Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Administracinė byla Nr. AS-822-776-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
AS-822-776-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-630-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
D. L.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822–776/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-630-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybei dėl rašto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2011-08-12 gautas pareiškėjos D. L. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės mero 2011-03-25 raštą Nr. MSD-61.

Šalies argumentai

D. L. prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Kauno rajono savivaldybės mero 2011-03-25 rašto Nr. MSD-61 (toliau – ir Raštas) panaikinimo. Skunde nurodė, kad ginčijamą Raštą gavo 2011 m. kovo pabaigoje, terminą praleido, nes raštas buvo neaiškus, jame nenurodyta apskundimo tvarka ir terminas. Jai nuvykus į Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių darbuotojos nepaaiškino dėl Rašto apskundimo termino ir tvarkos bei galimybės ginti savo teises. Siekdama sužinoti daugiau informacijos ji 2011-07-11 prašymu kreipėsi į atsakovą, tačiau ir šiame rašte atsakovas neišaiškino, kaip ji gali ginti savo teises. Ji gyvena kaime, apie teisinius reikalus nieko neišmano. Jos nuomone, šios aplinkybės pripažintinos svarbia termino praleidimo priežastimi.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos D. L. skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str.).

Teismas iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų padarė išvadą, kad pareiškėja 2011 m. kovo pabaigoje gavo ginčijamą Kauno rajono savivaldybės mero 2011-03-25 raštą, kuriuo buvo atsakyta į jos 2011-02-24 prašymą. Teismo vertinimu, gavus šį raštą pareiškėjai tapo žinoma jį rašiusi institucija, jo priėmimo data, turinys, galimas šio rašto neteisėtumas ar nepagrįstumas, todėl paskutinė šio rašto apskundimo teismui diena (įvertinus poilsio ir švenčių dienas) laikytina 2011 m. gegužės 2 d. Skundą teismui pareiškėja padavė 2011 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidusi terminą skundui paduoti daugiau nei tris mėnesius.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas dėl svarbios priežasties. Pareiškėja D. L. pripažino, jog praleido terminą skundui paduoti, nurodė, kad tai padarė dėl teisinių žinių stokos ir ginčo rašte nenurodyto jo apskundimo termino. Teismas pažymėjo, kad teisinio išprusimo stoka pati savaime nelaikoma svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006-06-22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006), nes negalėdami patys realizuoti savo teisių, pareiškėjai turi galimybę pasitelkti atstovą (kvalifikuotą teisininką ar kitą asmenį). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas skelbia, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kadangi visi teisės aktai, reglamentuojantys skundo padavimo tvarką bei terminus skelbiami viešai, todėl asmenims turi būti žinomos teisės aktų nuostatos dėl skundų padavimo teismui terminų ir tvarkos, dėl to pareiškėjos argumentas, kad rašte ir Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje nebuvo paaiškintas apskundimo terminas, nėra pripažintina svarbia priežastimi terminui atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-279/2007). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja pripažino, kad kreipiantis į Kauno rajono savivaldybės administraciją 2011-07-11 prašymu jai buvo atsakyta 2011-07-15 raštu Nr. SD-1750, kuriame taip pat nenurodyta jos galimai pažeistų teisių gynimo tvarka bei skundo padavimo teismui terminai, tačiau akcentuoja, jog į teismą ji kreipėsi nepraleidusi vieno mėnesio termino nuo 2011-07-15 rašto gavimo. Todėl, teismo vertinimu, būdama protinga, apdairi ir rūpestinga, pareiškėja turėjo galimybę domėtis savo teisių gynimu ir skundą teismui dėl ginčijamo 2011-03-25 Rašto galėjo paduoti taip pat nepraleidus įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino.

Teismo vertinimu, pareiškėja skunde nenurodo jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimis. Pažymėjo, kad pareiškėja D. L. turėjo realią galimybę domėtis skundo padavimo teismui terminais ir tvarka bei laiku paduoti skundą teismui.

III.

Pareiškėja D. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011-09-02 nutartį bei patenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad administracinio akto apskundimo tvarkos tinkamas neišaiškinimas nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstituciniu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1109/2011). Teigia, kad skundžiamame Rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas, pasak pareiškėjos nevertino visų jos prašyme nurodytų aplinkybių: kad ji gyvena kaime, teisiškai neišprususi, buvo suklaidinta socialinio skyriaus darbuotojų. Be to, teismas esą neatsižvelgė, kad skundžiamas Raštas turi įtakos pareiškėjos vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Tuo atveju, kai specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str.).

Iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2011 m. kovo pabaigoje gavo ginčijamą Kauno rajono savivaldybės mero 2011-03-25 raštą, kuriuo buvo atsakyta į jos 2011-02-24 prašymą. Teismo vertinimu, gavus šį raštą pareiškėjai tapo žinoma jį rašiusi institucija, jo priėmimo data, turinys, galimas šio rašto neteisėtumas ar nepagrįstumas, todėl paskutinė šio rašto apskundimo teismui diena (įvertinus poilsio ir švenčių dienas) laikytina 2011 m. gegužės 2 d. Skundą teismui pareiškėja padavė 2011 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidusi terminą skundui paduoti daugiau nei tris mėnesius.

Pareiškėja prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo iš esmės grindžia tuo, kad skundžiamame įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl ginčą su atsakovu bandė išspręsti ne teisminiu būdu.

Tai, kad pareiškėja ginčą mėgino spręsti ne teisminiu, o kitu būdu, negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėjos argumentas, jog ji neturi teisinių žinių ir todėl nežinojo, į kurią instituciją reikėjo kreiptis, taip pat nelaikytinas aplinkybe, dėl kurios skundo padavimo terminas galėtų būti atnaujintas. Pareiškėja, siekdama tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Pareiškėja galėjo siekti gauti kvalifikuotas teisines konsultacijas, kurios padėtų tinkamai įgyvendinti savo teises ir nukreiptų į tinkamą instituciją dėl kilusio ginčo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos paminėtos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis, išimtinio pobūdžio priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai per įmanomai trumpą laiką paduoti skundą teismui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos savo praktikoje laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62–597/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog tai, kad pareiškėja delsė kreiptis į teismą, laikytina jos pasirinktu elgesio variantu (sukeliančiu pareiškėjai neigiamas pasekmes), ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė