- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-14
- Bylos Nr.
- 2S-1186-370/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04841-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Savinijus Katauskas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- AB bankui „SNORAS“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1186-370/2010
2010 m. liepos 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Savinijaus Katausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6945-642/2010 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui AB bankui „SNORAS“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-29 nutartimi priėmė ieškovo patikslintą ieškinį atsakovui dėl 2007-06-07 paskolos sutartis Nr. 031-47376 sąlygų pakeitimo ir atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti taikyti paskolos sutarties 18.3 punktą, 2009-06-19 papildomo susitarimo Nr. 1 18.3 punktą, 2009-12-22 papildomo susitarimo Nr. 2 18.3 punktą ir laikinai, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, įpareigoti atsakovą AB banką „Snoras“ atlikti veiksmus – nustatyti fiksuotą 4,6 proc. metų palūkanų normą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų ir motyvų, patvirtinančių tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškovo materialinį teisinį reikalavimą (keisti palūkanų normą), t. y. ieškovas iš esmės prašo teismo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o ne taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-29 nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir išsprendus šį klausimą iš esmės, prašomas laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Nurodo, kad teismo prašė taikyti dvi klaikinąsis apsaugos priemones: 1) uždrausti taikyti 2007-06-07 paskolos sutarties 8.3 punktą nustatantį metų palūkanų normą (ir vėlesnių papildomų susitarimų punktus dėl palūkanų metų normos keitimo), 2) laikinai, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – nustatyti fiksuotą 4,6 proc. dydžio metų palūkanų normą. Pirmoji laikinoji apsaugos priemonė – tai draudimas, užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.), ji nesutampa su ieškovo materialiu teisiniu reikalavimu, to tik yra su juo susijusi. Antroji laikinoji apsaugos priemonė – tai laikinų apribojimų taikymas (CPK 145 str. 1 d. 11 d.). Esant tęstiniam teisių pažeidimui laikinųjų apsaugos priemonių rūšis pagal turinį gali sutapti su ieškinio dalyku, įstatymas numato tokius atvejus (CK 3.65 str. 1 d. 4 p.). Laikinumo aspektas reiškia ne tik tai, kad, kad priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiko tarpą, bet ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereikalauja iš priešingos šalies jokių (ar reikalauja minimalių) aktyvių veiksmų ar lėšų, nes jeigu ieškinys bus atmestas ir laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, reikės priešingą šalį grąžinti į buvusią padėtį. Be to, laikinas fiksuotas 4,6 proc. metų palūkanų normos nustatymas atitiktų ir atsakovo interesus, nes ieškovas galėtų prašyti taikyti tik vieną, t. y. pirmąją laikinąją apsaugos priemonę, ir teismui ją taikius ieškovas bylos nagrinėjimo metu visai neturėtų mokėti palūkanų. Tačiau ieškovas sutinka mokėti sumažintas palūkanas, kadangi teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai šaliai perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės esant realiai grėsmei, kad kol teismas nagrinės bylą, ieškovas privalės mokėti dideles metines palūkanas (apie 7 400 Lt per mėnesį), kurių šiuo metu yra finansiškai nepajėgus mokėti ir kurios reikštų banko vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, neteks prasmės ieškovo ieškinys, nes nebebus aktualūs sutarties sąlygų pakeitimo bei paskolos grąžinimo atidėjimo klausimai, t. y. pats ieškovo materialusis teisinis reikalavimas. Tokiu atveju teismui neliktų pagrindo nagrinėti ieškinio reikalavimų, nes sutarties nutraukimas atleidžia nuo jos vykdymo ir kyla civilinė atsakomybė, t. y. galima spręsti klausimą tik dėl sutarties nutraukimo pasekmių. Dėl sutarties nutraukimo atsiradusi civilinė atsakomybė būtų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pasekmė ir tokiu būdu būtų pažeista ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Norint įpareigoti atsakovą pakeisti sutarties sąlygas, reikia nesuteikti atsakovui teisės konstatuoti, kad ieškovas pažeidė sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o tai galima padaryti tik mokant palūkanas, nors ir mažesnes, nei nustatytos banko.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad įstatymo leidėjas numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – jos gali būti taikomos tada, kai yra pagrindo manyti, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės minėtos įstatymo nuostatos neatitinka, nėra nei veiksmai, užkertantys kelią žalai atsirasti ar padidėti, nei laikinų apribojimų nustatymas, taip, kaip šios sąvokos suprantamos teisės doktrinoje ir Lietuvos teismų praktikoje. Iš esmės ieškovas prašo ne užtikrinti savo ieškinį, o priimti sau palankų teismo sprendimą dar iki bylos išnagrinėjimo. Ieškovas nepateikia jokių svarių įrodymų patvirtinančių, kad egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus jam teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Dar daugiau – bylos aplinkybės neleidžia konstatuoti net tokios grėsmės egzistavimo galimybės, nes pateikto ieškinio suma sudaro tik 16 320,72 Lt, tuo tarpu atsakovo turtas per pirmąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 1,159 mlrd. Lt. Ieškovo aptiriami sunkumai vykdant galiojančią sutartį nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo samprotavimai, kaip elgsis ieškovas atsakovui nustojus mokėti sutartas palūkanas, taip pat neturi nieko bendra su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Neatitinka tikrovės ir ieškovo teiginys, kad nutraukus paskolos sutartį ieškovo reikalavimas netektų teisinės reikšmės ir negalėtų būti nagrinėjamas, nes teisė suteikia plačias galimybes skolininkams gintis nuo kreditorių reikalavimų, pavyzdžiui, pradėjus išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesą, skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą grąžinti visą kreditą ir vienašalį sutarties nutraukimą, kreipdamasis į teismą ieškinio teisenos tvarka, o teismas tokiu atveju gali sustabdyti hipotekos procedūras. Ieškovo teiginiai, kad palūkanoms sumokėti jis skolinasi pinigų iš savo giminių, nagrinėjant skundą neturi reikšmės, be to, neįrodyti. Savo ieškinyje ieškovas pats nurodo, kad jo tiesioginė veikla susijusi su nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimu, nuoma, todėl darytina prielaida, kad darbo užmokestis nėra vienintelis ieškovo pajamų šaltinis. Taip pat ieškovas ieškinyje nurodo, kad visą gautą kredito sumą, t. y. 1 0158 600 Lt, iki 2012-06-14 jis paskolino UAB „Embelija“ su 6 proc. metų palūkanų norma, todėl kas mėnesį iš šio sandorio jis turėtų gauti apie 5 100 Lt palūkanų. Iš esmės ieškovas siekia nesąžiningai iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos sutaupyti atsakovo sąskaita, nes net atmetus jo ieškinį, ieškovo skola bankui nepadidėtų. Ieškovas ir pats tai netiesiogiai pripažįsta nurodydamas, kad savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones jis siekia vykdyti sutartį pagal savo finansines galimybes, o ne pagal sutarties sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka skundžiamos teismo nutarties ir atsakovės atsiliepimo motyvais ir atmeta ieškovo atskirojo skundo argumentus. Ieškovo teiginiai, kad jis prašo taikyti dvi atskiras laikinąsias apsaugos priemones ir kad jų abiejų kartu taikymas atsakovui būtų netgi naudingas yra tik nesąžiningas naudojimasis teisine technika, kadangi iš esmės abi sukeltų lygiai tokias pat pasekmes kaip ir taikant vien tik antrąją. Atsakovas nepagrįstai laikinosios apsaugos priemonės (mokėtinų palūkanų metų normos sumažinimą) taikymą argumentuoja pasitelkdamas specialius teisinius santykius (išlaikymą) reglamentuojančias teisės normas. Bylose dėl išlaikymo priteisimo laikino išlaikymo priteisimas yra nustatytas prioritetiškai siekiant apginti vaiko interesus (CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Gi šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas yra lygūs civilinių teisinių santykių dalyviai, dėl palūkanų normos šalys susitarė net tris kartus, t. y. pagrindine sutartimi ir dviem papildomais susitarimais (b. l. 12–19). Taikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę ieškovo naudai būtų pakeista šalių susitarimais nustatyta šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Be to, ieškovas net nepateikė pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti jo sunkią turtinę padėtį. Pateiktos pažymos apie jo ir sutuoktinės darbo užmokestį turtinės padėties neatskleidžia, nes pats ieškovas ieškinio reikalavimą ir negalėjimą sumokėti sutartas palūkanas grindžia ne darbo užmokesčio sumažėjimu, o jam nepalankiais pokyčiais nekilnojamojo turto rinkoje, su kuria ieškovas tiesiogiai sieja savo veiklą ir savo finansines galimybes. Ieškovo šeimos tikrąją turtinę padėtį galėtų atskleisti šeimos turto ir pajamų deklaracija. Pats ieškovas nurodo, kad banko paskolintas lėšas paskolino UAB „Embelija“, kurios akcininku jis yra, už 6 proc. metinių palūkanų, taigi pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę dėl fiksuotos 4,6 proc. palūkanų normos jis netgi praturtėtų palūkanų skirtumu. Tokia situacija niekaip neatitiktų ieškovo teiginių apie bylos šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 str. 2 d.). Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumą ieškovas iš esmės grindžia tik spėjimu, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nutrauks sutartį. Tačiau neaišku, kodėl ieškovas neprašė teismo tiesiog įpareigoti atsakovę susilaikyti nuo tokio veiksmo (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Teismui nusprendus, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, ieškovas neturės prievolės atsakovui sumokėti ieškiniu reikalaujamos nustatyti palūkanų normos dydį viršijančių sumų, o jei ieškovas bylos nagrinėjimo metu visgi jas sumokės, permokėta suma privalės būti ieškovui grąžinta arba įskaityta į paskesnius mokėjimus. Be to, netgi ieškovo spėjimui dėl sutarties nutraukimo bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinus, ieškovas turės teisę pareikšti naują ieškinį arba papildyti atitinkamu reikalavimu jau pareikštą (CPK 141 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.