. K.-S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. P-20 „Dėl valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėja nurodo, jog Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Aprašo nuostatas, gero administravimo principą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau - ir VAĮ) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką.
Pažymi, jog Komisija Pranešimu pareiškėją informavo, kad ji yra įtariama nesilaikiusi Rekomendacijų 11 punkto ir galimai pažeidusi Lietuvos Respublikos valstybinės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą bei 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pareigą. Tik pareiškėjai pateikus paaiškinimus apie Rekomendacijų patariamąjį pobūdį, Komisija pakeitė tarnybinio pažeidimo turinį ir papildomai nurodė, kad tarnybinėn atsakomybėn ji yra traukiama ir už Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punkte nustatytų funkcijų netinkamą vykdymą (šis pažeidimas nustatytas ir Įsakyme), ko nebuvo Pranešime.
Pareiškėja akcentuoja, jog nei Komisija, nei Kontrolierė jos neinformavo apie pasikeitusius įtariamus pažeidimus nei raštu, nei 2021 m. kovo 2 d. nuotolinio susitikimo metu, nei vėliau iki Įsakymo pasirašymo dienos. Apie tai, kad pareiškėja yra traukiama tarnybinėn atsakomybėn ir už Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punkte nustatytų funkcijas sužinojo tik susipažinusi su Įsakymu. Šiuo atveju toks pažeidimų, už kuriuos pareiškėja patraukta tarnybinėn atsakomybėn, pasikeitimas laikytinas esminiu ir dėl to, kad Komisijos išvadoje nurodyta tik tai, kad ji netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktuose nustatytas funkcijas. Pareiškėja nurodo, jog ji ne tik pateikė paaiškinimus, bet ir sutiko dalyvauti papildomame susitikime su Komisijos nariais nuotoliniu būdu, todėl savo teisės būti išklausyta neatsisakė.
Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktuose išvardinta ne viena, o platus spektras skirtingų funkcijų. Iš Komisijos išvados, taip pat iš Įsakymo, nėra aišku, kurią konkrečiai funkciją pareiškėja pažeidė bei už kurios funkcijos, numatytos Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktuose, pažeidimą jai skirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjos teigimu, taip pat nėra nurodyta, kaip pasireiškė visų Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktuose numatytų funkcijų pažeidimas. Nei Komisijos išvadoje, nei Kontrolierės Įsakyme nėra pažeidimų (šių funkcijų neatlikimo) sudėties ir/ ar požymių - nekvalifikuoti pareiškėjos veiksmai Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktų atžvilgiu. Iš Komisijos išvados ir Įsakymo visiškai nėra aišku, kokiais būtent veiksmais pareiškėja neatliko numatytų funkcijų ir kuo pasireiškia jų netinkamas atlikimas. Komisija išvadoje taip nenurodė ir to, kaip ir kuo vadovaujantis turėtų būti tinkamai vykdomos minėtos funkcijos.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog Komisija, nesupažindino jos su pasikeitusia pažeidimų, už kuriuos ji yra patraukta tarnybinėn atsakomybėn, apimtimi ir nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus dėl jų, taip pat nekvalifikavo ir nemotyvavo konstatuotų Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktų pažeidimų. Anot pareiškėjo, Komisija ne tik pažeidė Aprašo 9 punktą ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad „gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo <...> turi teisę <...> komisijai <...> per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo“, bet ir gero administravimo principą - asmens teisę būti išklausytam ir informuotam, o taip pat administracijos pareigą pagristi savo sprendimus.
Pažymi, jog Komisijos išvadoje skiriami bent 3 lapai siekiant patariamojo pobūdžio Rekomendacijas pateikti kaip imperatyvaus pobūdžio teisės aktą. Tačiau Komisijos argumentacija remiasi ne pačių Rekomendacijų nuostatomis, o tuo, kaip galbūt Tarnybos darbuotojai ir net pati Komisija supranta ir vertina Rekomendacijas. Pažymi, kad Rekomendacijų 4 punktas nustato, kad šios rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio. Pats žodis rekomendacija neturi imperatyvios, privalomosios reikšmės - tai patariantis dokumentas. Iš Komisijos išvados nėra suprantama, kaip Rekomendacijose, kurios tiek turinio, tiek teisiniu požiūriu yra patariamojo pobūdžio dokumentas, gali būti nustatyti reikalavimai. Komisijos teikiamas naratyvas „Rekomendacijų reikalavimai“ nepadaro dokumento imperatyviu. Tačiau pagal Komisijos išvadą darytina prielaida, kad tai, ar Rekomendacijos bus laikomos imperatyviomis, ar patariamojo pobūdžio dokumentu, priklauso ne nuo to, kas dėl jų pobūdžio objektyviai nurodoma pačiose Rekomendacijose, o nuo to, kaip kokiu atveju, koks nors tarnybinį nusižengimą nagrinėjantis subjektas išaiškins Rekomendacijų privalomumą / neprivalomumą, ir nuo to, kokiai atskirai subjektų grupei (trečiosioms šalims ir Tarnybos darbuotojams) jas reiks pritaikyti, ir nuo to, kurią dalį Rekomendacijų pripažins privalomąja, kurią patariamąja.
Skirtingas atskirų subjektų Rekomendacijų vertinimas - kaip šiuo atveju tai padarė Komisija aiškindama Rekomendacijų imperatyvumą - neužtikrina aiškumo ir apibrėžtumo. Vadinasi, dokumento privalomumas priklauso nuo subjektyvių aplinkybių, nors pats dokumento pavadinimas ir jo turinys yra aiškiai rekomendacinio patariamojo pobūdžio. Kartu tokia situacija sudaro prielaidas ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Įsakymas, kuriuo priimtas sprendimas pripažinti tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą yra nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas, bei remiamasi spėjimais, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Taip pat rengiant išvadą ir priimant Įsakymą pažeistas ir gero administravimo principas, ta apimtimi, kad buvo apribota asmens teisė būti išklausytam ir informuotam - pareiškėja nebuvo informuota apie pasikeitusius pažeidimus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį, ir neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėja, vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimą, du kartus teikė paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo, todėl jos teisė į paaiškinimų pateikimą buvo įgyvendinta pilna apimtimi. Aplinkybė, kad, atlikus tyrimą, buvo papildytas pareiškėjos padaryto nusižengimo teisinis kvalifikavimas, nurodant ir į pareiškėjos pareigybės aprašymą, nekeičia aplinkybės, jog pareiškėja ne kartą teikė paaiškinimus, o tuo atveju, jeigu papildymas nuoroda į pareigybės aprašymą būtų pripažintas būtinu, toks procesinis neatitikimas turi būti kvalifikuojamas neesminiu.
Pažymi, jog teisės norma dėl draudimo atskleisti asmens duomenis, kurią, be kita ko, pareiškėja, nenuasmenindama dalies dokumento, pažeidė, yra imperatyvi, o tai kad ji yra įtvirtinta rekomendacijose neeliminuoja pareiškėjos pareigos jos laikytis. Be to, pati pareiškėja nurodė, kad Rekomendacijų ji privalo laikytis bei kartu turi užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Išvada ir Įsakymas atitinka jiems nustatytus reikalavimus, o skunde nėra nurodyta, kaip konkrečiai pasireiškia minėtų dokumentų neteisėtumas, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo pareiškėjos netinkamą funkcijų vykdymą ir skyrė pastabą.
Atsakovas nesutinka su skundu, kuris iš esmės grindžiamas lingvistiniu teisės akto pavadinimo vertinimu, nevertinant teisės akte įtvirtintų konkrečių teisės normų imperatyvumo. Bet kuriuo atveju, pačios pareiškėjos elgesys bei rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja žinojo savo pareigą dėl Tarnyboje rengiamų raštų reikalavimų asmens duomenų apsaugos aspektu.
Priešingai nei teigiama skunde, reikalavimas dėl asmens duomenų nuasmeninimo, kurio privalėjo laikytis pareiškėja, yra imperatyvi teisės norma ir jos imperatyvaus reguliavimo neeliminuoja aplinkybė, kad teisės aktas, kuriame minėta norma įtvirtinta, yra Rekomendacijos. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos aiškinimu, jog pareiškėja neprivalėjo laikytis Rekomendacijų 11 p. nustatytos pareigos nuasmeninti teikiamus dokumentus, nes Rekomendacijų 4 p. nurodyta, kad Rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio, kadangi teisės akto pavadinimas neapsprendžia konkrečios normos imperatyvumo - tai turi būti daroma, vertinant konkrečią elgesio taisyklę.
Iš pačios pareiškėjos patvirtinimų, pareiškėja žinojo ir suvokė, kad asmens duomenų atskleidimas nėra galimas. Pareiškėja žinojo ir suprato reikalavimus dėl asmens duomenų apsaugos, įskaitant ir reikalavimą nuasmeninti rengiamus dokumentus, todėl pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas.
Pareiškėjos pareiga užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą kyla ne tik iš Rekomendacijų, tačiau ir iš kitų teisės aktų, su kuriais pareiškėja buvo supažindinta ir kurie buvo neatskiriama tinkamo pareiškėjos funkcijų vykdymo dalis. Sisteminis asmens duomenų apsaugos reglamentavimas Tarnyboje, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta, patvirtina priešingai - pareiškėja žinojo, kad jai, kaip dokumentų rengėjai, yra keliamas reikalavimas užtikrinti asmens duomenų apsaugą, įskaitant ir rengiamų dokumentų tinkamą nuasmeninimą.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta už netinkamą valstybės tarnybos funkcijų vykdymą, o ne taikyta atsakomybė už asmens duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims. Be to, tiek Komisijos Išvada, tiek Įsakymas atitinka jiems keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinimui.
Ginčo atveju egzistuoja visi nusižengimo sudėties elementai, būtini tarnybinio nusižengimo konstatavimui: pareiškėja, kuri buvo vienintelė rengėja, netinkamai parengė raštą, dėl ko buvo atskleisti asmens duomenys.
Pažymi, jog abstraktūs skundo teiginiai apie Išvados netinkamumą nėra pagrindas skundo tenkinimui, nes Išvada atitinka jai keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog nepaisant deklaratyvių pareiškimų apie Įsakymo nepakankamą motyvaciją, spėjimus ir t. t., skunde nėra detalizuota konkretūs Įsakymo panaikinimo pagrindai ir teisės aktai, kurių minėtas Įsakymas neatitinka, todėl atsakovas objektyviai negali pateikti atsikirtimų į tokius pareiškėjos skundo teiginius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2021 m. balandžio 25 d. įsakymo P-20 „Dėl valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1 punkto, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja skundo padavimo metu Tarnyboje ėjo vyriausiosios specialistės pareigas. Šiuo metu pareiškėja Tarnyboje nebedirba.
Pareiškėja 2020 m. gruodžio 15 d. parengė Tarnybos 2020 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. S-390 ir jo priedų projektus, adresuotus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Juridinės tarnybos vadovui. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 15 d. el. paštu išsiuntė minėto rašto ir jo priedų projektus Kontrolierei. Tą pačią dieną Kontrolierė dėl rašto projekto pateikė pastabas pareiškėjai, kuri jas pataisiusi pakartotinai išsiuntė Kontrolierei 2020 m. gruodžio 15 d. Kontrolierė pastabų dėl priedų projektų nepateikė. Pareiškėja pataisė rašto projektą pagal Kontrolierės pateiktas pastabas ir 2020 m. gruodžio 15 d. išsiuntė Kontrolierei el. paštu. 2020 m. gruodžio 17 d. raštas buvo užregistruotas Tarnyboje Nr. S-390 ir pasirašius Kontrolierei buvo išsiųstas adresatui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Juridinės tarnybos vadovui (toliau – ir Raštas).
2020 m. sausio 29 d. pareiškėja el. laišku informavo Kontrolierę, jog viename Tarnybos Rašto priede Nr. 4 yra asmens, pateikusio Tarnybai skundą, el. pašto adresas.
2021 m. vasario 1 d. Kontrolierės įsakymu Nr. V-8 buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) galimam pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti.
2021 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įsakymu Nr. V-8 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ (toliau - Komisijos įsakymas), atsižvelgiant į pareiškėjos 2020 m. vasario 3 d. prašymą į sudaromą komisiją buvo įtraukta „Tarnybos darbuotojų atstovė D. B.“ ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atsakymą, buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta atlikti tyrimą dėl Tarnybos vyriausiosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos) K. K. galimo asmens duomenų neteisėto atskleidimo nagrinėjant skundą ir pateikiant motyvuotą išvadą akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui apie tyrimo rezultatus ir kitą tyrimo medžiagą teisės aktų nustatyta tvarka.
2021 m. vasario 11 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. S-60 (toliau – ir Pranešimas) pareiškėja buvo informuota, kad: „2021 m. sausio 29 d. elektroniniame laiške savo tiesioginei vadovei akademinės etikos ir procedūrų kontrolierei L. T. nurodėte, kad tą dieną - 2021 m. sausio 29 d. - rinkdama medžiagą, kurios kopijų prašė skundą Tarnybai pateikusi pareiškėja, pastebėjote Jūsų parengtame Tarnybos 2020 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. S-390 4 priedo pirmame lape „kaip ir klaidą“ - nuasmeninus visą skundo medžiagą „vienoje vietoje liko pareiškėjos el. pašto adresas.“
2021 m. vasario 23 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus.
2021 m. kovo 2 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame pareiškėja pateikė žodinius paaiškinimus.
2021 m. kovo 16 d. Komisija parengė Išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo rekomendacijų (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 23 d.; neteko galios 2021 m. lapkričio 19 d.; toliau – ir Rekomendacijos) 11 punkto, Tarnybos vyriausiojo specialisto (valstybės tarnautojo) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-34 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnautojo pareigybės aprašymas) 7 ir 8 punktuose nustatytų funkcijų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus.
VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas, kuris numato, jog valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus. VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatytos valstybės tarnautojų pareigos, be kita ko, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (16 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, jog skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo rekomendacijos nustato skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo taisykles Tarnyboje. Pagal Rekomendacijų 4 punktą šios Rekomendacijos skirtos darbuotojams, atsakingiems už tyrimų nagrinėjimą. Jos yra patariamojo pobūdžio, todėl kiekvienas tyrėjas, planuodamas atlikti tyrimą ir jį atlikdamas, turi atsižvelgti į tyrimo specifiką ir planuoti jo eigą suderinus su kontrolieriumi.
Rekomendacijų 11 punkte numatyta, jog siekiant užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugos tvarkymą Tarnyboje, taip pat asmenų, pateikusių Tarnybai rašytinį skundą, apsaugą, duomenys apie asmenis, pateikusius Tarnybai rašytinį skundą, suinteresuotosioms tyrimo šalims neteikiami, neviešinami ir gali būti atskleisti tik esant pareiškėjo rašytiniam sutikimui ir tiek, kiek to būtina tyrimui atlikti, visapusiškam, išsamiam ir objektyviam sprendimui priimti bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
Tarnautojo pareigybės aprašymo IV skyriuje įtvirtintos vyriausiojo specialisto funkcijos, be kita ko, 7 punkte numatyta, jog vyriausiasis specialistas nagrinėja skundus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl teisinių veiklų vykdymo arba prireikus koordinuoja skundų ir kitų dokumentų sudėtingais klausimais dėl teisinių veiklų vykdymo nagrinėjimą, rengia atsakymus arba prireikus koordinuoja atsakymų rengimą; 8 punkte nustatyta, jog rengia ir teikia su sudėtingais teisės klausimais susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja su sudėtingais teisės klausimais susijusios informacijos rengimą ir teikimą.
Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Rašto bei jame nurodytų priedų projektus parengė pareiškėja. Taip pat ginčas nekyla dėl fakto, jog Rašto 4 priedo pirmame lape liko nenuasmenintas pareiškėjos A.G., kurios pagrindu pradėtas tyrimas Tarnyboje, elektroninis pašto adresas.
Pareiškėjos teigimu, ji neprivalėjo laikytis Rekomendacijų 11 punkte nustatytos pareigos nuasmeninti teikiamus dokumentus, nes Rekomendacijų 4 punkte nurodyta, kad Rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio, be to, Raštą su jame išvardintais priedais pasirašė Kontrolierė.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina jog nors Rekomendacijų 4 punktas Rekomendacijas ir apibrėžė kaip patariamojo pobūdžio, tačiau šių Rekomendacijų privalomumą patvirtina juose detaliai suformuotos privalomo elgesio taisyklės, konkretūs įpareigojimai Tarnyboje nagrinėjant skundus. Pažymėtina ir tai, jog šiomis Rekomendacijomis Tarnyboje buvo vadovaujamasi visą laiką iki kol Rekomendacijos neteko galios (2021 m. lapkričio 19 d.). Teismas sutinka su atsakovu, jog Rekomendacijų 11 punkte yra įtvirtinta privalomo elgesio taisyklė, nurodant, kad asmens duomenys neteikiami, išskyrus tam tikrus atvejus. Taigi, pareiškėja privalėjo ruošdama Rašto su priedais projektą vadovautis Rekomendacijų 11 punktu ir nuasmeninti teikiamus ginčo dokumentus. Teismo vertinimu, pareiškėja suprato savo pareigą nuasmeninti ginčo dokumentus, kadangi pati informavo Kontrolierę jog Tarnybos Rašto 4 priede “per klaidą liko” nenuasmeninti pareiškėjos asmens duomenys. Be to, pareiškėjos pareiga užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą kyla ne tik iš Rekomendacijų, tačiau ir iš kitų teisės aktų (2019 m. rugpjūčio 2 d. akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įsakymu Nr. V-18 patvirtintose Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje taisyklėse yra nustatyta pareiga saugoti asmens duomenis nuo neteisėto atskleidimo (5.8 p., 11 p., 13 p. ir kt.), Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos asmens duomenų pažeidimų valdymo tvarkos aprašetaip pat nustatyti asmens duomenų apsaugos reikalavimai), su kuriais pareiškėja buvo supažindinta ir kurie buvo neatskiriama tinkamo pareiškėjos funkcijų vykdymo dalis.
Pareiškėjos teigimu, nei Komisija, nei Kontrolierė jos neinformavo apie pasikeitusius įtariamus pažeidimus nei raštu, nei 2021 m. kovo 2 d. nuotolinio susitikimo metu, nei vėliau iki Įsakymo pasirašymo dienos. Apie tai, kad pareiškėja yra traukiama tarnybinėn atsakomybėn ir už Tarnautojo pareigybės aprašymo 7 ir 8 punkte nustatytų funkcijas ji sužinojo tik susipažinusi su Įsakymu. Tokiu būdu buvo pažeista jos teisė pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Aprašas) 9 punktą
teikti paaiškinimus.
Aprašo 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais - komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog 2021 m. vasario 11 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. S-60 pareiškėja buvo informuota apie galimą tarnybinį nusižengimą ir 2021 m. vasario 23 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus Kontrolierei, kuriuose išsamiai išdėstė savo poziciją dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Be to, 2021 m. kovo 2 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ne tik Komisijos nariai bet ir pareiškėja, kuri, kaip matyti iš Komisijos posėdžio protokolo, turėjo galimybę papildomai ir pakartotinai pateikti paaiškinimus, susijusius su galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu bei atsakyti į Komisijos pateiktus klausimus. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjos teisė pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio pažeidimo buvo įgyvendinta tinkamai, t. y. pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti rašytinius paaiškinimus Aprašo 9 p. nustatyta tvarka bei pareiškėja turėjo galimybę pateikti paaiškinimus Komisijos posėdžio metu. Teismas sutinka su pareiškėja, jog ir Pranešime apie tarnybinį pažeidimą turėjo būti nurodyta Tarnautojo pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktai, tačiau iš pareiškėjos 2021 m. vasario 23 d. paaiškinimo turinio, akivaizdu, jog pareiškėja pilnai suprato dėl kokio tarnybinio nusižengimo yra pradėtas tyrimas jos atžvilgiu ir kokio pažeidimo pagrindu ji teikia paaiškinimus (“Pažymiu, kad Tarnybos 2020 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. S-390 4 priedo kopijos aš netvirtinau ir nei tretiesiems asmenims, nei suinteresuotai šaliai tiesiogiai neteikiau. Tai yra ne mano kompetencija.” ir t. t. ). Todėl, teismo vertinimu, toks atsakovo procedūrinis pažeidimas nėra esminis ir tai, kad kvalifikuojant padarytą nusižengimą papildomai buvo padaryta nuoroda į Tarnautojo pareigybės aprašymą, nepaneigia fakto, kad atsakovas tinkamai vykdė Aprašo 9 punktą ir suteikė pareiškėjai teisę teikti paaiškinimus dėl padaryto tarnybinio nusižengimo.
Pareiškėja taip pat skunde nurodo, jog ji neatskleidė asmens duomenų, nes ji tebuvo Rašto rengėja ir ji jokios informacijos tretiesiems asmenims neatskleidė. Tačiau pareiškėja kaip Rašto rengėja buvo atsakinga už tinkamą dokumento, įskaitant ir jo priedų parengimą. Teismas sutinka su atsakovu, jog tinkamas parengimas, be kita ko, reiškia parengto dokumento atitiktį jam keliamiems reikalavimams - šiuo atveju tinkamam dokumento nuasmeninimui. Kadangi Rašto priede Nr. 4. pareiškėja paliko asmens duomenis, iš kurių buvo galima identifikuoti asmenį, kuris kreipėsi į Tarnybą, buvo padarytas asmens duomenų saugumo pažeidimas, kas leidžia daryti išvadą, jog būtent pareiškėja netinkamai vykdė savo funkcijas ir netinkamai parengė Raštą.
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.
Teismas sutinka su Išvadoje atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargia kaltės forma. Nagrinėjamu atveju ginčo situacijoje pareiškėja savo veiksmais pažeidė aukščiau minėtus Išvadoje ir Įsakyme nurodytus teisės aktus.
Taigi, konstatuotina, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.
Sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės. Atsakovės nenustatė pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.
Įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio tarnautojo kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (nenuasmeninti duomenys, Tarnybos poreikis pranešti apie duomenų nenuasmeninimą Asmens duomenų apsaugos inspekcijai) ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjos skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos K. K.-S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.